Nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios svarbūs pokyčiai, susiję su administracinių baudų ir kitų piniginių sankcijų administravimu Lietuvoje. Šie pakeitimai, apimantys „Vieno langelio“ principo įgyvendinimą ir pokyčius perduodant skolas antstoliams, turėtų padidinti efektyvumą, supaprastinti procesus gyventojams ir verslui bei užtikrinti sklandesnį lėšų surinkimą į valstybės biudžetą.
Pokyčiai perduodant skolas antstoliams
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 100 tūkst. skolininkų, kurių nesumokėtos administracinės baudos paprastai nedelsiant perduodamos antstoliams priverstiniam išieškojimui. Vien 2023 m. antstoliams buvo perduota apie 127,3 tūkst. sprendimų, kurių bendra suma siekė 114,2 mln. eurų. Per šį laikotarpį valstybė iš antstolių gavo 13,2 mln. eurų įplaukų.
Siekiant, kad įplaukos už baudas efektyviau pasiektų valstybės biudžetą, nuo liepos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į antstolius kreipsis tik išimtiniais atvejais. Tai bus daroma tik tuomet, kai VMI pati negalės išieškoti skolos tiesiogiai iš asmens banko sąskaitų, pavyzdžiui, dėl nepakankamų lėšų sąskaitose, asmeniui neturint banko sąskaitų, bet turint turto ar pajamų, arba jei antstolis jau vykdys kitų skolų išieškojimą iš to paties asmens ir jis turi turto ar pajamų.
„Kai išieškojimą, prieš tai įspėjusi skolininką ir davusi galimybę geranoriškai padengti susidariusias skolas, vykdys pati VMI, bus taikomas tik nedidelis Piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokestis, šiuo metu, kartu su bankų taikomu lėšų pervedimo mokesčiu, siekiantis apie 2 eurus. Tai leis sumažinti patiriamas skolininkų išlaidas, o valstybei - efektyviau surinkti lėšas“, - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė.
Iki šiol, jei skola būdavo perduodama antstoliui, asmeniui tekdavo sumokėti ne tik pačią baudą, bet ir jos vykdymo išlaidas, kurios neretai gerokai viršydavo baudos sumą. Šie pokyčiai leis sumažinti finansinę naštą skolininkams.
„Vieno langelio“ principas baudų administravimui
Nuo šių metų liepos visų baudų ir piniginių sankcijų administravimas bus vykdomas „Vieno langelio“ principu. Tai reiškia, kad informaciją apie visas skirtingų institucijų skirtas baudas gyventojams ir verslui administruos VMI. Tai užtikrins, kad asmenys laiku gaus pranešimus apie jiems paskirtas baudas ir galės patogiai jas apmokėti.
Kaip pasakoja Dž. Balčiūnienė, kadangi informacija apie institucijų paskirtas pinigines sankcijas VMI sistemas pasieks iš karto, vos jas paskyrus, tiek gyventojams, tiek verslui sumažės rizika praleisti apmokėjimo terminus.
„Tai ypač aktualu įmonėms, kur viena buhalterė dažnai tvarko kelių įmonių apskaitą. Centralizuota informacija leis vienoje vietoje matyti visas nesumokėtas baudas ar pinigines sankcijas valstybei bei greičiau į jas sureaguoti. Be to, jei įmonė turės mokėtinų sumų ir mokesčių permoką, ji galės būti automatiškai įskaityta iš permokų, tam nebereikės teikti papildomų prašymų“, - sako VMI atstovė.
Šiuo metu įvairias baudas ar kitas sankcijas valstybei administruoja skirtingos institucijos, todėl informacija apie jas verslą pasiekia per skirtingas sistemas. Projektas „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ finansuojamas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Plėtros paslaugos: vieno langelio principu veikianti įstaiga
Kiti aktualūs klausimai dėl baudų ir sankcijų
Straipsnyje taip pat paliesti ir kiti su baudomis bei sankcijomis susiję klausimai. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė įvesti pinigines nuobaudas Seimo nariams už daugkartinius Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimus. Tokiu atveju sprendimą dėl nuobaudos skyrimo priimtų visas Seimas, siekiant apsisaugoti nuo politinio persekiojimo.
Taip pat aptariama situacija dėl vieningos su Europos Sąjunga (ES) laivų eismo duomenų rinkimo sistemos diegimo Lietuvoje. Dėl vėlavimų ir finansavimo trūkumo Lietuva dar nėra įdiegusi šios sistemos, nors tai yra privaloma pagal ES reglamentą. Nors tiesioginės finansinės sankcijos nenumatytos pačiame reglamente, EK gali inicijuoti pažeidimo procedūrą ir kreiptis į ES Teisingumo Teismą, kas teoriškai gali lemti finansines sankcijas.
Straipsnyje minimas ir teismo sprendimas, kuriuo buvo sumažinta „Lietuvos ryto“ bendrovei skirta 94 tūkst. eurų bauda už klaidinančią reklamą. Teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo principą ir kitas aplinkybes, baudą sumažino iki 71 tūkst. eurų.
Apibendrinant, numatomi pokyčiai baudų administravime ir išieškojime žada didesnį efektyvumą ir patogumą, o „Vieno langelio“ principas leis lengviau valdyti finansinius įsipareigojimus valstybei.