Kiekviena įmonė, nesvarbu, kokia jos nuosavybės forma, veiklos pobūdis ir dydis, disponuoja tam tikru turtu. Visas įmonės turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį pagal tai, kiek ilgai juo įmonė numato naudotis uždirbdama pajamas. Ilgalaikiu turtu pripažįstamas įmonės turtas, kurį ji numato naudoti gamybinėje, prekybinėje, administracinėje ar kitoje veikloje (pvz.; nuomoti tretiesiems asmenims,) uždirbdama pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą svarbus tuo, kad šios dvi turto rūšys nevienodai panaudojamos pelno uždirbimo procese materialaus turto sunaudojimo aspektu. Trumpalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą per vieną ataskaitinį laikotarpį įskaičiuojamas visa produkcijai pagaminti sunaudota verte. Ilgalaikis turtas į parduotos produkcijos savikainą įskaičiuojama dalimis.
Priskiriant turtą ilgalaikio turto rūšiai, atsižvelgiama ir į jo kainą. Jeigu turtas naudojamas ir labai ilgai, bet jo kaina įmonei nereikšminga, toks turtas nebus laikomas ilgalaikiu, nes jo, kaip ilgalaikio turto, apskaita įmonei butų per brangi. Lengviau butų tą turtą iškart nurašyti. Tai priklauso nuo įmonės turto dydžio ir jos veiklos pobūdžio, įmonė pati gali pasirinkti nuo kokios sumos turtas laikomas ilgalaikiu, nes jokiame norminiame akte nėra tiksliai pasakyta, nuo kurios sumos turtas laikytinas ilgalaikiu. Priskiriant turtą iilgalaikiu, reikia įvertinti jo reikšmingumą įmonei.
Ilgalaikis turtas gali būti labai skirtingas, jo įvairovė kartais lemia visiškai skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimo ir atvaizdavimo atskaitomybėje tvarką. Finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje (balanse) ilgalaikis įmonės turtas, atsižvelgiant į jo pobūdį, skirstomas į nematerialųjį ir materialųjį.
Ilgalaikio Turto Apskaita
Įmonė registruoja ilgalaikį turtą apskaitoje tada, kai įgyja į jį nuosavybės teisę. Apskaitoje turtas pripažįstamas ir registruojamas tada, kai įmonė perima su juo susijusią riziką ir naudą. Ilgalaikio turto įsigijimo vertė apskaitoje ir pagal PMĮ yra ta pati. Apskaitoje įsigytas turtas turėtų būti registruojamas įsigijimo savikaina. Turto įsigijimo vertei priskiriamos visos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą. Perkant turtą už tarpininkavimą sumokėtas atlyginimas turėtų būti įtraukiamas į įsigyto turto vertę.
Atidavimo eksploatuoti akte visuomet turėtų būti nurodyta turto įsigijimo vertė.
Jeigu nesitikima sumokėtų sumų atgauti, jos turėtų būti nurašomos. Nemokamai gauto turto vertė paprastai lygi 0 Eur. Nemokamas turto perdavimas paprastai įforminamas kaip dovanojimo sandoris.
Ilgalaikio Turto Pasigaminimas
IMT pasigaminimu laikomas naujo turto vieneto sukūrimas vykstant gamybos ir perdirbimo procesui. Gaminant ilgalaikį turtą paprastai naudojama keletas ilgalaikio turto buhalterinių sąskaitų. Ilgalaikio turto pasigaminimas įforminamas PVM sąskaita faktūra ir skaičiuojamas 21 proc. PVM. PVM tikslais sandėlio statyba laikoma ilgalaikio turto pasigaminimu.
Lizingo (Finansinės Nuomos) Apskaita
Lizingas - tai viena populiariausių ir lanksčiausių finansavimo priemonių, kuri padeda verslams įsigyti transporto priemones, įrangą ar kitą ilgalaikį turtą be didelių pradinių išlaidų. Lizingo paslauga leidžia greičiau plėsti veiklą, efektyviau naudoti apyvartines lėšas ir lanksčiai planuoti finansus. Lizingo paslauga - tai finansavimo mechanizmas, kai lizingo bendrovė (dažnai vadinama lizingo partneriai arba lizingo brokeris) nuperka jūsų verslui reikalingą turtą ir suteikia galimybę juo naudotis iš anksto suderėtomis sąlygomis. Jūs, kaip lizingo gavėjai, galite naudotis daiktu (pavyzdžiui, automobiliu, įranga ar kitu ilgalaikiu turtu), mokėdami nustatytas periodines įmokas per tam tikrą laikotarpį. Verslo lizingas gali būti pasitelkiamas įvairioms investicijoms: nuo transporto priemonių finansavimo iki specialios gamybinės įrangos įsigijimo. Svarbiausia lizingo nauda - galimybė pradėti naudotis turtu nedelsiant, o didelių pradinių investicijų poreikis sumažinamas iki minimalaus.
Apskaitoje bus registruojamas lizingas ar nuoma, priklauso ne nuo sutarties pavadinimo, o nuo sudaryto sandorio ekonominės prasmės bei sutarties turinio. Svarbiausia atsižvelgti į tai, kiek nuomojamo turto nuosavybei būdingos rizikos prisiima nuomotojas ir nuomininkas, bei kiek ekonominės naudos kiekvienas iš jų gauna (remiantis 20 VAS): Jeigu perduodama didžioji dalis su turtu susijusios rizikos (galimi įrengimų gedimai, technologinis senėjimas) ir naudos (pelnas dėl vertės padidėjimo, likvidacinės vertės realizavimo ir tiesiog pelninga veikla, naudojant įrengimus) bei turto nuosavybės teisė vėliau gali būti perduota, apskaitoje registruojamas lizingas; Jeigu su turtu susijusi rizika ir nauda neperduodama turto nuomininkui, tai apskaitoje registruojama nuoma ar panauda.
Yra keli pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar turtas valdomas lizingo nuomos būdu: Lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui; Jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kur kas mažesnę kainą nei yra tikroji jo vertė, ir lizingo laikotarpio pradžioje numatoma, kad šia teise gali būti pasinaudota; Lizingo laikotarpis trunka didesniąją dalį turto ekonominio tarnavimo laiko, netgi jei nuosavybės teisė neperduodama. Šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75 procentai turto ekonominio tarnavimo laiko; Lizingo laikotarpio pradžioje dabartinė minimalių įmokų vertė yra lygi turto tikrajai vertei (arba sudaro ne mažiau 90 procentų turto tikrosios vertės), t. y. nuomininkas, mokėdamas nuomos mokestį, per nuomos laikotarpį padengia tikrąją turto vertę; Turtas yra specifinės paskirties (pvz., pagaminta pagal specialų užsakymą ar pritaikyta prie kitų įrengimų) ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.
Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutarties kriterijus atitinkančią sutartį, apskaitoje registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus. Nusidėvėjimui skaičiuoti yra taikoma tokia pati apskaitos politika kaip ir nuosavos turto.
Svarbu paminėti, kad įsigyjant turtą lizingo būdu lizingo gavėjas dar iki turto naudojimo pradžios gali patirti papildomų išlaidų, tokių kaip lizingo sutarties sudarymo mokestis, turto paruošimas naudojimui - montavimas, instaliavimas. Šios papildomos išlaidos priskiriamos turto, gauto pagal lizingo sutartį, vertei. Tačiau lizinguojamo turto vertei negali būti priskiriamos mokamos palūkanos.
Taigi apskaitoje lizingo įmokos turi būti išskaidomos ir apskaitomos skirtingai: Turto vertės dengimo suma (turto išpirkimo įmoka) mažinamos mokėtinos skolos; Palūkanos yra priskiriamos finansinėms ir investicinės veiklos sąnaudoms; Kitos įmokos, tokios kaip kompensuotini mokesčiai (pvz., draudimas), neapibrėžti nuompinigiai (pvz., procentas nuo pagamintos produkcijos), priskiriamos veiklos sąnaudoms.
Pavyzdys: Automobilio Įsigijimas Pagal Lizingo Sutartį
2024 m. spalio 29 d. įmonė A pagal lizingo sutartį iš įmonės B (lizingo davėjo) įsigijo automobilį Volvo, valst. Nr. LIU324. Sutartyje nurodyta automobilio vertė - 42 400,00 Eur ir numatyta, kad lizingo laikotarpio pabaigoje turto nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Lizingo laikotarpis - 3 m. (36 mėn.), mėnesinė įmoka - 1 009,00 Eur. Pradinė įmoka - 20 proc. automobilio vertės. Metinė palūkanų norma - 4,5 proc. sutarties sudarymo mokestis - 424,00 Eur. Automobilis iki 2025.05.29 draudžiamas kasko draudimu, metų įmoka 1 503,00 Eur. Pradinė įmoka už lizinguojamą automobilį ir sutarties registravimo mokestis sumokėti 2024.10.15, sumokėta suma 8904 EUR.
Veiksmai apskaitoje: Pasinaudokite turimu ilgalaikiam turtui skirtu pirkimo kodu. Jeigu neturite, susikurkite naują ilgalaikio turto pirkimo kodą su tarpine sąskaita. Suveskite ilgalaikio turto pirkimo operaciją, kurioje nurodykite draudimo sumą. Įveskite avansinį mokėjimą.
Jeigu įsigyjamų automobilių yra keletas, juos apskaitoje reikėtų išskirti. Sukurkite du pirkimo kodus: vieną lizingo palūkanų vedimui, kitą lizingo išperkamajai nuomai. Pirkimo operacijose suveskite gautą sąskaitą faktūrą su mokėtinos mėnesinės įmokos ir palūkanų sumomis.
Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas
Neriboto naudojimo laiko ilgalaikis turtas nenusidėvi. Todėl jo įsigijimo išlaidos niekada netampa sąnaudomis. Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui.
Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.
Pastatai ir patalpos yra riboto naudojimo laikotarpio - keliasdešimt metų. Todėl galima skaičiuoti jų nusidėvėjimą ir jį laikyti sąnaudomis. Jei patalpos yra naujame arba renovuotame pastate, jų vertė dažniau kyla, o ne mažėja. Skaičiuojant jų nusidėvėjimą, turto vertė balanse stipriai nebeatitiks turto rinkos vertės.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai metais nustatyti LR PMĮ priedėlyje Nr. 1. Jei įmonė pasirenka taikyti ilgesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per ilgesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra mažesnė. Jei įmonė pasirenka taikyti trumpesnį nusidėvėjimo periodą, nei leidžia LR PMĮ, turto įsigijimo kaina yra išdalinama sąnaudose per trumpesnį periodą, t.y. vienam mėnesiui tenkanti sąnaudų suma yra didesnė. Tačiau LR PMĮ neleidžia visos šios sumos įtraukti į leidžiamus atskaitymus.
Bet kokie nukrypimai nuo LR PMĮ nustatytų normatyvų yra taikomi retai, tik specifiniais atvejais. Normaliai įmonės nesiekia mokėti daugiau pelno mokesčio, todėl netaiko ilgesnių nusidėvėjimo periodų. Taip pat įmonės nesiekia vesti dvigubos apskaitos ir patirti dvigubų apskaitos sąnaudų, kai mokamas pelno mokestis išliktų toks pat.
Jei įmonė patiria daugiau nusidėvėjimo sąnaudų, nei gauna pajamų iš to turto eksploatavimo, ji dirba nuostolingai. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮ normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.
Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas. Bet realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat. Pavyzdžiui, atrakcionų verslas yra sezoninis. Įrenginys gali būti naudojamas tik kelis mėnesius per metus. Stambius projektus įgyvendinančios įmonės gauna pajamas tik po darbų pridavimo akto pasirašymo. Jos kelis mėnesius patirtų nuostolius dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo, o paskui vieno mėnesio pelnas padengtų visų ankstesnių mėnesių nuostolį.
Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su pajamomis, uždirbtomis per ataskaitinį laikotarpį, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir parodomos balanse kaip turtas.
11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje. Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę.
Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.
Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.
Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui. Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti. Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.
PVM Klausimai
Jei pirkimas ir pardavimas buvo tą patį mėnesį ir nebuvo skaičiuotas nusidėvėjimas, tai iš finansų apskaitos pusės turi gautis toks pat rezultatas kaip IT pirkimas lizingu.
Automobilio, kuris nėra skirtas keleiviams vežioti ar nuomoti su PVM, pirkimo PVM nėra atskaitomas. PVM skaičiuoti nuo maržos gali tie PVM mokėtojai, kurie nuolat tiekia naudotus automobilius.
Jeigu automobilio pirkimo PVM neatskaitomas pagal PVMĮ 62 str. 2 d. Lengvojo automobilio, kurio PVM atskaita draudžiama, pardavimas neapmokestinamas. Parduoti be PVM automobilį, kurio pirkimo PVM buvo galima atskaityti, PVM įstatymas draudžia.
Su PVM įsigytą automobilį, skirtą perparduoti, įmonė turėtų parduoti taikydama 21 proc. PVM klasifikatoriaus kodas parodo, kaip skaičiuojamas pardavimo PVM, bet nieko nepasako apie pirkimo PVM atskaitą.
PVM atskaita: N1 klasės automobilių PVM atskaita neribojama. Lengvųjų automobilių gabenimo paslaugų PVM atskaita nėra ribojama. Perparduoti skirto automobilio pirkimo PVM atskaita nėra ribojama, todėl parduodant PVMĮ 33 str. 1 dalis netaikoma. Nuo 2023-01-01 bus leidžiama tik grynųjų elektromobilių pirkimo ir nuomos PVM atskaita. Lengvojo automobilio pirkimo PVM atskaita nėra ribojama, kai jis įsigyjamas kaip prekė, skirta parduoti su PVM.
Automobilių įsigijimas iš ES: Naujų automobilių įsigijimas iš kitos ES valstybės visuomet yra PVM objektas LT: tiekėjas taiko 0 proc. Kai gyventojas vykdo individualiąją veiklą ir yra PVM mokėtojas, o traktorių iš ES tiekėjo įsigyja su 0 proc. LT įmonė iš ES PVM mokėtojo įsigijo automobilį su 0 proc. Kai įmonė iš ES įsigyja lengvąjį automobilį, kuriam taikytas 0 proc. Kai automobilis iš ES tiekėjo perkamas su 0 proc. PVM, LT įmonė turi apskaičiuoti pardavimo PVM.
Kai LT įmonė įsigyja automobilį iš ES, ji skaičiuoja PVM atvirkštiniu būdu. Tam, kad prekės tiekimą į kitą ES valstybę narę būtų galima apmokestinti 0 proc.
Kiti Svarbūs Aspektai
Automobilių, kuriuos įmonė ketina parduoti, nusidėvėjimas neturėtų būti skaičiuojamas. Beveik 20 metų senumo automobilį nusipirkusi įmonė jį turės nudėvėti per ateinančius 10 metų.
Nuo 2025-01-01 įsigaliosiančio PMĮ nuostatos taikomos automobilių nusidėvėjimui ir nuomai.
Parduodant automobilį reikės skaičiuoti PVM, net jeigu jis nudėvėtas iki 1 Eur vertės. Iš gyventojų įsigytus ir suremontuotus automobilius įmonė turės parduoti su PVM. Fizinis asmuo, pardavęs automobilį, turi susimokėti 15 proc. GPM nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo.
Kai įmonė perka automobilį ir planuoja jį naudoti savo veikloje, pirkimo PVM neatskaitomas. Jeigu automobilis būtų parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, reikėtų skaičiuoti pajamas natūra. Kai reikia skaičiuoti pajamas natūra dėl automobilio naudojimo, pigiausias būdas - skaičiuoti 0,75 proc.
Lizingas ar paskola automobiliui? Kaip aš finansavau savo mašinas ir kodėl.
