Statistika rodo, kad Lietuvoje eismo įvykių skaičius mažėja. Palyginti su 2008 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 20,2 proc. (arba užregistruota 968 įvykiais mažiau), žuvo žmonių 25,9 proc. mažiau (arba 129 mažiau), sužeista 23,4 proc. mažiau (arba 1 tūkst. mažiau). Taip pat pastebimas ir neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų mažėjimas - 41,1 proc. mažiau, arba 209 įvykiais mažiau nei 2008 metais.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nepaisant bendro avaringumo mažėjimo, tam tikrose vietovėse ir tam tikru laiku nelaimingų atsitikimų skaičius išlieka aukštas. Šiame straipsnyje apžvelgsime avaringiausias Lietuvos vietas, laikotarpius ir priežastis.
Avaringiausios apskritys ir miestai
Daugiausia eismo įvykių Lietuvoje tradiciškai registruojama didžiuosiuose miestuose ir juos supančiose apskrityse. Remiantis 2009 metų duomenimis, daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje - 1 tūkst. 30 (13,6 proc. arba 162 įvykiais mažiau nei 2008 metais), Vilniaus - 761 (25,8 proc. arba 264 įvykiais mažiau), Klaipėdos - 477 (18,3 proc. arba 107 įvykiais mažiau), Šiaulių - 400 (19 proc.).
2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. duomenimis, daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje - 648 (125 įvykiais mažiau nei per 2008 m. aštuonis mėn.), Vilniaus - 451 (228 įvykiais mažiau), Klaipėdos - 302 (93 įvykiais mažiau) ir Šiaulių - 271 (49 įvykiais mažiau). Mažiausiai eismo įvykių (78) įvyko Tauragės apskrityje.
Kalbant apie konkrečias gatves, avaringiausia gatvė jau ne pirmus metus yra Klaipėdos Taikos prospektas. Kitos gatvės avaringiausiųjų penketuke savo pozicijų neužleidžia antrus metus iš eilės: Ukmergės gatvė ir Savanorių prospektas Vilniuje, Savanorių prospektas Kaune ir Šilutės plentas Klaipėdoje.
Taip pat išskiriamos ir vadinamosios „juodosios dėmės“ - kelio ruožai, kuriuose avaringumas yra didesnis ir rodikliai pasiekę arba viršiję ribines reikšmes. Remiantis reglamentu, kelio ruožas priskiriamas juodajai dėmei, jei per ketverių metų laikotarpį ne ilgesniame kaip 500 metrų kelio ruože įvyksta ne mažiau nei keturi eismo įvykiai, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės. Šiandien Lietuvoje tokių juodųjų dėmių yra mažiau nei 20. Tarp vis dar pavojingų ruožų yra atkarpos keliuose Vilnius-Utena ir Vilnius-Panevėžys, 4 juodosios dėmės išskiriamos pagrindiniame šalies kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, dar tiek pat - kelyje Panevėžys-Radviliškis-Šiauliai-Telšiai. Likę pavieniai itin avaringi ruožai išsibarstę prie Marijampolės, Tauragės, Raseinių.
Avaringiausios paros valandos ir mėnesiai
Statistika rodo, kad daugiausia eismo įvykių užregistruojama vėlyvą popietę ir vakare. Daugiausia žmonių - 41 eismo įvykiuose žuvo nuo 18 val iki 19 val. ir nuo 17 val iki 18 val. - 36. Avaringiausios valandos: 17 val.-18 val. - užregistruoti 408 eismo įvykiai, 18 val.-19 val. - užregistruota 310 įvykių ir 19 val.-20 val. Mažiausiai eismo įvykių (24) įvyko nuo 5 val. iki 6 val.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais ir šeštadieniais - atitinkamai 53 ir 41. Daugiausia žmonių - 473 - sužeista penktadieniais ir šeštadieniais - 440. Avaringiausios savaitės dienos: penktadienis - užregistruoti 422 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, šeštadienis - 372 įvykiai, trečiadienis - 341 įvykis ir ketvirtadienis - 338 eismo įvykiai.
Daugiausia eismo įvykių užregistruota gegužę - 367, spalio mėn. - 362, liepos mėn. - 360 ir rugpjūčio mėn. Taip pat pastebima, kad rugsėjį, po vasaros atostogų, eismas staiga išauga: moksleiviai ir studentai grįžta į mokymosi įstaigas, suintensyvėja darbinės kelionės. Šiuo laikotarpiu didžiuosiuose miestuose fiksuojama daugiau eismo įvykių nei kitais mėnesiais. Europoje tendencijos panašios: rugsėjį didžiuosiuose miestuose registruojama vidutiniškai 5-10 proc. daugiau avarijų nei kitais rudens mėnesiais.
Dažniausios avarijų priežastys
Dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės užregistruota 2 tūkst. 814 eismo įvykių (73,5 proc. visų eismo įvykių), arba 23,8 proc. mažiau nei 2008 metais. Įvykiuose žuvo 251 eismo dalyvis (99, arba 28,3 proc., mažiau) ir sužeisti 3 tūkst. 473 (1 tūkst. mažiau).
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 300 eismo įvykių, t. y. 41,1 proc. mažiau (arba 209 įvykiais mažiau) nei 2008 metais. Tai sudaro 7,8 proc. visų užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.
Palyginti su 2008 metais, 43,7 proc. sumažėjo eismo įvykių, kurių kaltininkai asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (2009 metais užregistruoti 229 eismo įvykiai, 2008 metais - 407).
Didžiausia dalis eismo įvykių miestų gatvėse įvyksta dėl smulkių pažeidimų, tokių kaip:
- Važiavimas atbuline eiga: 23 proc. visų eismo įvykių.
- Kliudyti stovintys automobiliai: 17 proc. atvejų.
- Atsitrenkimas į kito automobilio galinę dalį: 11 proc. eismo įvykių.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad didžioji dalis šių techninių įvykių kyla dėl neatidumo ir išsiblaškymo. Važiuojant atbuline eiga ypač svarbu būti dvigubai atidesniems, stebėti ne tik veidrodėlius, bet ir „akląją zoną“. Taip pat svarbu neskubėti ir nesiblaškyti automobilių stovėjimo aikštelėse.
Kitos dažnos avarijų priežastys yra:
- Rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą: dažniausiai dėl neatsargumo ir neišnaudojimo galinio vaizdo veidrodėlių.
- Nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio: trečia dažniausia avarijų priežastis.
- Važiavimas žiedinėse sankryžose: ypač intensyviose, reikia manevruoti atidžiai, užleisti kelią ir laiku įjungti posūkio signalą.
Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas
Daugiausia užregistruota užvažiavimų ant pėsčiųjų - 1 tūkst. 343 įvykiai (21,2 proc. arba 362 įvykiais mažiau nei 2008 metais). Pernai žuvo 121 pėsčiasis (30,9 proc. arba 54 mažiau nei 2008 metais), tai sudaro 32,7 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė pėsčiųjų - 90 - žuvo tamsiuoju paros metu.
Rugsėjį, kai gatvėse padaugėja vaikų ir jaunimo, išauga ir pėsčiųjų bei dviračių eismo pavojai. Vaikai gali neįvertinti transporto greičio, nepakankamai atsargiai važiuoti dviračiu ar bėgti per gatvę ne per perėją. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad apie 25 proc. eismo įvykių miestuose rugsėjį yra susiję su pėsčiaisiais. Todėl vairuotojams ypatingai svarbu prie mokyklų ir vaikų zonų pasirinkti saugų greitį, laikytis saugaus atstumo ir nuolat stebėti šoninius bei galinius veidrodėlius.
PAGRINDINĖS DVIRATININKŲ EISMO TAISYKLėS (1)
Kaip išvengti avarijų?
Ekspertai pabrėžia, kad didžioji dalis eismo įvykių yra išvengiami, laikantis kelių eismo taisyklių ir būnant atidiems.
- Koncentracija: Važiuojant ilgas kelio atkarpas, kiekvienas vairuotojas turėtų nepamiršti vis sustoti poilsio aikštelėse - net kelios minutės turi didelės įtakos geresnei koncentracijai. Taip pat svarbu visą dėmesį skirti tam, kas vyksta kelyje - ne tik priešais, bet ir aplinkui.
- Greitis: Nors automagistralėse leidžiamas didesnis greitis, svarbu jo laikytis ir neviršyti.
- Atstumas: Visuomet reikėtų laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių.
- Kelio ženklai: Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus, ypač tuos, kurie įspėja apie pavojingus ruožus ar galimus pavojus (pvz., laukinius gyvūnus).
- Techninė transporto priemonės būklė: Svarbu reguliariai tikrinti transporto priemonės techninę būklę, ypač stabdžius, padangas ir apšvietimą.
- Vairavimo kultūra: Svarbi yra vairavimo kultūra, pagarba vieni kitiems, ypač jei eismas yra intensyvus.
- Važiavimas atbuline eiga: Būkite dvigubai atidesni, įvertinkite atstumus ir neskubėkite.
- Navigacija: Jei nesate tikri dėl maršruto ar sudėtingos sankryžos, planuokite maršrutą iš anksto ir venkite piko valandų.
„Atsakymas yra visapusiškas atidumas: savęs, aplinkos, pėsčiųjų, dviratininkų, kitų vairuotojų, automobilio būklės stebėjimas. Labai norėtųsi, kad naujiems darbams, projektams ir tikslams įkvepianti naujo sezono pradžia įkvėptų ir daugiau atsakomybės vairuojant. Tuomet kelyje visi būsime saugūs, o rugsėjo eismo įvykių statistika kasmet nebeliūdins“, - sako „KETbilietai.lt“ atstovė.
tags: #15min #daugiausiai #avariju #padaro