Amsterdamo Raudonųjų Žibintų Kvartalas: Atrask Toleranciją, Istoriją ir Neįtikėtus Kontrastus

Amsterdamas - miestas, kuris vieniems asocijuojasi su laisve ir tolerancija, kitiems - su kontroversišku naktiniu gyvenimu. Tačiau neabejotinai viena iš ryškiausių ir pasaulyje garsiausių jo dalių yra Raudonųjų žibintų kvartalas, dar žinomas kaip De Wallen. Šis kvartalas, esantis pačiame miesto centre, apsuptas kanalų, traukia smalsuolius, ieškančius ne tik tradicinių pramogų, bet ir norinčius pažinti kitokį Amsterdamą.

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas (De Wallen) - tai seniausia Amsterdamo dalis, apsupta kanalų. Ši vieta garsėja vitrinomis, iš kurių sklinda raudona šviesa, tačiau tai tik viena kvartalo pusė. Kvartalas egzistavo nuo pat miesto įkūrimo - dar XIII a. čia jau kūrėsi smuklės ir viešnamiai, viešėdavo jūrininkai. De Wallen pavadinimas kilęs iš senųjų miesto gynybinių sienų (wallen). Kadaise ši teritorija buvo Amsterdamo priemiestis, kuriame gyveno jūrininkai ir pirkliai. Kadangi daugelis praleisdavo čia laiką tarp savo kelionių, netrukus ėmė rastis tavernos, lošimo namai, vėliau ir prostitučių kvartalas. Olandai pasirinko ne kovoti su šiuo reiškiniu, o jį legalizuoti ir reguliuoti, taip siekdami užtikrinti saugumą ir žmogaus teises. Tiesa, pastaraisiais metais Amsterdamas vis garsiau diskutuoja apie raudonųjų žibintų kvartalo ateitį - miesto valdžia siekia mažinti turistinį triukšmą ir perteklinį alkoholio vartojimą.

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas yra vienas žinomiausių Amsterdamo objektų. O štai Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas vienus traukia, kelia smalsulį ir vilioja linksmybėms, kitus priešingai gąsdina ir savotiškai piktina. Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas mano galva, nėra tik naktinio gyvenimo simbolis, bet ir Amsterdamo tolerancijos, istorijos ir kontrastų atspindys.

Amsterdamas Raudonųjų Žibintų Kvartalas naktį

Istorija ir Kultūra

Kvartalas egzistavo nuo pat miesto įkūrimo - dar XIII a. čia jau kūrėsi smuklės ir viešnamiai, viešėdavo jūrininkai. Pavadinimas De Wallen kilęs iš senųjų miesto gynybinių sienų. Kadaise ši teritorija buvo Amsterdamo priemiestis, kuriame gyveno jūrininkai ir pirkliai. Kadangi daugelis praleisdavo čia laiką tarp savo kelionių, netrukus ėmė rastis tavernos, lošimo namai, vėliau ir prostitučių kvartalas. Olandai pasirinko ne kovoti su šiuo reiškiniu, o jį legalizuoti ir reguliuoti, taip siekdami užtikrinti saugumą ir žmogaus teises.

Amsterdamas turi prieštaringą reputaciją. Visos šios Amsterdamo pusės - tikros ir gyvos. Dėl visų jų kartu šis miestas Europoje neturi analogų. Viduramžiais, kai pastatyti didingieji Amsterdamo pastatai, prostitucija buvo legali kone visoje Europoje, netgi Popiežiaus valdose Romoje. Žmonės žiūrėjo į ją taip, kaip šiais laikais į neištikimybę: laikė nuodėme, niekino prostitutes ir jų klientus - tačiau nė į galvą niekam neatėjo už tai bausti. Draudimai atėjo tik naujaisiais laikais, kai religingieji krikščionys perkėlė savo moralines nuostatas ir į įstatymus. Olandija iš pradžių tam pakluso, bet XIX a. persigalvojo. Priešingai, nei reikalavo religija, ji rašė įstatymus ir vėliau: pavyzdžiui, pirmoji pasaulyje įteisino gėjų santuokas. Nieko keisto: religija apskritai Olandijoje neįtakinga. Daugybė bažnyčių - netgi pačių įspūdingiausių, kaip Naujoji bažnyčia greta karalių rūmų - virtusios muziejais ar dar kuo. Kai kurios nugriautos.

Amsterdamas didžiuojasi tuo, kad čia 2001 m. buvo įteisintos pirmosios pasaulyje tos pačios lyties asmenų santuokos. Tolerancija čia nėra tik politinė deklaracija - tai kasdienio gyvenimo dalis. LGBT+ bendruomenės centras veikia visai šalia Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo - simboliška vieta, pabrėžianti, kad laisvė Amsterdame yra visiems. Amsterdamas garsėja savo pride savaitės šventėmis, kurios vyksta kasmet rugpjūtį ir pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio. Žavėkitės, bodėkitės, būkite smalsūs ar atsargūs - visa tai yra Amsterdamo kultūros dalis. Amsterdamas tikrai turi, ką pasiūlyti, ir be sekso teatrų, kanapių ar pusnuogių moterų raudonai apšviestose vitrinose - bet tai dar vienas Amsterdamo Nyderlanduose veidas. O Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas yra ne tik vulgarus, bet ir tikrai išskirtinis ir įdomus fenomenas. Jei tik norite - verta jį pažinti ir patyrinėti.

Ką Pamatyti ir Veikti?

Amsterdamas - tikras vienišų vyrų rojus, kuriame vienatvė valanda po valandos išgaruoja su kiekvienu išleistu euru. Vos tik draugams ištari žodį „Amsterdamas“ iš karto visų galvose „suspindi“ Raudonųjų žibintų kvartalas. Tai seniausias miesto kvartalas, kuriame būriuojasi didžioji dalis prostitučių. Dauguma „darbininkių“ sutelkta šioje vietoje dėl to, kad būtų geriau kontroliuojama jų veikla, žmonių sveikata bei užtikrintas saugumas.

Muziejai ir Pramogos

Čia ne tik teikiamos intymios paslaugos, bet ir veikia nemažai užeigų, masažo salonų, videotekų, vyksta „gyvi pasirodymai“, „stebėtojų šou“. Kam per mažai nuogybių gali apsilankyti Sekso muziejuje (Sexmuseum Amsterdam Venustempel). Jame eksponuojami erotiniai žaislai, papuošalai, specialūs drabužiai ir įrankiai. Erotinėse fotografijose ir filmuose galima išvysti įvairių santykiavimo pozų. Kad galėtumėte mėgautis „aštriais pojūčiais“, pasitelkiami manekenai.

Norėdami pamatyti keletą Johno Lennono piešinių, apsilankykite Erotikos muziejuje (Erotisch museum). Tai erotikos meno paroda, kurioje eksponuojami grafikos darbai, piešiniai, fotografijos.

Pirmasis pasaulyje muziejus, skirtas prostitucijos temai - raudonųjų žibintų paslaptys (Red Light Secrets). Lankytojai čia gali pažvelgti į tai, kaip atrodo gyvenimas už raudonųjų Amsterdamo vitrinų - nuo istorijos iki asmeninių patirčių. Prostitucijos muziejus Amsterdame nėra didelis, bet aplankyti tikrai verta. Dirba gana ilgai, tad pasižvalgyti įvakarojus tikrai apsimoka, nenuvylė.

Erotikos muziejus Amsterdame (Erotic Museum Amsterdam) tai viena žinomiausių ir labiausiai lankomų vietų Raudonųjų žibintų kvartale. Nors pavadinimas gali skambėti provokuojančiai, muziejus iš tiesų pateikia istorinį, meninį ir net humoro kupiną požiūrį į erotiką. Daug eksponatų primena šaržus. Eksponatai išdėstyti keliuose aukštuose, o pats muziejus labiau primena bohemišką galeriją.

Senoji bažnyčia (Oude Kerk) - tai seniausias pastatas Amsterdame, iškilęs 1306 metais. Reformacijos metu (XVI a.) bažnyčia buvo iš katalikiškos paversta protestantiška. Tuomet pašalinta daug skulptūrų, altorių, paveikslų - interjeras tapo labai asketiškas. Dabar, nuo 2000 metų, ji jau nebeveikia kaip aktyvi parapijos bažnyčia - tai kultūrinis centras, šiuolaikinio meno erdvė ir istorinė vieta.

Naktinis Gyvenimas ir "Coffee Shops"

Amsterdame kiekvienas ras kur papramogauti. Galybė naktinių klubų, kurie groja įvairią muziką. Keletas iš jų - Akhnaton - jame grojama muzika iš viso pasaulio, To Dance - erdvioje buvusios našlaičių prieglaudos koplyčioje galėsite trypti pagal funk, soul, galactic muziką. Penktadieniais ir šeštadieniais skamba 7-ojo dešimtmečio muzika. iT - šokių klubas, kuriame šėlstama iki paryčių pagal techno ir house stilių muziką. Populiariausias mieste naktinis klubas yra Jimmy Woo, tačiau dažnai į jį po 24 val. sunku patekti.

Labai populiarūs senieji Amsterdamo barai, kurie vadinami Bruine kroeg („rudosios kavinės“). Tai barai su senamadiška atmosfera, blankiais žibintais ar žvakėmis.

Jei Amsterdame dairotės kavinės ir vietos, kur galima skaniai sau kavos atsigerti su desertu - tuomet ieškokite užrašų “koffiehuis“. Nes vadinamieji “coffe shops” yra vieta ne kavai, o žolei ir giminingiems dalykams rūkyti ir kitais būdais vartoti. The Bulldog Coffeeshop teigia esanti pirmoji Henk de Vries įkurta tokio tipo kavinė Amsterdame. Tačiau anksčiau tai buvo aktų teatras, o rūsyje - prekių suaugusiems parduotuvė. Bet vėliau Henk draugai vis dažniau čia užsukdavo parūkyti žolės. Šie Bulldog coffee-shop’ai visada pilni lankytojų.

Jei norėsite ramesnės atmosferos, nebus geriausia vieta Amsterdame, pabandyti siūlomų medžiagų. Jei nuspręsite į vieną jų užsukti, tuomet galėsite pasirinkti iš meniu tai, ko jūsų širdis geidžia. Siūlau pasikonsultuoti su ten dirbančiais ir paatvirauti apie savo patirtį, norus ir nešokti aukščiau bambos. Jei norite rūkyti žolės suktinę - tuomet verta žinoti, kad verta rinktis reefer, norint grynų kanapių suktinės. O joint Amsterdame - tai suktinė, kurioje kanapės yra maišytos su tabaku, tad tiks tiems, kas nori silpnesnio varianto. Bet būkite atsargūs, elkitės atsakingai ir konsultuokitės su personalu. Ir, jei nieko nejausite, neskubėkite surūkyti ar suvalgyti daugiau produktų su kanapėmis, nes efektas gali pasireikšti tik po kiek laiko. Tad saugokite save ir vartokite atsakingai ir informuotai. Ir, žinoma, tik nuo 18 metų.

Įdomu tai, kad žolė iš tikro nėra legali visuose Nyderlanduose. Ją legalu vartoti oficialiuose “coffee shops” vietose, bet ne mieste ar tarkim Amsterdamo parkuose, viešose vietose. Beje, Amsterdame yra ne tik tradiciniai turistiniai kruizai po gražiuosius kanalus, bet ir kruizai, kur plaukiant galima laisvai mėgautis kanapių produktais, rūkyti.

Amsterdamo kanapių muziejus (Hash, Marihuana & Hemp Museum) tai verta dėmesio vieta norintiems geriau suprasti, kodėl kanapės Nyderlanduose nėra draudžiama tema, o veikiau dalis kultūros ir istorijos. Šio muziejaus tikslas - išsklaidyti mitus apie kanapes. Sužinosite, kad šis augalas buvo auginamas dar prieš 6000 metų, kad iš jo gaminti burlaivių lynai, drabužiai, net popierius Biblijai! Muziejus įkurtas 1985 m. Beje, šis kanapių muziejus turi du filialus Europoje - vienas Amsterdame, o kitas Barselonoje, Ispanijoje.

Amsterdame „magiški grybukai“ (magic mushrooms), psichodeliniai narkotikai, kokius daugelis įsivaizduoja, iš tiesų nėra legalūs, tačiau leidžiami jų pakaitalai - silpnesni magiškieji triufeliai (magic truffles). Jų nusipirkti Amsterdame galima vadinamosiose smart shops specializuotose parduotuvėlėse (coffeeshop’ai prekiuoja tik kanapių prekėmis). Magiškieji triufeliai - tai po žeme auganti grybo dalis, turinti tą pačią veikliąją medžiagą - psilocibiną kaip ir magiški grybai. Beje, naujausi tyrimai net sieja psilocibino gydomąjį poveikį vaistams atspariai depresijai ir kitoms būklėms, tad gali būti, kad ateityje bus sintetinama ir naudojama medicinoje medžiaga. Magiškieji grybai (mushrooms) - Nyderlanduose nebelegalūs nuo 2008 m. Magiškieji triufeliai (truffles, sclerotia) - legalūs Nyderlanduose. Jei nuspręsite vartoti (N-18) - būtinai pasikonsultuokite su smart shop pardavėjais, pasakykite apie turimą patirtį, norimą poveikį. Suvalgykite juos po truputį ir ant tuščio skrandžio (bent 3 valandas nevalgius), ramioje ir saugioje aplinkoje (negalima viešose vietoje), geriausia su draugo ar kažko turinčio patirties priežiūra. Gali keistis spalvų, garsų, laiko pojūtis, atsirasti euforijos ar introspekcijos jausmas. Poveikis prasidėti turėtų po 30-60 min ir trukti 4-6 valandas, bet kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Nevartokite kartu su kanapių produktais ar alkoholiu. Jei jausite, kad apima nerimas ar norite sumažinti efektą - tiesiog išgerkite kolos ar apelsinų sulčių. Cukrus mažina poveikį. Tik nepamirškite, kad tai ne suvenyras ir išvežti iš Nyderlandų ribų griežtai draudžiama.

Amsterdamo Raudonųjų Žibintų Kvartale galima rasti vietų, kur galima gyvai stebėti lytinius aktus, erotinius pasirodymus ir įvairias viliones. Sekso teatrai Amsterdame egzistuoja jau nuo XX a. Tiesa, fotografuoti ar filmuoti tokiose vietose griežtai draudžiama. Ir reiktų laikytis elementarios pagarbos atlikėjams, kaip ir lankant kitokio pobūdžio renginius. Amsterdame seksas nėra slepiamas - jis integruotas į miesto kultūrą kaip žmogaus prigimties dalis, o ne gėdos šaltinis. Tad jei nuspręsite užsukti - tai visai ne purvinas nuotykis ar kažkas gėdingo, bet proga geriau suprasti olandų požiūrį į laisvę, kūniškumą ir moralės ribas. Kai kurie lankytojai sako, kad viskas atrodo labiau kaip keistas kabaretas, o ne pornografinis šou. O ir lankytojai - tiek senyvos poros, smalsūs turistai, tiek vyrai ir moterys, tiek ir menininkai ar smalsūs jaunuoliai. Tiesa, sekso teatrų lankymas tik nuo 18 metų. Theatre Casa Rosso - bene garsiausias sekso teatras Amsterdame, atpažįstamas iš rožinio dramblio logotipo. Tai ne vulgarus, o labiau kabareto stiliaus šou su įvairiais numeriais: šokiais, pasirodymais su žiūrovų įtraukimu, humoro elementais.

Praktiniai Patarimai

Jei ieškote naktinių linksmybių ir norite pamatyti garsiąsias raudona šviesa apšviestas vitrinas, aplankyti naktinius barus, tuomet verta į raudonųjų žibintų kvartalą traukti maždaug nuo 23 valandos vakaro. Tik tada ten iš tikro atgimsta erotiška ir savaip įdomi atmosfera. Apsvaigusių žmonių būna visur, taip ir raudonųjų žibintų kvartale vėlų vakarą, bet šiaip jau nepasakyčiau, kad vieta verstų jaustis nesaugiai. Tik, jei vartosite psichotropines medžiagas ar alkoholį - nebūkite vieni ir elkitės atsakingai.

Bet kvartalą lankyti gražu ir dieną - dienos metu pamatysite istorinę architektūrą, restoranėlius, bažnyčias, tiltus ir fantastiškus Amsterdamo kanalus.

Fotografuoti vitrinose dirbančius asmenis griežtai draudžiama. Tai jų darbo vieta, tad tikimasi pagarbos ir bent kiek privatumo. Jei bandysite fotografuoti - galite ne tik sulaukti pastabų, bet ir netekti telefono be galimybės jį atgauti. Arba sulauksite dar didesnių nemalonumų, tad pačių vitrinų tikrai nebandykite fotografuoti.

Saugokitės kišenvagių - ypač vakarais, kai žmonių itin daug.

Apsvarstykite ekskursiją su gidu. Vietiniai gidai dažnai pasakoja ne tik istorijas, bet ir parodo, kaip kvartalas keičiasi šiandien. Turai būna išsamūs ir labai įdomūs. Ypač tinka, jei nesijaučiate patogiai ar saugiai ten naktį eidami savarankiškai, bet domitės vietos istorija. Galite ir savarankiškai pasidaryti ekskursiją po Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalą su audio-gidu.

Ekskursijos aprašymas:

Susitikimas su gidu prie Centrinės Amsterdamo stoties.
Kelionė į Raudonųjų žibintų kvartalą, einant per senąjį jūreivių rajoną Zeedijk ir Amsterdamo Chinatown.
Aplankant tokius objektus kaip Budistų šventykla, baras „The Ape“ ir „De Waag“.
Toliau kelionė link Senosios bažnyčios, esančios kvartalo centre.
Apžiūrima siauriausia Amsterdamo gatvė, pirmoji kavos parduotuvė, vidinis prostitučių rajonas ir daugybė „smartshopų“.
Pasivaikščiojimas garsiosiomis prostitučių gatvėmis su raudonaisiais žibintais, sužinant apie kvartalo istoriją ir dabartinę situaciją.
Turą sudaro pasivaikščiojimas po Dam aikštę, kurioje matysite Condomerie, Karalių rūmus ir pačią Dam aikštę.
Trukmė: 2 valandos.
Kalbos: Anglų, Vokiečių, Ispanų.

AMSTERDAMAS.RAUDONŲ ŽIBINTŲ GATVĖ.PASIVAIKŠČIOJIMAS.04/02/23

De Wallen Amsterdame geriausia pažinti lėtai vaikštinėjant. Dieną - pasigrožėti architektūra, siaurais renesansiniais namais, pasvirusiais fasadais ir tilteliais. Visokie organizuoti barų lankymai ir pub crawl irgi suteikia galimybę geriau pažinti Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo barų kultūrą ir naktinius klubus.

Amsterdamas nėra toks didelis miestas, kaip daugelis panašios svarbiausių Europos sostinių. Jame gyvena tik 1 mln. Amsterdamas lyginamas su Venecija, turi net daugiau už ją tiltų. Visgi, tai nėra Venecija: kiekvieną Amsterdamo namą galima pasiekti ir automobiliu, autobusu, tramvajumi. Kanalai nenaudojami transportui. Kai kuriems amsterdamiečiams jie - gyvenamoji vieta (prišvartuoti „gyvenamieji laivai“), o daugeliui turistų - hobis. Plaukiojančių laivų ir laivelių kiekiu Venecijai vasaromis jie nelabai nusileidžia, ir visa tai - ekskursijos, be kurių joks savaitgalis ar savaitė Amsterdame keliautojams neįsivaizduojami.

Nuo kanalų itin įspūdingai atsiveria senųjų Amsterdamo namų fasadai. Siaurų ir aukštų - kiekvienas priklausydavo vienai turtingai pirklio šeimai. Skirtinguose aukštuose gyveno šeimininkai, tarnai, veikė sandėliai. Svarbi puošmena - stogas: seniausieji stogai - trikampiai, vėlesni - laiptuoti, varpo formos. Nemažesniu architektūros (inžinerijos) stebuklu yra ir patys kanalai, puslankiu supantys miesto centrą, susikertantys sankryžomis. Tokiais kanalais išvagota visa Olandija (pakainka žvilgtelti pro lėktuvo iliuminatorių kai leidiesi Amsterdamo oro uoste). Ten, kur yra šios žemės (ir Amsterdamas), anksčiau tyvuliavo jūra. Ji buvo nusausinta, o vandens perteklius nukreiptas į šiuos kanalus ir išpumpuojamas. Šitaip nuo 1300 m. Olandija savo plotą pasididino 20,5%, arba šeštadalio Lietuvos dydžio teritorija.

Viena olandė, kurią pažinojau paauglystėje, sunkiai suprato du dalykus: kaip aš nemoku plaukti ir kaip aš nemoku važiuoti dviračiu. Plaukti olandai mokomi dar pradinėse mokyklose: kai šitiek jų žemių - žemiau jūros lygio, pralaužus dambas yra įvykę baisių potvynių, ir mokėjimas plaukti gali būti gyvybės ar mirties klausimas (1952 m. Na o dviratis ten, ypač Amsterdame - pagrindinė transporto priemonė. Automobiliai, pėstieji, dviratininkai - visų jų, iš pažiūros, Amsterdame yra maždaug vienodas skaičius. Ir visi turi savo kelius: egzistuoja dviračių gatvės, net „magistralės“ (su skiriamąja juosta), o didieji prospektai turi kone vienodos svarbos automobilių, dviračių ir pėsčiųjų juostas. Yra atskiros dviračių perėjos (kur žalia dega taip trumpai, kad pėstysis spėtų nebent bėgte), o miesto centre švartuojasi dviračių parkingo laivai - amsterdamiečiai ten gali palikti savo transporto priemones ir toliau eiti pėsti. Nereikia ieškoti vietos prie tiltų turėklų, kurie visi ištisai apraišioti dviračiais. Dviračių entuziastams Amsterdamas - tikras rojus, tačiau pėsčiajam dėl to tik daugiau kliūčių. Eidamas per platesnę gatvę turi praleisti dviračius, automobilius, vėl dviračius - ir nė vienas srautų nenustygsta.

Ei [Ij] kadaise buvo įlanka, tačiau, nusausinus vis daugiau ir daugiau žemės, šis Amsterdamo kelias į jūrą labiau primena platų kanalą. Dviračiais galima nesunkiai važinėti ne tik po Amsterdamo centrą, tačiau ir nuvykti į jo priemiesčius. Tiems nykiems priemiesčiams turistai turėtų būti dėkingi, net jei į juos važiuoti ir neketina. Mat XX a. Taip gimė Bijlmermeris, tikriausiai pats akiplėšiškiausias tokio modernizmo pavyzdys pasaulyje. Kai ~1969 m. pastatytas, jis iš paukščio skrydžio atrodė kaip vienodų šešiakampių kiemų korys. Tačiau olandai, priešingai nei Sovietų okupuoti lietuviai, turėjo pasirinkimą, kur gyventi. Ir jie „balsavo kojomis“: nepirko Bijlmermeryje butų. Daugiabučiai stovėjo apytuščiai. Kaip tik tuo metu į Amsterdamą prasidėjo masinė imigracija iš kolonijų, kurių Olandija neteko (1975 m. suteikė nepriklausomybę Surinamui). Taigi, Bijlmermerį apgyvendino imigrantai - jiems pinigų nepakako, kad būtų išrankūs būstui. Galiausiai turtingoji Olandija priėmė kitą radikalų sprendimą, kuris neprieinamas mažiau turtingoms šalims, tokioms, kaip Lietuva. Bijlmermerį ne renovuoti, o tiesiog… nugriauti ir pastatyti iš naujo, suplanuotą kitaip! Tik keletas senųjų „korių“ palikti kaip pavyzdžiai, kitko - jau nebėra. Daugelis Europos miestų, kuriuose imigrantai sudaro šitiek daug žmonių, o dargi šurmuliuoja turistų minios, supanašėja tarpusavyje. Tačiau Amsterdamui tas kol kas negresia: unikalios jo pusės egzistuoja toliau. Ant dviračių čia džiugiai sėda ir turistai, ir imigrantai. Raudonųjų žibintų kvartale vos 5% prostitučių gimusios Olandijoje, o tarp klientų irgi vyrauja namie nieko panašaus negalintys legaliai patirti britai ar prancūzai. Turistai noriai ragauja ir narkotikų. Aišku, masinis turizmas turi ir minusų, kurių didžiausias - būtent visos tos minios. Bet net ir tai nėra paprasta.

Jei pavėluosite internetu nusipirkti bilietus į Van Gogo muziejų, rasite ir gerokai daugiau įspūdingų meno muziejų. Amsterdamo nacionalinio muziejaus 1985 m. statytas didingas pastatas. Svarbu nesivadovauti reklamomis, o pasiaiškinti pačiam. Vietos, kurios garsiausiai reklamuojasi, dažnai ir investuoja daugiau į reklamą, nei kokybę, gyvendamos iš tų milijonų turistų, kurie atskrenda į Amsterdamą nesusiplanavę, ką veikti, ir bemat įpuola į kokius “spąstus turistams”. Jei turite Amsterdame daug laiko arba ten gyvenate - be abejo, galite aplankyti ir tokias vietas, tačiau jei keliaujate tik savaitgaliui - geriau jį paskirti autentiškoms vietinėms vietoms ir patirtims.

Nors įėjimas nėra labai pigus, tačiau senojoje alaus darykloje įkurtas muziejus suteiks išskirtinę pažintį su šio alaus istorija. Taip pat galėsite pasimėgauti keliais bokalais alaus.