Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis įtvirtina bendrąjį principą, kad visos sprendimo vykdymo išlaidos apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko.
Tačiau kodekso straipsnyje nurodoma ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje gali būti nustatytos išimtys dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo. Šias išimtis svarbu žinoti išieškotojams, vertinant galimas priverstinio skolų išieškojimo sąnaudas.
Vykdymo išlaidų apmokėjimo ypatumai
Kai išieškotojas yra fizinis asmuo, antstolis, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, gali iš viso arba iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Vykdymo išlaidų mokėjimas taip pat gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo.
Bet tuo atveju, jeigu išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą iš antstolio savo iniciatyva, išieškotojas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją privalo sumokėti visas susidariusias vykdymo išlaidas, įskaitant ir tas, nuo kurių jis buvo atleistas ar kurių mokėjimas išieškotojui buvo atidėtas.
Išieškotojas taip pat privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, jeigu vykdomoji byla nutraukiama jam atsisakius nuo išieškojimo. Šiuo atveju išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos.
Išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos negrąžinamos ir tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl skolininko mirties ir kai turtiniai reikalavimai nepereina mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Jei vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kurio teisių ar pareigų parėmimas yra negalimas, išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos taip pat neišieškomos iš skolininko ir išieškotojui negrąžinamos.
Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas ir skolininkas sudaro taikos sutartį, o vykdymo išlaidų klausimas sutartyje nėra aptariamas, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
Kartais antstolių pradėtas vykdomąsias bylas tenka nutraukti kasacinės instancijos teismams panaikinus sprendimus, kurie buvo vykdymo pagrindas. Tokiais atvejais negrąžinamos nei išieškotojo sumokėtos, nei iš skolininko išieškotos sprendimo vykdymo išlaidos.
Tačiau tais atvejais, kai vykdomoji byla nutraukiama pasibaigus išieškojimo senaties terminui, visos išieškotojo sumokėtos sprendimo vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Laikomasi principo, kad skolininkui išvengus prievolės įvykdymo išieškotojas dėl to neturėtų patirti nuostolių.
Skolininkas neprivalo atlyginti išieškotojo patirtų vykdymo išlaidų tada, kai išieškotojas pateikia antstoliui vykdomąjį dokumentą be pagrindo, pavyzdžiui, kai asmeniui skirta bauda ar jo turėta skola už paslaugas jau yra sumokėta.
Jei žmogus yra jau grąžinęs skolą ir vis dėlto dar gauna antstolio siūlymą ją sumokėti, jis turėtų pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs iki vykdomojo dokumento pateikimo ir jokių papildomų išlaidų nepatirs. Tačiau šiuo atveju labai svarbus dalykas yra prievolės įvykdymo momentas.
Į Antstolių rūmus besikreipiantys žmonės dažnai išsako nepasitenkinimą, kad pavėlavus sumokėti baudą ar skolą vos vieną ar dvi dienas, jiems jau tenka mokėti bylos administravimo mokestį ir faktines vykdymo išlaidas.
Teisinis pagrindas ir procedūros
Straipsnyje išdėstyti Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.
Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis raštas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo viešose (n) varžytynėse ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.
Antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.
Priėmus vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje.
Tais atvejais, kai antstolis vykdo elektroninį vykdomąjį dokumentą, raštą apie raginimo siuntimą ar teikimą skolininkui, taip pat kitus CPK 614 straipsnyje nurodytus vykdomajame dokumente darytinus įrašus, užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis padaro patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
Mokesčių Administratoriaus galimybės
Mokesčių mokėtojas gali prašyti mokesčių administratoriaus atidėti (iki vienerių metų) arba išdėstyti mokestinių nepriemokų ir baudų už administracinį nusižengimą mokėjimo terminus. Mokestinės nepriemokos išdėstymas galimas ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau nei nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos.
Baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.
Sprendimas atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ar baudą už administracinį nusižengimą mokėjimą (FR0285) priimamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo dienos.
Mokestinės paskolos sutartis (FR0284) turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.
Dokumentai priimami elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį.
Teismo praktika ir atsakomybė
Teisme nagrinėta situacija - skolininkas A skolingas B, o B skolingas kitiems kreditoriams. Antstolio patvarkymu skolininkas A įpareigotas sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau skolą grąžino tiesiogiai skolininkui B, kuris pinigų kreditoriams neperduoda, o kitų lėšų ir turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas neturi.
Iki tol kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant CPK 617 straipsnį nagrinėta, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas atveria kelią taikyti civilinę atsakomybę asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-969/2020 teismas pažymėjo, kad skolininko A atsakomybei pritaikyti nepakanka fakto, kad skolininkas A nevykdė antstolio patvarkymo, bet turi būti pagrindžiama ir nustatoma reali žala, kurią lėmė asmens veiksmai.
Bendrieji civilinės atsakomybės principai lemia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos, taigi turi būti pagrindžiama ir nustatoma žala, kurią lėmė asmens veiksmai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl skolininko A veiksmų išieškojimas iš skolininko B turto tapo neįmanomas ar kad reali galimybė išieškoti iš skolininko turto labai pasunkėjo.
tags: #antstolio #pareiga #surasyti #baudos #isieskojimo #negalimumo