Reklama, kaip informacijos sklaidos ir gavimo teisės dalis, yra vienas iš demokratinės valstybės pamatinių principų. Ši teisė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuris teigia, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Antroji šio straipsnio dalis užtikrina, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė pabrėžiama ir 1995 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame konstatuojama, kad "galimybė kiekvienam žmogui laisvai formuoti savo nuomonę ir pažiūras bei laisvai jas skleisti būtina sąlyga demokratijai sukurti ir išsaugoti".
Taip pat svarbu paminėti, kad Europos Taryba 1989 m. priėmė Konvenciją dėl televizijos be sienų, o 1997 m. ši direktyva buvo papildyta reikalavimais lyginamajai reklamai. Iš tiesų, tarptautinių aktų turime nemažai, tuo tarpu reklamos savireguliavimo srityje Lietuvoje padaryti dar tik pirmieji žingsniai, o rezultatai kuklūs.
Reklamos samprata teisininko požiūriu yra vienokia: bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuri skatina įsigyti prekę, pasinaudoti paslauga. Tačiau reklamos suvokimas marketingo specialisto požiūriu yra visiškai kitoks. Anot pastarųjų, reklama - neasmeniniu būdu skleidžiama mokama informacija, kuri skatina prekės ar paslaugos įsigijimą ir kurios užsakovas yra žinomas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo, kad reklama yra savitas informacijos posistemis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, o pati reklama yra svarbi konkurencijos priemonė, neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo. Jei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta, kad reklama yra marketingo dalis, aišku, pateikiama reklamos samprata marketingo vadovėliuose bei teisės aktuose neturėtų labai skirtis. Tačiau jos skiriasi, taip įvedant visišką chaosą ir neaiškumą.
Pagrindinis norminis šaltinis - 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas. Analizuojama ir interpretuojama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Europos Konvencija dėl televizijos be sienų. Gausiai analizuojama teismų praktika, ypatingai dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimams dėl "objektyvios visuomenei prekės reklamos". Kiti paminėtini norminiai šaltiniai - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo, Lietuvos Respublikos farmacijos, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymai, Europos Sąjungos direktyvos, susijusios su reklama.
Darbo objektas - komercinės reklamos samprata teisėje. Tokio pobūdžio objektas pasirinktas, nes Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme reklama yra suvokiama tik kaip komercinė, nereguliuojant socialinės, kultūrinės, politinės reklamos. Šiame Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ar kitame teisės akte. Sutinkant su E. Janeliausko ir P. Ž. šioje komercinio pobūdžio reklamoje egzistuoja daug trūkumų, teisės spragų, kurias reikia tinkamai išanalizuoti ir pateikti galimus sprendimus.
Darbo tikslas - atskleisti komercinės reklamos esmę, jos sampratą teisiniu aspektu. Identifikuoti reklamos reglamentavimo trūkumus. Iškelti tam tikras praktikoje esamas problemas, jas analizuoti ir pasikilti galimus sprendimus. Siekiant užsibrėžto tikslo naudojami ir derinami empiriniai bei teoriniai metodai. Pagrindinis empirinis tyrimo metodas - dokumentų analizė. Darbe šis metodas atsispindi analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, kitus teismų sprendimus, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos dokumentus. Be to, tyrimo metu analizuojami ne tik pirminiai, bet ir antriniai dokumentai - įstatymų komentarai, apžvalgos, apibendrinimai, aiškinamieji raštai.
Kitas empirinis metodas - ekspertų apklausa. Siekiant įrodyti iškeltą hipotezę, kad skirtingose veiklos sferose reklamos samprata skiriasi per daug, apklausiami skirtingose sferose dirbantys reklamos ekspertai, t.y. marketingo specialistai, teisininkai bei reklamos kūrėjai. Darbe naudojami ir teoriniai metodai, t.y. lyginamasis istorinis, sisteminės analizės, logikos bei apibendrinimo.
Reklamos Evoliucja: Nuo Antikos Iki Skaitmeninės Eros
Reklamos užuomazgas galime aptikti jau antikos laikais, kuomet gyvas žodis buvo pagrindinė reklamos skleidimo priemonė, o skelbėjai - reklamos skleidėjai. Skelbėjo pareiga buvo pasižymėti skelbimo tikslumu ir teisingumu. Jie pagarsėjo kelionėmis iš vieno miesto į kitą, kur aikštėse ar tiesiog gatvėse pranešdavo gyventojams, kur ir ką būtų galima įsigyti. Ne veltui ir lietuvių kalboje naudojamas terminas „reklama“, kaip ir prancūzų „reclame“, kilęs iš lot. „reclamare“ (šaukti, pareikšti).
Senovės laikus pakeitė viduramžiai, kur taip pat iš pradžių vyravo žodinė reklama, svarbi buvo skelbėjo institucija. Jų veikla buvo stipriai reglamentuojama - nustatyta kur, ką ir kada galima skelbti. Šis poreikis, dėl to, buvo pradėta gaminti įvairios iškabos. Taip pamažu žodinę reklamą pakeitė piešiniai ir iškabos. XV a. Johanui Gutenbergui atradus tipografines spausdinimo stakles prasidėjo spausdintos reklamos era. Tai buvo naujo, masinio reklamos skleidimo raštu pradžia. 1473 m. Anglijoje spaustuvininkas William Cockston pirmasis išspausdino reklaminį skelbimą.
Kartu su spausdintos reklamos era prasidėjo ir pirmosios problemos. Reklamuotojai susidūrė su dilema, kuri, anot E. Pav., atradus stakles didžiausias laimėjimas buvo laikomas tai, kad daugėjo spausdintų knygų. Apie 1500 m. buvo sukurtas pirmasis ženklas, nurodantis knygos savininką, kuris reklamavo ekslibriso savininką ar jo kūrėją. 1568 m. pasirodė pirmasis informacinis laikraštis „Ordinare Zeitungen“.
Viduramžius pakeitė naujieji laikai. Prekių gamintojai pradėjo daug intensyviau užvaldyti rinkas ir reklamuoti savo gaminius. Reklama pasidarė dar svarbesnė. Pats žodis reklama (advertisement) atsirado apie 1655 metus. Jį naudojo Biblija ir jis reiškia kažkokį perspėjimą ar pranešimą. Knygų leidėjai šiuo terminu vadindavo daugelį pranešimų apie būsimus leidinius, o 1660 metais šį žodį parduotuvių savininkai pripažino kaip komercinės informacijos pavadinimą.
XIX a. pabaigoje parduotuvėse ant vitrinos langų pasirodė pirmieji reklaminiai plakatai, parengti pagal specialias technologijas. Šis amžius buvo naujų technologijų amžius, kas ir paskatino reklamą žengti pirmyn. 1904 m. broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai pagamino pirmąjį reklaminį filmuką apie šampanizuotą vyną. 1905 Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigta pirmoji profesionali reklamos agentūra - Lord and Thomas. Apie 1940 m. atsirado pirmoji radijo reklama. 1957 m. Lietuvoje buvo transliuota pirmoji televizijos laida. Televizija išpopuliarėjo nuo pat pirmų gyvavimo dienų. Ji tarp visų reklamos skleidimo priemonių tapo populiariausia.
XX a. - kompiuterinės technikos amžius, kuris žmonijai padovanojo neribotas galimybes - internetą. Savo ruožtu internetinės reklamos pradžia laikytini 1996 metai. Reikia sutikti su Lilian Edwards bei Charlotte Waelde knygoje „Law and the internet regulating cyberspace“ išsakyta pozicija, kad interneto reglamentavimas nacionalinėmis teisės normomis yra problematiškas, nes internetas lyg upė, kurios prigimtyje - ignoruoti sienas, ribas.
Reklamai internete Lietuvoje buvo skirta 3,7 mln. litų, o tai sudarė apie 1,4 proc. visos Lietuvos žiniasklaidos reklamos rinkos. Darytina išvada, kad šiandien internetas reklamai - vienas iš svarbiausių sklaidos būdų, nes jis neturi nei šalies sienos, nei kitokių didesnių ribojimų ar trukdžių. Reklama šiandien yra tiek paplitusi, kad jos reglamentavimas teisės aktuose yra tiesiog neišvengiamas.
Naujieji Lietuviai ir ZippyShare: Skaitmeninės Reklamos Iššūkiai
Suprantama, kad ZippyShare ir naujieji lietuviai, kaip ir bet kokie kiti interneto vartotojai, susiduria su skaitmeninės reklamos ypatumais. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur internetas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, reklama įgavo naujus pavidalus ir galimybes. ZippyShare, kaip platforma, gali būti naudojama ne tik failų dalijimuisi, bet ir kaip terpė reklamos sklaidai, ypač jei kalbame apie naujuosius lietuvius, kurie aktyviai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis.
Viena iš svarbių reklamos rūšių, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, yra lyginamoji reklama. Lyginamosios reklamos ypatumus aptarinėjo E. Filonovas straipsnyje „Lyginamoji reklama“, o J. Jovienė straipsnyje „Lyginamoji reklama: kada ji leistina?“ gilinosi į neleistiną lyginamąją reklamą. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme išskiriami reikalavimai reklamai, kurie analizavo nemažai autorių. Šias reklamos rūšis nagrinėjo J. Nakutis straipsnyje „Klaidinanti reklama“.
Kalbant apie naujuosius lietuvius ir jų ryšį su prekės ženklais, tokiais kaip BMW, svarbu suprasti, kaip skaitmeninė reklama veikia šią auditoriją. Naujoji karta, užaugusi su internetu, yra labiau atspari tradicinei reklamai ir ieško interaktyvesnių bei personalizuotesnių sprendimų. ZippyShare gali tapti tokios reklamos kanalu, jei bus naudojamas strategiškai ir atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
Ką Mums Sako BMW ir ZippyShare?
Nors tiesioginis ryšys tarp ZippyShare, naujųjų lietuvių ir BMW gali pasirodyti neakivaizdus, verta pamąstyti apie tai, kaip šie elementai susikerta skaitmeninėje erdvėje. BMW, kaip prabangos ir kokybės simbolis, dažnai siejamas su tam tikru gyvenimo būdu. Naujieji lietuviai, siekdami šio gyvenimo būdo, gali ieškoti informacijos apie BMW automobilius internete, naudodamiesi įvairiomis platformomis, įskaitant ir tas, kurios leidžia dalintis dideliais failais, kaip antai ZippyShare. Tai gali būti nuotraukos, vaizdo įrašai, apžvalgos ar net techninės dokumentacijos.
Šioje vietoje svarbu paminėti ir paslėptą reklamą. Paslėpta reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekės ar paslaugos ženklą, pateikiama tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo.
Viena iš svarbiausių teisinių reklamos aspektų - jos apibrėžimas. Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme reklama suprantama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta supažindinti vartotojus su prekėmis, paslaugomis ar idėjomis, siekiant paskatinti juos įsigyti prekes, pasinaudoti paslaugomis ar paremti idėjas.
Taip pat pastebimas Lietuvos institucijų atsainus požiūris į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo spragas, ar kai kurie jau esami Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo straipsniai ir, pavyzdžiui, 2000 m. ratifikuotos Europos konvencijos dėl televizijos be sienų reikalavimų transliuotojams ignoravimas, todėl yra būtinas įstatymo interpretavimo galimybių panaikinimas.
Svarbu ir tai, kad reklamos samprata priklauso nuo to, kokiame kontekste ji bus nagrinėjama, kokie mokslai ją nagrinėja, nes kiekvieno mokslo dalykas ir objektas skiriasi, todėl skiriasi ir pats reklamos apibrėžimas, kuris yra sąlygojamas mokslo objekto. Taip pat kyla klausimas ar gerai yra tai, kad kiekviename moksle reklamos samprata yra skirtinga. Ar nederėtų suvienodinti reklamos apibrėžimų, pateikti universalesnį apibrėžimą?
Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme išskiriami reikalavimai reklamai, kurie analizuoti yra atlikę nemažai autorių. Šios reklamos rūšis nagrinėjo J. Nakutis straipsnyje „Klaidinanti reklama“, lyginamosios reklamos ypatumus aptarinėjo E. Filonovas straipsnyje „Lyginamoji reklama“, J. Jovienė straipsnyje „Lyginamoji reklama: kada ji leistina?“ gilinosi į neleistiną lyginamąją reklamą. Taip pat analizuojami ir kiti teisės aktai, tokie kaip Lietuvos Respublikos farmacijos, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymai.
Apibendrinant, nors ZippyShare, naujieji lietuviai ir BMW gali atrodyti kaip atskiri elementai, jie visi yra dalis platesnio skaitmeninio pasaulio, kuriame reklama vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Naujųjų technologijų ir platformų atsiradimas kelia naujus iššūkius teisiniam reguliavimui ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei pritaikymo.
tags: #zippyshare #naujieji #lietuviai #bmw