Kęstutis Šimkus vairuotojo darbą, susijusį su organų pervežimu, dirba nuo 1994-ųjų metų. Per ilgus darbo metus jis spėjo pervežti kelis šimtus donorų organų iš vieno miesto ar šalies į kitą. Su specialiai transplantacijoms pritaikytu automobiliu, kuris jam tarnauja nuo 2008-ųjų, K. Šimkus jau nuriedėjo 330 tūkst. kilometrų. Tačiau, anot jo paties, tai nėra didelis skaičius, nes su kitomis transporto priemonėmis yra nuvažiavęs gerokai daugiau.
Šis vairuotojas ne tik rūpinasi automobilio švara, bet ir, pasak jo, stengiasi būti dėmesingas darbe, nes žino, kad gelbėja gyvybes. Automobilio techninę būklę prižiūri servisas.
Kęstutis Šimkus dirba pagrindiniu vairuotoju Santaros klinikose, vežančiu donorų organus. Jo darbas reikalauja nuolatinio pasiruošimo, nes iškvietimai būna netikėti, o organus dažniausiai tenka vežti naktį. Pats K. Šimkus teigia, kad nors šeima jau pripratusi prie tokio neapibrėžtumo, pasitaiko ir nutrauktų planų, pavyzdžiui, suplanuota kelionė į sodą gali staiga pasibaigti iškvietimu į darbą.
Kelionės specifika ir greičio režimas
Laikas yra kritinis veiksnys pervežant organus. Nuo Rygos iki Vilniaus kelionė paprastai trunka apie 3 valandas, tačiau greitis priklauso nuo vežamo organo ir kelio dangos. Vežant širdį ar kepenis, K. Šimkus įprastai važiuoja 160-170 km/val. greičiu, kartais net iki 200 km/val. Inkstus ar ragenas jis veža šiek tiek lėčiau - 120-140 km/val., nes laikas nėra toks kritinis.
Kelionę nuo sienos su Latvija iki Santaros klinikų lydint policijai užtikrina saugumą ir greitį. K. Šimkus pastebi, kad pastaruoju metu vairuotojai tapo mandagesni ir dažniau praleidžia specialiąsias transporto priemones, tačiau vis dar pasitaiko neatsakingų eismo dalyvių, kurie nesilaiko taisyklių.
Atsakomybė ir emocinis krūvis
Vairuotojas, gabenantis gyvybiškai svarbius organus, jaučia didelę atsakomybę. Kiekvienas darbas reikalauja dėmesingumo, tačiau gelbstint gyvybes, klaidos gali kainuoti labai brangiai. K. Šimkus pabrėžia, kad svarbu valdyti emocijas, ypač kelyje, kad išvengtumėte avarijų ir galėtumėte susikoncentruoti į užduoties įvykdymą.
Nors darbas reikalauja daug pastangų ir nuolatinio budėjimo, K. Šimkus teigia nejaučiantis nuovargio, galbūt dėl to, kad domisi medicina ir jį supa medikų komanda. Bendravimas su gydytojais leidžia jam geriau suprasti organizmo veikimą ir pačias operacijas.
KASČIŪNAS TV #26 20260403 svečiuose ANDRIUS KUBILIUS
Papildomos pareigos ir darbai
Be organų pervežimo, K. Šimkus taip pat vežioja įvairius medicininius tyrimus ir mėginius tarp klinikų. Tai rodo jo universalumą ir svarbą Santaros klinikų veiklai.
Kelias į vairuotojo profesiją
K. Šimkaus kelias į organų pervežimo vairuotojo profesiją prasidėjo nuo draugystės su širdies chirurgu Raimondu Širmeniu. Pakviestas pavežioti organų, jis atrado šią įdomią ir atsakingą veiklą. Vėliau, po reformų, jis perėjo į klinikas ir, buvusio direktoriaus bei profesoriaus paskatintas, sudarė sutartį ir pradėjo dirbti veždamas organus. Iš pradžių vežiodavo tik širdis, o vėliau, pakeitus automobilį, pradėjo vežti visus organus - akių ragenas, kepenis, inkstus.
Pasak K. Šimkaus, svarbiausia jo darbe yra tvarka ir punktualumas, kurį jis paveldėjo iš tėvo, mokytojo ir direktoriaus. Šios savybės padeda jam atlikti savo darbą kruopščiai ir atsakingai.
Automobilis ir jo specifika
Nuo 2008-ųjų metų K. Šimkus naudoja „Volkswagen Caravelle“ mikroautobusą, kuris tapo ne tik darbo priemone, bet ir „namais“, nes jame praleidžia ištisas valandas laukdamas medikų. Automobilyje jis turi pagalvę, kavos ir užkandžių. Nors miegoti jame nepatogu, laisvu laiku jis žiūri filmukus ar skaito, kad greičiau praeitų laikas.
Automobilis, nors ir tarnauja ilgai, kartais pritrūksta galingumo, ypač kai vežamos dvi komandos su daug aparatūros. Tačiau K. Šimkus yra patenkintas savo „darbo arkliu“, nes jis yra patikimas ir tinkamas jo poreikiams.
Vienas ryškiausių nemalonių incidentų K. Šimkaus karjeroje įvyko vežant širdį iš Šiaulių - sugedo automobilis. Teko skambinti Policijos departamentui, kad pareigūnai skubiai nugabentų širdelę. Šis įvykis parodo, kokia svarbi yra transporto priemonės patikimumas ir greita reakcija ekstremaliose situacijose.
Apdovanojimai ir motyvacija
K. Šimkus prisimena vieną ypatingą atvejį, kai pacientas, kuriam jis anksčiau buvo atvežęs širdį po infarkto, jį atpažino ir aistringai dėkojo už išgelbėtą gyvybę. Tokios akimirkos yra didžiausia motyvacija ir įvertinimas už sunkų ir atsakingą darbą. Kai viskas gerai ir organai sėkmingai persodinami, jaučiamas palengvėjimas ir noras tęsti darbą.
Kęstutis Šimkus, dirbdamas šį darbą ilgus metus, tapo ne tik vairuotoju, bet ir svarbiu komandos nariu, kurio kruopštumas ir atsakomybė prisideda prie gyvybių gelbėjimo.