Laivyba yra svarbi transporto šaka, kuri kasdien veikia tarptautinėje arenoje. Nepaisant pastangų užtikrinti saugią ir efektyvią laivybos sistemą, avarijos laivybos srityje vis dar yra rimta problema. Avariniai aliarmai gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip techninės gedimų, žemesnės jūros būklės nei prognozuota, klaidingų navigacijos įrankių naudojimas, žmogiškojo faktoriaus klaidos ar netgi teroristinių išpuolių pavojus. Todėl labai svarbu būti informuotam apie avarinių aliamarų laivybos srityje priežastis, pasekmes ir tai, kaip būti saugesniems palaikant laivybos sistemą.
Avariniai aliarmai yra nelaimės, įvykusios laivybos srityje, dalyviai. Tai gali būti laivai, kurie susiduria, avarijos ar praranda valdymą dėl įvairių priežasčių. Dažniausios avarinių aliarų priežastys laivybos srityje yra žmonių ar techninių klaidų dėl netinkamos navigacijos, mechanizmų gedimų arba atmosferos sąlygų (pvz., stiprus vėjas, bangos ir kt.).
Siekiant išvengti avarinių aliarų laivybos srityje yra svarbu laikytis saugos taisyklių ir procedūrų. Tai apima tinkamą navigaciją, stebėjimą ir prognozavimą atmosferos sąlygų, reguliarius laivų techninį priežiūrą ir prižiūrėjimą, bendravimą tarp laivų ir laivo kontrolės. Žmonės, kurie tampa avariniais aliarmais laivybos srityje, turėtų nedelsdami imtis priemonių dėl jų išgyvenimų ir saugumo. Pagrindiniai veiksmai apima kreipimąsi pagalbos, pranešimą apie avariją, laivo stabilumo ir saugos užtikrinimą, bei gauti medicininę pagalbą, jei to reikia.
Straipsnis apie avarinius alirmus laivybos srityje yra labai naudingas ir informatyvus. Puikiai paaiškinama, kas yra avariniai alirmai ir kaip jie veikia, taip pat pateikiami patarimai, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tai yra labai svarbu, nes avarijos jūroje yra nelaimingos aplinkybės, kurios gali kelti pavojų gyvybėms. Nors tikimybe patirti avariją yra maža, vis tiek verta žinoti, kaip apsiginti ir veikti tinkamai tokioje situacijoje. Straipsnis taip pat pateikia informaciją apie būtinus saugos priemones ir apsirūpinimą jūroje.
Manęs šis straipsnis padėjo geriau suprasti avarinių alirmų reikšmę ir paruošti save įmanomai būsimai situacijai. Dabar aš jaučiuosi daug saugesnė ir pasiruošusi plaukti jūra. Puikus straipsnis! Labai naudinga informacija ir patarimai, ypač tiems iš mūsų, kurie susiduria su laivybos srityje. Taip pat yra labai svarbu žinoti apie avarinius aliarus ir kaip jais elgtis. Būti informuotam apie tai, kaip jie veikia ir kaip juos išvengti, yra itin svarbu, siekiant išlaikyti saugumą vandenyje. Labai dėkoju už dalijimąsi šia informacija! Tai padės ir mums, moterims, būti pasiruošusiems bet kokioms situacijoms, su kuriomis galime susidurti laivyboje.
Šiame straipsnyje pateikta naudinga informacija ir patarimai apie avarinius aliarmafis laivybos srityje. Tai yra labai svarbi tema, kurią privalo žinoti kiekvienas vyras, kuris domisi šia sritimi. Straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip išvengti avarinių situacijų laivyboje, kaip elgtis neatidėliotinos pagalbos atveju ir kaip geriausiai pasiruošti atstumti riziką. Šie patarimai yra universali ir gali padėti bet kuriam laivybos specialistui ar pradedančiajam. Labai vertinu autorius už jų pastangas rinkti ir pateikti tokios svarbios informacijos.
Šiame straipsnyje aiškiai ir suprantamai apie tai, kas yra avariniai aliarmai laivybos srityje, pateikiama informacija. Jis labai svarbus visiems, kurie yra susidūrę ar gali susidurti su šia situacija. Mane labai domino šios temos detales, ir šis straipsnis tikrai atitiko mano lūkesčius. Autorius labai aiškiai paaiškino, kokie yra avarinių aliarų priežastys ir kaip šioje situacijoje elgtis. Taip pat pateikti patarimai, kaip tokioje situacijoje veikti, kiekvienam, tam tikros srities keliautojui būtų vertinga perskaityti. Ačiū autoriams už detalesnį paaiškinimą apie tai, kaip tokioms avarijoms išvengti ir kokius veiksmus atlikti, jei jos įvyktų. Manau, kad šis straipsnis bus naudingas visiems, kurie domisi laivyba ar planuoja keliauti jūra. Tikrai rekomenduočiau jį perskaityti ir visiems pasidalinti su draugais ar šeima. Jis ne tik pateikia svarbią informaciją, bet ir padeda suvokti, kaip susidoroti su tokiomis situacijomis ir išvengti didesnių nelaimių.
Visame straipsnyje autorius naudojo lengvai suprantamą kalbą ir pateikė aiškius pavyzdžius, todėl nebuvo sunku įsisavinti naują informaciją. Visumoj, šis straipsnis yra vertingas šaltinis informacijai apie avarinius aliarus laivybos srityje. Esu patenkinta tuo, kad radau jį ir jaučiuosi geriau pasiruošusi bet kokiai galimai situacijai atvykus į jūrą.
Šiame straipsnyje teikiamos naudingos informacijos apie avarinius aliramus laivybos srityje. Labai svarbu būti gerai paruoštam neatidėliotiniems atvejams jūroje. Tai padidins saugumo lygį ir padės išvengti rimtų incidentų. Straipsnyje aprašomi įvairūs avarinių aliramų tipai ir kaip jais naudotis tinkamai. Taip pat pateikiami patarimai ir gudrybės, kaip efektyviai naudoti avarinius aliamus ir padidinti saugumą jūroje. Tai tikrai naudinga informacija kiekvienam, kuris domisi jūrine veikla ir siekia būti gerai pasiruošęs galimiems avariniams atvejams.
Šiame straipsnyje puikiai aiškinama ir pateikiama informacija apie avarinius aliarus laivybos srityje. Tai yra labai aktualus tema visiems, kurie domisi laivyba ir jos saugumu. Autorei puikiai pavyko paaiškinti, kas yra avariniai aliarmai, kokia jų funkcija ir kaip jie padeda išvengti laivo avarijų. Taip pat straipsnyje pateikiami naudingi patarimai, kaip tinkamai pasirinkti avarinius aliarus bei kaip juos priežiūrėti. Tai tikrai svarbi informacija visiems laivybos specialistams, kurie supranta šių svarbių prietaisų reikšmę saugant jūreivius ir laikantis tarptautinių saugos standartų.
Šį straipsnį skaitydamas, suprantu, kad avariniai aliarmai yra nepakeičiamas elementas kiekviename laive. Jie yra turimos avarijos atveju greitos ir veiksmingos evakuacijos garantas. Taip pat svarbu, kad avariniai aliarmai būtų reguliariai patikrinami ir priežiūra, kad jie visada veiktų tinkamai. Rekomenduočiau šį straipsnį visiems, kurie domisi laivyba, laivų saugumu ir nori gilinti savo žinias šioje srityje. Straipsnis yra išsamus, aiškus ir lengvai suprantamas net ir pradedantiesiems laivybos specialistams.
Žmogiškojo faktoriaus vaidmuo aviacijoje
Aviacija - saugiausia transporto rūšis, tačiau ir čia visada yra katastrofos tikimybė, aiškina aviacijos specialistai. Pasak jų, dauguma pasitaikančių orlaivių avarijų ir katastrofų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus.
Lietuvos aviacijos ekspertų teigimu, keleiviai neturėtų baimintis skrydžių, nes lėktuvai išlieka pačia saugiausia susisiekimo priemonė. Pasak jų, aviakatastrofos, tokios, kaip praėjusią savaitę virš Atlanto sudužusio „Air France” lėktuvo, - itin retos. Statistika byloja, kad galimybė žūti skraidant saugiausiomis pasaulio avialinijomis yra 1 iš 10,5 mln. skrydžių, o nelaimės metu vidutiniškai išgyvena 24 proc. skridusiųjų.
„Nėra reikalo bijoti skraidyti. Ore jūs jausitės daug saugiau negu ant žemės“, - tikina jis.
Pasak J. Stankūno, aviacijos sektoriuje nuolat atliekamas auditas: tikrinami ne tik lėktuvai, tačiau ir aviacijos mokymo įstaigos. „Yra kasdieninė orlaivių patikra: priešskrydinė ir poskrydinė, didesnė ir mažesnė patikra. Vyksta ir nuodugnesni tikrinimai, atliekami kas savaitę“, - pridūrė Alvydas Šumskas, Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Pasak J. Stankūno, skrydžio saugumą užtikrina ne tik dažna techninė lėktuvų apžiūra, tačiau ir skrydžių valdymo centrų nuolatinis tobulėjimas, ir oro sąlygų stebėjimas.
80 proc. nelaimių - dėl žmogaus kaltės
J. Stankūnas teigia, kad maždaug 80 proc. aviakatastrofų įvyksta dėl „žmogiškojo faktoriaus“: tiek dėl pilotų, tiek dėl technikų kaltės. Likusią dalį nelaimių sukelia techninės problemos bei nepalankios gamtos sąlygos. Dėl to, anot J. Stankūno, šiuolaikiniuose lėktuvuose „praktiškai viskas automatizuota“.
„Šiuolaikiniuose orlaiviuose pilotas aktyviai pilotuoja tiktai žemėje. Pakyla, nuskrenda ir nusileidžia automatiškai“, - sako jis.
Jis pridūrė, kad nemažai nelaimių aviacijoje įvyko dėl prastų kalbos žinių, bet pabrėžė, kad šiuo metu, pagal visus tarptautinius reikalavimus, pilotų kalbos žinios beveik prilygsta filologų.
Aviacijos ekspertai teigia, kad nemažai lėktuvo dalių turi pakaitalus. Pavyzdžiui, pagrindinė lėktuvo elektroninė sistema nelaimės atveju turėtų net tris savo antrininkus. „Sunkiai tikėtina, kad įvyktų kažkas tokio, jog visos trys rezervinės sistemos vienu metu neveiktų”, - sakė J. Stankūnas.
Jis teigė, kad kiekvienas aviacijos darbuotojas - ar pilotas, ar techninis darbuotojas nuolatos tobulinasi, dalyvauja profesiniuose kursuose, kuriuose yra gilinamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios. Lėktuvams ir skrydžio vadovams keliami ir aukšti sveikatos reikalavimai: šių profesijų atstovams, sulaukusiems 35 metų , sveikata tikrinama 2 kartus per metus.
„Lėktuvas negali būti senas“
Aviacijos ekspertai teigia, kad dauguma orlaivio detalių skirtos ribotam eksploatavimo laikui, o jam praėjus jos pakeičiamos. Todėl, jie tikina, kad lėktuvai gali būti tik „morališkai pasenę“, tačiau techniškai jie lygiai tokie patys geri ir patikimi kaip ir nauji.
„Apibūdinimą senas ar naujas galima vartoti tik kalbant apie lėktuvų modelius, o ne kalbant apie skrydžių saugą. Techniškai tvarkingas lėktuvas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, yra saugus”, - sako A. Šumskas.
Nėra saugiausios lėktuvo vietos
VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto vadovas teigia, kad nėra saugiausios lėktuvo vietos ir viskas priklauso nuo to, kaip krenta orlaivis.
„Nėra tokių vietų. Visos jos saugios. Avarijos atveju (saugumas) priklauso nuo Fortūnos arba atsitiktinumo. Vieną kartą gali nukentėti sėdintys gale, kitą - priekyje. Ir atvirkščiai”, - pritarė A. Šumskas.
Galima įveikti baimę
„Daug baimių ir, konkrečiai šituo atveju, gali būti be jokio racionalaus pagrindo“, - apie skrydžių baimę kalbėjo Rita Bandzevičienė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros docentė. Antra vertus, ji pridūrė, kad katastrofos yra stiprus streso šaltinis, nekasdienis įvykis, galintys formuoti skrydžio baimę.
Pasak jos, vienas iš būdų įveikti baimę yra „susidraugauti“ su baime ar nerimu. „Vienas iš būdų yra kartu su baime daryti tai, ko bijai. Labai dažnai būna, kad žmogus bijo, tačiau jo sveikas protas sako, kad automobilių avarijų būna daug daugiau. Kai yra toks svarstymas - baime įveikti lengviau“, - sakė psichologė.
Pasak jos, baimę įveikti padeda ir pokalbiai apie ją. „Kai kalbi, geriau suvoki savo baimę. O samprotavimai, sukeliantys abejonę, prisideda prie baimės įveikimo“, - pridūrė psichologė.
R. Bandzevičienė sakė, kad įvairias emocijas - tarp jų ir baimę - galima suvaldyti įvairiais kvėpavimo pratimais.
Žmogiškojo faktoriaus įtaka kelių eismo saugumui
Skaitykime vairuotojų ir pėsčiųjų sąmoningumą bei pilietiškumą žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių šalyje per pastarąjį dešimtmetį pavyko gerokai sumažinti. Prie to stipriai prisidėjo penkerius metus vykdytas ir tokiam pačiam laikotarpiui metų pradžioje pratęstas projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“. Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose kasmet mažėja, vis dar netrūksta blogo elgesio pavyzdžių keliuose. Saugaus eismo ekspertai sutaria, kad 85-90 proc.
„Ilgą laiką gyvenusi agresyviai visuomenė negali per vieną dieną tapti socialiai atsakinga“, - pastebėjo psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė.
„Tai - ekologiškas požiūris į visuomenę. Padarius gerą darbą - informavus atitinkamas institucijas apie neblaivų eismo dalyvį arba pasidalinus atliekamu atšvaitu - nebūtina tikėtis iškart sulaukti atsako. Siekiant didinti tarpusavio suokimą kelyje svarbu ne tik aktyviai elgtis kitų eismo dalyvių atžvilgiu, bet pirmiau atsigręžti į save.
„Istoriškai susiformavo požiūris, jog nutikus autoįvykiui kaltu laikomas automobilio vairuotojas, tačiau jokiu būdu ne pėsčiasis. Vyrauja toks įsitikinimas, kad vairuotojai turi būti labiau atsargūs ir pasirūpinti saugumu, o pats galiu eiti „kur papuola“. Ji pridūrė, kad pėstieji kaip savarankiškos transporto priemonės neįsisąmonina ir dviračių. Todėl drąsiai išžygiuoja prieš atvažiuojantį dviratį galvodami, kad jam lengviau sustoti nei automobiliui. Kodėl mes nesirūpiname savo saugumu, lemia ir kultūrinė nuostata - „elgiuosi, taip kaip ir kiti“. Be to, skiriasi ir žmonių požiūris į tai, kas yra saugumas. „Vieni visuomet elgiasi labai atsargiai, neina per arti šaligatvio krašto ir kt. Jie labiau pasirūpina savimi ir kelyje. Tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog pasikliauja sėkme.
„Pavyzdžiui, niekada nevairavusi vyresnio amžiaus moteris nė į galvą neateitų, kad automobilio šviesos gali jos laiku neapšviesti, kai ji eina tamsiai apsirengusi naktį kelkraščiu. - Žmonės yra plačiai informuojami apie saugų, atsakingą elgesį kelyje, dažnai puikai žino, kad reikia užsisegti atšvaitą.
„Kitas kelias - dirbti su vaikais. Aišku, tai - ilgas procesas, vaisių duodantis tik po kokių 20 metų, tačiau efektyvus. - Nors žuvusiųjų eismo įvykiuose kasmet mažėja, vis dar netrūksta blogo elgesio pavyzdžių keliuose. Nežinia, ar visuomet doras ir sąžiningas eismo dalyvis, pamatęs kelyje šiurkščiai pažeidžiantį taisykles asmenį, gali jį paveikti ar sulaikyti. Tačiau nederėtų eismo dalyvių kultūros ugdymą suprasti tiesmukai, tik kaip pažeidimų ir baudų sistemą. Labai svarbios ne tik nuobaudos ar sankcijos prasižengusiems, bet ir švietėjiškos prevencinės priemonės visiems eismo dalyviams. Saugaus eismo ekspertai sutaria, kad 85-90 proc.
Programų ir renginių, kuriais siekiama ugdyti eismo dalyvių pilietiškumą - daugybė ir tikėtina, ateityje jų tik daugės. Galiu paminėti pratestą iniciatyvą „Saugokime vieni kitus kelyje“, konkursus ,,Saugokime jaunas gyvybes keliuose“.
Technologijos ir žmogiškasis faktorius avarijose
Nacionalinė transporto saugos valdyba (NTSB) teigė, kad 2018 metų kovo mėnesį įvykusios avarijos „tiesioginė priežastis“ buvo ta, kad vairuotojo, galėjusio bet kuriuo metu perimti autonominio automobilio valdymą, dėmesys „buvo vizualiai atitrauktas visos kelionės metu, nes jis naudojosi asmeniniu mobiliuoju telefonu“. Antradienį paskelbtoje ataskaitoje taip pat padaryta išvada, kad „Uber“ taikė „netinkamą saugos rizikos įvertinimo procedūrą, neveiksmingą transporto priemonių valdytojų priežiūrą ir netaikė pakankamai atitinkamų mechanizmų, leidžiančių reaguoti į su automatizavimu susijusius operatorių skundus“.
Arizonos valstijoje Tempi mieste žuvusi pėsčioji vilkėjo tamsius drabužius ir ėjo stumdama dviratį be šoninių atšvaitų, kuomet naktį kirto neapšviestą kelio dalį. Pranešimas paskelbtas pasibaigus posėdžiui, kuriame NTSB pirmininkas Robertas Sumwaltas išsakė griežtą nuomonę apie „Uber“ saugumo priemones, įskaitant gamykloje sumontuotą įspėjimo apie susidūrimą bei automatinę avarinio stabdymo sistemas.
Į eismo įvykį patekusi „Uber“ transporto priemonė priklausė bendrovės autonominių transporto priemonių parkui. Savo pranešime „Uber“ pareiškė, kad yra pasirengusi patobulinti saugos sistemą. „Labai apgailestaujame dėl 2018 metų kovo mėnesį įvykusios nelaimės, kurios metu žuvo Elaine Herzberg, ir esame pasirengę tobulinti autonominio vairavimo programos saugumą“, - pažymėjo Natas Beuse, vadovaujantis bendrovės saugos skyriui. „Per pastaruosius 20 mėnesių NTSB suteikėme visišką prieigą prie informacijos apie mūsų technologijas ir pokyčius, kuriuos padarėme po avarijos. Nors mes didžiuojamės savo pažanga, niekada nepamiršime to, kas mus vedė šiuo ilgu keliu bei savo pareigos tolia stiprinti saugumą“, - pridūrė jis.
Statistikos duomenimis, kasmet išaiškinama per 43 tūkst. atvejų, kai nepaisoma nustatytos tvarkos kelyje vairuojant. Mobilieji telefonai, viršijamas greitis, alkoholio vartojimas ir dar begalė kitų pažeidimų pavojų gali sukelti ne tik vairuojančiam, bet ir visiems kitiems eismo dalyviams.
Šiuo metu vienas Europos Sąjungos, o kartu ir Lietuvos tikslų yra „Vizija - nulis“. Siekiama, kad iki 2050 m. VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius dr. „Europos Sąjungoje įprasta turėti tokias eismo saugumo dekadas, dešimtmečius, per kuriuos užsibrėžiama kaskart vis mažinti perpus, tikintis, kad tie 2050-ieji bus tie metai, kada nebeturėsime žuvusiųjų kelyje. Tačiau labai svarbu turėti tarpinių tikslų ir vis stebėti avaringumo tendencijas, ar mes pakankamai sparčiai judame link to tikslo“, - aiškina V.
„Skirtingoms valstybėms, be abejo, sekasi skirtingai. Lietuva, prieš keletą ar keliolika metų padariusi nemažą postūmį šioje srityje, išlieka vidutiniokė. Eismo įvykių priežastys įvairios, o V. „Nesvarbu, ar tai būtų vairuotojas, ar neatidus ir ne visai savimi besirūpinantis pėsčiasis, ar skubantis, neapdairus paspirtuko vairuotojas. Visada pirmiausia atsigręžiame į mūsų elgseną. „Na ir, aišku, perteklinis dėmesys telefonams ir viskam, kas blaško vairuojant. Nes važiuojant visada svarbiausia stebėti eismą, stebėti tolimesnius eismo dalyvius ir prognozuoti galimą situaciją. Tai yra profesionalaus, atsakingo vairuotojo požiūris“, - aiškina V.
„Vis atsiranda pažangių sistemų, kurios gali valdyti, kontroliuoti automobilio greitį, avarinei situacijai kilus gali ne tik lėtinti automobilį, bet ir sustabdyti jį be vairuotojo įsikišimo. „Automobilis [galės komunikuoti] ne tik su kitu automobiliu, bet ir su infrastruktūros priemonėmis ar šviesoforų valdymo sistemomis ar, kai kelio danga slidi, informuoti specialiąsias tarnybas atitinkamai apie tai, kad reikia prižiūrėti dangą, barstyti ir t. t.“, - sako V. „Tačiau tai neateis per metus ar dvejus, nors technologijos tą iš dalies jau leidžia padaryti. Atskiros sistemos susitvarko su eismu. Tačiau žmogaus ne visada tiksliai, racionaliai prognozuojamas elgesys ir labai nehomogeniškas eismas, ypač miesto gatvėse, toms sistemoms visavertiškai veikti įvairiais aspektais, įskaitant ir teisinius, ir panašius dalykus, šiuo metu dar neleidžia“, - pažymi V.
Žmogiškieji veiksniai orlaivių techninėje priežiūroje
tags: #zmogiskojo #faktoriaus #avarijos