Prietarai ir ženklai supa mūsų gyvenimą, ypač kai kalbama apie kitą pasaulį ir religinius ritualus.
Žvakių simbolika laidotuvėse
Žvakės atlieka svarbų vaidmenį daugelyje religinių ir ritualinių ceremonijų, o mirusiojo laidotuvės nėra išimtis. Šiame kontekste žvakės simbolizuoja Šviesos jėgų triumfą prieš tamsiąsias, suteikiančias sielos nemirtingumo viltį.
Pačios laidotuvės yra apeigos, skirtos mirusiojo sielai išlaisvinti nuo nuodėmių ir pasirodyti Dievui tolimesnei kelionei. Jis vyksta tik bažnyčios aplinkoje ir yra svarbus atsisveikinimo su mirusiaisiais momentas.
Kodėl mirusio žmogaus laidotuvėse užgesta žvakė?
Tačiau nepaisant simbolinės žvakių reikšmės ir laidotuvių svarbos, pasitaiko, kad žvakė pradeda užgesti ir užgęsta, ko reikėtų vengti. Daugelyje kultūrų tai laikoma blogu ženklu, rodančiu, kad kažkas iš esamo ar mylimo žmogaus netrukus gali mirti.
Stačiatikių bažnyčia ir kitos religinės bendruomenės neigiamai žiūri į tokius ženklus ir prietarus, laiko juos lengvabūdiškais ir atitraukiančiais dėmesį nuo tikrosios semantinės apeigų orientacijos.
Nepaisant to, daugelis tiki prietarų galia ir ieško būdų, kaip apsisaugoti nuo „žvakės prakeiksmo“. Vienas iš tokių ritualų - užgesusios žvakės pakeitimas nauja ir jos uždegimas. Baigę laidojimo paslaugą, turėtumėte paimti dvi monetas ir eiti į artimiausias kapines. Ten reikia rasti mirusiojo, kurio vardas toks pat, kaip ir mirusiojo, kapą, kurio laidotuvėse užgeso žvakė. Ant antkapio dedamos monetos ir reikia prašyti mirusiojo sielos apsaugos.
Šie ritualai, nors ir nepalaikomi oficialioje religinėje praktikoje, išlieka svarbūs daugeliui tikinčiųjų ir žmonių, ieškančių apsaugos ir paguodos artimojo netekties metu.
Visų Šventųjų ir Vėlinių tradicijos Lietuvoje
Visi Šventieji ir Vėlinės - gilias tradicijas turinčios katalikų šventės. 835 m. popiežius Grigalius IV nustatė Visų Šventųjų šventės datą - lapkričio 1 d. Per Visus Šventuosius prisimename tuos, kurie jau yra pas Viešpatį, Dangaus Karalystėje, o Vėlinės - visų mirusiųjų paminėjimo diena.
Šios šventės neįsivaizduojamos be žvakių liepsnos. Lapkričio 1 d. šv. Mišiomis pradedama maldų už mirusiuosius oktava (aštuondienis). Tradiciškai jau lapkričio 1-ąją po pietų arba vakare (Vėlinių išvakarėse) lankomi artimųjų kapai, puošiami gėlėmis ir uždegamos žvakutės, simbolizuojančios amžinąją šviesą, apšviečiančią palaidoto žmogaus amžinojo poilsio vietą. Daugelyje kapinių Visų Šventųjų dieną einamos procesijos, kurių metu kapai šlakstomi švęstu vandeniu, meldžiamasi. Švęstas vanduo - Bažnyčios užtarimo simbolis. Vėlinių diena, lapkričio 2-oji, - tai užtarimo už mirusiuosius maldos, artimo meilės darbų ir labdaros diena. Šitaip stengiamasi užtarti visus tuos, kurie po mirties yra atsidūrę skaistykloje arba pragare.
Ant kapo degama žvakė turi įvairių reikšmių, dažnai priskirtų remiantis liaudišku tikėjimu: pavyzdžiui, žvakė ant kapo turėtų pasitarnauti Paskutinio Teismo dieną, kai mirusieji kelsis su kūnu ir siela: žvakė parodys sielai, kurioje vietoje ilsisi jos kūnas. Kai kuriuose kraštuose ant kapo paliekama net ir maisto tam atvejui, kad jeigu įvyktų pasaulio pabaiga, tai prisikėlęs žmogus turėtų kuo pasistiprinti, rengdamasis Paskutiniam Teismui.
Tačiau Bažnyčia pirmiausia teigia, kad žvakė - amžinosios šviesos ir vilties simbolis. Tai reiškia, kad krikščionis, uždegdamas žvakę ant mirusiojo kapo, linki tam išėjusiam žmogui Dangaus Karalystės - pažvelgti pačiam Viešpačiui į akis.
Žvakė ant kapo gali būti degama nors ir kiekvieną dieną, tačiau per šventes, skirtas paminėti mirusiesiems - tiek šventiems, tiek esantiems pakeliui į šventumą, - tai yra daroma daugybės žmonių vienu metu. Juk susirenka šeimos, artimieji, taigi uždegtos žvakės išreiškia jau jų visų bendrą mirusio mylimo, artimo žmogaus užtarimą. Neatsitiktinai Visų Šventųjų ir Vėlinių šventės yra liturginių metų pabaigoje, o tai primena, kad viskas šiame pasaulyje turi savo pradžią ir savo pabaigą.
Krikščioniškų žvakių naudojimas
Pašventinta žvakė yra išskirta iš pasaulietinio, profaniško naudojimo - tai jau nebe ta žvakė, kuri uždegama restorane ant staliuko, nebe ta žvakė, kuri dega ant kalėdinės eglutės. Pašventinta žvakė jau yra sakralus daiktas.
Krikščionių žvakių apšvietimas naudojamas šiais būdais:
- Žvakių uždegimas bažnyčioje: Paprastai bažnyčioje yra speciali vieta žvakėms, vadinama lempa arba altorius. Tikintieji gali uždegti žvakes ant žibinto stovo ar altoriaus pamaldų, maldos, komunijos, krikšto, vestuvių, laidotuvių ir kitomis progomis, kad išreikštų garbinimą ir maldą Dievui. Kartais bažnyčios taip pat uždega įvairių spalvų ar formų žvakes pagal skirtingus festivalius ar temas, kad padidintų atmosferą ir prasmę.
- Namų žvakių uždegimas: Tikintieji taip pat gali uždegti žvakes savo namuose, kad parodytų dėkingumą ir šlovę Dievui. Kai kurios šeimos kiekvieną rytą ir vakarą, prieš valgį ir po jo uždega vieną ar kelias žvakes ant stalo ar svetainėje, kartu dainuoja eilėraštį ar meldžiasi. Kai kurios šeimos taip pat uždega žvakes ypatingomis dienomis, tokiomis kaip Kalėdos, Velykos, Padėkos diena ir pan., švęsti ir prisiminti. Kai kurios šeimos taip pat uždegs žvakes savo artimiesiems ir draugams ar žmonėms, kuriems reikia pagalbos namuose, kad išreikštų rūpestį ir palaiminimą.
- Asmeninis žvakių uždegimas: Tikintieji taip pat gali uždegti žvakes savo asmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, miegamuosiuose, darbo kambariuose, darbo staluose ir pan., kad parodytų asmeninį pamaldumą ir Dievo kontempliaciją. Kai kurie tikintieji uždega žvakes, kad padidintų dvasingumą ir kūrybiškumą skaitydami Bibliją, medituodami, rašydami ir tapydami. Kai kurie tikintieji taip pat uždega žvakes, norėdami ieškoti Dievo pagalbos ir vadovavimo, kai susiduria su sunkumais ar iššūkiais.
Žvakės uždegimo prasmė maldoje
Miela Neringa, esame ne angelai, bet siela-kūniškos būtybės. Visa, ką darome, darome ne vien siela, bet ir kūnu. Tad kai meldžiamės, neturėtume mūsų kūno palikti nuošalyje. Juk jis taip pat įtrauktas į išgelbėjimą. Jėzus ir apaštalai tą žinojo ir pasistengė parodyti, kad malda ir simboliniai išoriniai veiksmai žengia kartu.
Jėzus liepė savo mokiniams krikštyti vandeniu, laužyti duoną, dalytis taure, gydė naudodamas vandens, žemės, vėjo (kvėpavimo) simbolius, palietimą. Jėzus, gelbėdamas, gydydamas, kentėdamas ir mirdamas ant kryžiaus, prisikeldamas naudojo įvairias simbolines žydų maldos valandas ir laikus (šiandien pagal šias valandas vyksta liturginės mūsų maldos ir švenčių šventimas). Meilei parodyti jis naudojo vandenį, plaudamas mokiniams kojas. Apaštalams suteikė galią atleisti nuodėmes kvėpdamas į juos. Šventąją Dvasią atsiuntė su ugnimi ir vėju.
Jėzus paisė ir simbolinių skaičių (pasirinko dvylika apaštalų, septyniasdešimt mokinių, dvylika ir septynias padaugintos duonos pintines, ir t.t.). Apaštalai šį Jėzaus metodą tęsė. Jie naudojo išorinius gestus, simbolius, simbolinius maldos laikus. Pvz., Jokūbas sako, kad Bažnyčios vyresnieji, melsdamiesi už ligonį, turi patepti jį aliejumi. Pavyzdžius galima vardyti be galo.
Tad, jei gimimui iš Dvasios Jėzaus paliepimu naudojame vandenį, Dvasios galybei ir artumui naudojame ugnį. Kiekvieną kartą, kai uždegate žvakę maldoje, prisiminkite šiuos dalykus, prisiminkite, kad Jėzus yra pasaulio šviesa, kad Jis atėjo žemėn „uždegti ugnies“. Svarbiausia, kad žvakelė nebūtų tuščias veiksmas be turinio. Dievas ne šiaip parodė ugnį Sekminių dieną, bet su ta ugnimi atsiuntė Dvasią. Tad ir mes - ne vien rodykime savo degančias žvakeles, bet įdėkime į jų šviesą bei ugnį savo maldą, tikėjimą, meilę.
Žvakutės uždegimas mums, krikščionims, pirmiausia yra Kristaus šviesos ženklas. Žvakės liepsna tarsi pratęsia mūsų maldą, kai aplankę artimųjų kapus grįžtame į savo gyvenimą. Ji išreiškia mūsų širdies šilumą. Mes tikime, kad su mirtimi žmogaus buvimas nesibaigia, kad yra siela ir amžinybė. Todėl labai svarbu dalyvauti šventosiose Mišiose, aukoti Mišių intencijas už mirusiuosius.
Kiekvienas prisimena savo artimuosius, tvarko jų kapelius. Žinote, gyvenimo bėgime, rutinoje, šis metas tampa savotišku sustojimu. Kai visa Lietuva juda, važiuoja lankyti kapų, tai gražus laikas, kai galiu padovanoti savo laiką kaip dėkingumo ženklą brangiems mirusiesiems. Anot M. Šlausto, Lietuvoje turime nuostabias tradicijas - meilę išreiškiame ir gėlių žiedais, ir tvarkingais kapeliais. Bažnyčia šiomis dienomis ypač kviečia maldai. Per maldą ne tik meldžiamės už mirusiuosius, bet ir patys bręstame amžinybės suvokimui. Visada kyla klausimas: kaip aš gyvenu?
Daugelyje kapinių Visų Šventųjų dieną einamos procesijos, kurių metu kapai šlakstomi švęstu vandeniu, meldžiamasi. Švęstas vanduo - Bažnyčios užtarimo simbolis.
Mažiau nei prieš šimtą metų, kai dar nebuvo elektros, žvakės buvo vienintelis apšvietimo šaltinis. Tiek namuose, tiek bažnyčiose. Dabar, kai turime elektros apšvietimą, žvakė bažnyčioje įgyja vis daugiau simbolinės reikšmės. Ji yra tapusi maldos, vilties, dėkingumo, atgailos ir meilės simboliu. Žvakės deginimas bažnyčioje yra asmeninis tikinčiojo aktas, kuriuo jis išreiškia savo santykį su Dievu.
Nemažai lietuvių gyvena ne Tėvynėje, o įvairiuose pasaulio kraštuose. Ne visi gali fiziškai aplankyti kapus ar būti kartu su artimaisiais. Atrasti laiko maldai, užsakyti Mišias už savo brangius mirusiuosius. Užsienyje visur yra bažnyčių - tad galima taip gražiai praleisti šį laiką. Malda tarsi panaikina atstumus, suartina mus. Kartais žmonės sako: „Dar reikia ten nuvažiuoti, dar ten aplankyti, su giminėmis susitikti.“ Viskas gražu, bet neturime išsibarstyti. Anot jo, tai svarbu išgyventi.
Žinoma, pasitaiko, kad ne visi kapai per Vėlines sulaukia dėmesio. Į lietuviškas tradicijas įsilieja ir graži akcija. Prieš Vėlines visoje Lietuvoje vyksta akcija „Nė vieno kapo be žvakelės“. Šių metų akcija taps bene didžiausia per visą jos gyvavimo istoriją. Nemokamai jau pradėta dalinti tūkstančiai žvakelių, kurios sužibs ant užmirštų kapų. Kiekvienas kapas, nepriklausomai nuo to, ar yra kas juo pasirūpina, nusipelno būti prisimintas. Didesnį mastą akcijai suteiks prie jos prisijungęs Lietuvos „Caritas“, tapęs svarbiu akcijos partneriu. Mirusį palaidoti, už jį melstis, liūdintį paguosti - tai yra geri darbai kūnui ir sielai, kuriuos primena ir į kuriuos kviečia “Caritas„. Pasak jo, mirusieji - mūsų šeimų ir bendros istorijos dalis. Šventintos žvakelės, kurias per Vėlines raginama uždegti ant niekieno nebelankomų kapų, bus nemokamai dalijamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Pardavimų duomenys rodo, kad šiemet vien žvakių įdėklų parduodame 25 proc. Kad kiekvieną kartą nereikėtų pirkti, išmesti ir vėl pirkti kapus puošiančių detalių - rinkitės tokias, kurias galima panaudoti ne kartą. Prekybininkai taip pat rekomenduoja kapavietėse sodinti gyvus augalus, o ne naudoti plastikinius pakaitalus. Norint, kad kapavietės būtų ne tik tvarios, bet ir atrodytų subtiliai bei skoningai, geriausia joms papuošti rinktis gyvus augalus, o dar geriau - daugiamečius. Tam puikiai tinka ir paprasčiausi viržiai, kurie gerai atlaiko šalčius. Puikus pasirinkimas ir įvairūs spygliuočiai, chrizantemos. Visgi, puošiant kapus, svarbiausia - saikas, todėl augalus patartina derinti ir spalviškai. Jeigu ant artimųjų kapo norite palikti šį tą asmeniško - namuose galite lengvai pasigaminti natūralų vainiką. Vainikėliams galima panaudoti nukritusius eglišakius, šermukšnių uogas, kankorėžius, kaštonus - viską, ką šiuo metu dovanoja gamta. Dar vienas puikus būdas tvariau paminėti Vėlines - mažinti automobilių, vykstančių į kapines, skaičių. Susikooperavę su šeimos nariais ir į kapines vykdami vienu automobiliu, sumažintumėte ir taršą, ir išlaidas.
Pasikeitimus pastebiu, kai matau, kaip yra pasirenkami paminklai. Tradicinius kryžius ant jų keičia amžinybės simboliai. Vis dažniau žmonės užsako išskirtinius paminklus ar skulptūras su gamtos motyvais - medžiais, paukščiais, jūra, saule ir kitais amžinybės simboliais. Tokie sprendimai vis mažiau siejami su religija. Žmonių gyvenimo būdas diktuoja ir tai, kaip atrodo kapavietės. Pavyzdžiui, gyvenant užsienyje, sunku nuolat prižiūrėti artimųjų kapus. Aišku, galima užsisakyti kapų priežiūros paslaugą - tokias teikia tiek įmonės, tiek pavieniai žmonės. Kapų priežiūros tradicijas keičia ir tai, kad šiuo metu jau apie 50 procentų mirusiųjų Lietuvoje yra kremuojami.
tags: #zvakes #uzdegimas #baznycioje