Variklio aušinimo sistemos pagrindinė funkcija - užtikrinti optimaliausią variklio darbo temperatūrą. Jei ši sistema imtų nefunkcionuoti arba prastai atliktų savo darbą, tuomet automobilio variklis ne tik perkaistų, bet didelė tikimybė, jog būtų pažeisti ir kiti svarbūs, brangiai kainuojantys variklio elementai.
Vienas iš svarbiausių automobilių aušinimo sistemos komponentų - aušinimo skystis, kitaip dar vadinamas antifrizu. Šio skysčio esminė paskirtis - vėsinti variklį, o žiemą - apsaugoti aušinimo sistemą nuo užšalimo. Labai svarbu nuolat stebėti, kad aušinimo skysčio visuomet būtų pakankamai.
Aušinimo skysčio siurblys (kitaip vandens siurblys) siurbia įkaitintą aušinimo skystį ir pumpuoja jį į radiatorių, kad atvėstų. Jei vandens siurblys pagamintas be jokių gamyklinių trūkumų, tuomet jis turėtų būti ilgaamžis, tačiau jo tarnavimo trukmę gali sumažinti netinkamo aušinimo skysčio naudojimas ar nereguliarus jo keitimas. Tad norint išvengti daugelio aušinimo sistemos gedimų, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į aušinimo skystį ir reguliarų jo keitimą.
Yra keletas požymių, kurie rodo, jog vandens siurblys veikia netinkamai. Vienas iš jų - aušinimo skystis pasiekia arba per aukštą, arba per žemą temperatūrą. Tokie nuokrypiai daro žalą ne tik visai aušinimo sistemai, bet ir varikliui. Kitas požymis, jog vandens siurblys sugedo - aušinimo skysčio bala po automobiliu. Greičiausiai to priežastis yra nesandarus vandens siurblio tarpiklis, kurį būtina pakeisti. Dar vienas sugedusio vandens siurblio požymis - keistas garsas, sklindantis iš tos vietos, kur yra siurblys.
Dažnai automobilį į remonto servisą pristato tada, kai variklis ima kaisti. Viena iš priežasčių, kodėl kaista variklis - sugedo automobilio radiatorius, dar vienas svarbus aušinimo sistemos komponentas. Įkaitęs aušinimo skystis iš vandens siurblio teka į radiatorių, ten atvėsta ir grįžta atgal. Ši grandinė pažeidžiama, jei, pavyzdžiui, aušinimo skysčio trūksta ar jis nepakeičiamas laiku - užterštas, praradęs savo savybes skystis gali užkimšti radiatoriaus vamzdelius. Užsikišęs radiatorius negali tinkamai funkcionuoti ir nebeataušina skysčio iki reikiamos temperatūros, todėl ima kaisti variklis.
Jei radiatorius kokiu nors būdu yra pažeidžiamas mechaniškai, tuomet yra didelė tikimybė, jog pro jį nutekės aušinimo skystis, o aušinimo sistema tinkamai neatliks savo funkcijos. Kartais tokią problemą gali padėti išspręsti specialūs sandarikliai, kurie tepami ant nesandarios radiatoriaus vietos.
Pastebėjus po savo automobiliu ištekėjusio aušinimo skysčio balutę, reikėtų sunerimti. Tai reiškia, kad šis skystis prateka ir jo kiekis aušinimo sistemoje nėra pakankamas. Pirmiausia reikėtų apžiūrėti išsiplėtimo bakelį, kuris yra pagamintas iš plastiko, todėl jo įskilimas nėra jau tokia reta problema. Vis dėlto, jei bakelis nekiauras, tuomet reikėtų patikrinti aušinimo sistemos žarnas, sujungtas su radiatoriumi. Šiomis žarnelėmis teka itin aukštos temperatūros aušinimo skystis, todėl natūralu, kad jos dėvisi.
Dar vienas labai svarbus automobilio aušinimo sistemos komponentas - termostatas. Nors daugelis jį nusprendžia pasikeisti tik tuomet, kai žiemą pradeda nebešilti automobilio salonas. Tačiau viena pagrindinių termostato funkcijų - užtikrinti, kad dirbantis variklis sušiltų iki optimalios temperatūros. Jei termostatas sugenda, tuomet galimi keli scenarijai: variklis neįšyla iki reikiamos temperatūros, dėl ko padidėja degalų sąnaudos, automobilio vidus neįšyla. Kitas variantas - variklio temperatūra viršija normas, o variklis ima staigiai kaisti. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl genda termostatas, tai netinkamo aušinimo skysčio naudojimas.
Automobilio aušinimo sistema atlieka labai svarbų vaidmenį. Posakis „nepilsi - nevažiuosi“ labai tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie tinkamą aušinimo skystį ir reguliarų jo keitimą.
Ar automobilinis antifrizas tinkamas namų šildymo sistemai?
Teoriškai - taip. Tačiau praktiškai - ne. Automobilinis antifrizas, kurio pagrindą sudaro etilenglikolis, yra nuodingas. Jame taip pat yra daug įvairių priedų - antikorozinių, antiputojimo ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad automobilių antifrizų tarnavimo laikas yra gana trumpas. Juos rekomenduoja keisti kas 2 arba iki kas 5-7 metus. Kuo antifrizas yra geresnis, t. y. kuo rečiau jį reikia keisti, tuo jis yra brangesnis.
Kas atsitinka po kelerių metų? Išnaudojami aukščiau minėti priedai, ir niekas nebestabdo korozijos. Pats etilenglikolis savaime yra labai aktyvus korodantas, t. y. jis skatina koroziją. Rezultatas - susidaro daug korozijos teršalų (dumblas), kurie nusėda įvairiose sistemos vietose, ypač katilų šilumokaičiuose. Dėl to sienelės perkaista ir sutrūksta. Taigi, užpylus pigų antifrizą, po kelių metų gali tekti atlikti rimtą sistemos remontą ar net ją pakeisti nauja.
Dar vienas argumentas - tokius nuodingus skysčius reikia atiduoti į specialias surinkimo vietas. Toks atidavimas kainuoja maždaug tiek, kiek kainavo naujas antifrizas. Tokio antifrizo bet kur išpilti ar išleisti negalima, nes tai labai kenkia aplinkai - žudo visus organizmus ir augaliją.
Yra antifrizai, kurių pagrindas yra propilenglikolis. Jie yra praktiškai nekenksmingi aplinkai, tame tarpe ir žmonėms. Juos galima išleisti į nuotekas, jų grąžinti specialiose priėmimo vietose nereikia. Palyginus su aukščiau aprašytaisiais, šie antifrizai yra vos ne du kartus brangesni. Tačiau jie yra gerokai mažiau koroziški. Todėl ir juose esančių įvairių priedų užtenka žymiai ilgiau. Tačiau reikia atminti, kad juos irgi reikia keisti - vieną kartą per keturis, kokybiškesnius (brangesnius) - per aštuonis metus. To nepadarius, gresia toks pats liūdnas likimas, kaip aprašyta aukščiau.
Taigi, geriausia naudotis specialiai šildymo sistemoms skirtais antifrizais, kurių pagrindas yra propilenglikolis.
Automobilio aušinimo sistemos komponentai ir jų veikimas
Aušinimo skystį, naudojamą automobilių varikliams aušinti, tekantį variklio cilindrų bloko, galvutės ir radiatoriaus kanalais, dažniausiai sudaro etilenglikolio vandens tirpalas, kuris, lyginant su paprastu vandeniu, pasižymi aukštesne virimo temperatūra ir žemesne užšalimo temperatūra. Šio skysčio cirkuliaciją užtikrina aušinimo skysčio siurblys, dažnai varomas pavaros, kuri trapeciniu arba paskirstymo diržu perduodama nuo alkūninio veleno.
Radiatorius yra sudarytas iš horizontaliai arba vertikaliai išdėstytų mažo skersmens vamzdelių, kurie šilumos atidavimo į aplinką paviršiui padidinti turi groteles iš plonos skardos (dėl gero šilumos laidumo naudojamas aliuminis arba varis). Automobiliui judant, tarp radiatoriaus grotelių susidaro oro srautas. Jei šio srauto nepakanka perteklinei šilumai atiduoti (pvz., automobiliui stovint, judant miesto spūstyse arba esant aukštai aplinkos temperatūrai), ventiliatorius sukuria papildomą oro srautą.
Į aušinimo skysčio cirkuliacijos grandinę yra įjungtas salono šildytuvas. Jo veikimo principas yra analogiškas radiatoriaus veikimo principui, bet jo paskirtis yra atvirkštinė - per jį pereinantis oro srautas yra pašildomas ir nukreipiamas į automobilio saloną.
Skysčio keitimas ir gedimai
Automobilių radiatoriai konstruojami taip, kad net sunkiausiomis eksploatacinėmis sąlygomis galėtų išlaikyti aušinimo skysčio temperatūrą žemesnę už jo virimo temperatūrą. Laikui bėgant, etilenglikolio tirpalas praranda savo savybes ir yra užteršiamas, dėl to jo virimo temperatūra mažėja. Tam, kad būtų išlaikyta gera tiek radiatorių, tiek kitų aušinimo sistemos elementų bei paties variklio būklė, būtina periodiškai keisti aušinimo skystį pagal jo gamintojo nurodytą laikotarpį. Paprastai tai laikotarpis, ne trumpesnis nei treji metai.
Dėl nereguliaraus arba pavėluoto aušinimo skysčio keitimo gali užsikimšti radiatoriaus vamzdeliai. Užsikimšus vamzdeliais, radiatorius praranda savo funkcionalumą ir nebeaušina skysčio tiek, kiek reikėtų, o tai veda prie variklio perkaitimo. Tie patys reiškiniai yra būdingi ir šildytuvui, kuris taip pat praranda savo savybes - t. y. šiuo atveju ne iki galo įkaitina orą, patenkantį į automobilio saloną.
Aušinimo skysčio įkaitimas iki per aukštos temperatūros turi neigiamos įtakos visų aušinimo sistemos elementų patvarumui ir didina jų gedimų tikimybę.
Dažniausi aušinimo sistemos gedimai
Mažiausiai atsparus gedimams aušinimo sistemos elementas - tai aušinimo skysčio siurblys. Greičiausiai nusidėvi jo ašies guoliai, todėl atsiranda papildomas triukšmas ir aušinimo skysčio prasisunkimų. Aušinimo skysčio siurblio guolių ilgaamžiškumui didelę reikšmę turi tinkamas jo sumontavimas bei pavaros diržo įtempimas.
Aušinimo skysčio prasisunkimą gali sukelti ne tik guolių nusidėvėjimas, bet ir riebokšlių nusidėvėjimas arba pažeidimas, kuris taip pat priklauso nuo aušinimo skysčio kokybės. Aušinimo skysčio užterštumas pagreitina riebokšlių nusidėvėjimą ir jų dilimą. Senesniuose varikliuose, kuriuos naudojant daug nuvažiuota (didelė rida), aušinimo skysčio kokybė gali suprastėti dėl cilindrų galvutės tarpinės pažeidimo ir karštų išmetamųjų dujų patekimo į aušinimo sistemą. Rezultatas - aušinimo skysčio cheminės sudėties pasikeitimas ir intensyvus užterštumas. Rečiau aušinimo skystyje pasitaiko pašalinių daiktų, pvz., smulkių siurblio mentelių arba radiatoriaus detalių nuolaužų.
Radiatorių gedimai paprastai yra mechaniniai. Dėl gedimų prarandamas radiatorių sandarumas ir prasisunkia aušinimo skystis. Radiatoriaus eksploatavimo laikas yra labai ilgas ir paprastai būna kur kas ilgesnis nei daugelio kitų automobilio elementų. Siekiant išlaikyti jo gerą būklę, būtina naudoti tik aukštos kokybės, nuo korozijos apsaugančius aušinimo skysčius. Deja, dauguma pigių skysčių neatitinka nustatytų kokybės standartų ir sukelia didesnę aušinimo sistemos elementų koroziją bei laipsnišką jos užsikimšimą.
Be to, aušinimo skystis atlieka aušinimo sistemos elementų, daugiausia siurblio, tepimo funkciją, taip pailgindamas jų naudojimo laikotarpį. Dėl šios priežasties nepatartina aušinimo sistemose naudoti paprasto vandens.
Thermotec produktai automobilių aušinimo sistemoms
Prekės ženklas THERMOTEC INTER CARS prieš kelerius metus tapo vienintele oficialia kompanijos THERMOTEC gaminių platintoja automobilizmo rinkoje. Kompanijos specializacija - automobilių aušinimo sistemų atsarginių dalių gamyba. Šiuo metu galima įsigyti daugiau kaip 200 rūšių radiatorių populiariausiems europietiškiems ir japoniškiems lengviesiems ir komerciniams automobiliams (kodai prasideda D7…), daugiau kaip 50 tipų radiatorių ventiliatorių sankabų, ventiliatorių ir sparnuočių (kodai prasideda D5…, D8…, D9…), aušinimo skysčio siurblių (kodai prasideda D1…) bei šildytuvų (kodai prasideda D6…). Visų išvardintų prekių grupių asortimentas yra nuolat plečiamas.
Thermotec gaminių kokybė
Nuolat tikrinama THERMOTEC gaminių kokybė. THERMOTEC gamyklos dirba, laikydamosi griežtų kokybės reikalavimų, kurie atitinka ISO 9001 ir ISO TS 16949 standartų reikalavimus. Kiekvienas gamybos etapas yra nuolat prižiūrimas, tam, kad pagaminta produkcija atitiktų kokybės standartų reikalavimus.
Šiuolaikinės gamybinės staklės ir įrenginiai bei priimti gamybos proceso sprendimai užtikrina aukštą THERMOTEC gaminių kokybę ir pakartotinumo galimybę. Atliekami bandymai turi patvirtinti gaminių tvirtumo parametrus bei fizinių savybių, tokių kaip matmenys ir išorės išvaizda, atitikimą.
Kiekvienam THERMOTEC pagamintam radiatoriui ir šildytuvui yra atliekama daugybė testų, kurie privalo eliminuoti gaminius, turinčius trūkumų. Atliekamus tyrimus galima suskirstyti į kelias grupes:
- detalių geometrinių matmenų kontrolė;
- sandarumo testai, atliekami naudojant suslėgtą orą;
- sandarumo testai, atliekami naudojant skystį;
- šiluminio našumo testai.
Problemos su automobilio šildymo sistema
Atšalus orams, senesnių modelių automobilių savininkams kyla klausimas: „Kodėl neveikia mano automobilio šildymas?“. Paskutinis dalykas, kurio norisi įlipus į automobilį, yra neefektyvus šildymas. Iš esmės visuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais veikia panaši šildymo sistema. Variklio aušinimo skystis patenka per vadinamąją šildytuvo šerdį (iš esmės mažą radiatorių); ji yra po vadinamuoju ventiliatoriumi, kuris pučia karštą orą per ventiliacijos angas.
Nors elektromobilyje yra aušinimo skysčio baterijoms aušinti, jis negeneruoja pakankamai šilumos, kad ją būtų galima panaudoti šildymui. Vietoj to elektromobiliuose naudojamas elektrinis šilumokaitis, kuris įkaista, arba šilumos siurblys, o tada vyksta tas pats procesas, naudojant ventiliatoriaus variklį, kuris praeina pro jūsų ventiliacijos angas.
Automobiliams senstant, dalys pradeda gesti ir trapėti. Dauguma žmonių, turinčių problemų dėl šildymo, bus senesnių modelių automobilių savininkai. Dėl palyginti paprasto šildymo sistemos išdėstymo nesunku savarankiškai diagnozuoti, kas negerai, kai per ventiliacijos angas negaunate karšto oro. Pastaba: jei jums nedrąsu imtis „pasidaryk pats“ projektų savo automobiliui, visada turėtumėte kreiptis į licencijuotą specialistą, kad šis patartų ir suremontuotų jūsų automobilį.
Dažniausios šildymo sistemos gedimų priežastys:
- Neveikia ventiliatoriaus variklis: Bene lengviausias būdas diagnozuoti šildymo sistemos gedimą - jei neveikia ventiliatoriaus variklis arba relės. Jei jums nepatogu patiems tvarkyti savo automobilį, patikimas mechanikas ims tik nedidelį mokestį ir turėtų jums padėti per kelias minutes, jei tai kažkas paprasto, pavyzdžiui, perdegusi relė ar saugiklis. Tačiau pakeistas ventiliatoriaus varikliukas kainuos kelis šimtus už darbą ir detales.
- Šildytuvo šerdis sugedusi: Viena iš paprasčiausių ir dažniausiai pasitaikančių šildymo problemų - sugedusi šildytuvo šerdis. Daugelis žmonių, diagnozuodami sugedusią šildytuvo šerdį, ją supainioja su sugedusio oro kondicionieriaus nuotėkiu. Jei salono kojų angoje yra raudonos, žalios, mėlynos ar violetinės spalvos balutė, tai iš šildytuvo šerdies ištekėjęs aušinimo skystis. Jei jis skaidrus ir panašus į vandenį, tai nutekėjimas iš oro kondicionieriaus. Pakeisti šildytuvo šerdį gali būti sudėtinga.
- Sugedęs valdymo skydelis: Sugedęs valdymo skydelis gali būti dar viena problema, trukdanti veikti automobilio šildytuvui. Naujesniuose automobiliuose šildytuvo vožtuvui įjungti naudojama elektrinė sistema, kuri reguliuoja ir leidžia aušinimo skystį į šildytuvo šerdį, tačiau senesniuose automobiliuose tam naudojamas fizinis laidas.
- Šildytuvo čiaupas užsikišęs: Daugumoje automobilių tarp aušinimo skysčio išleidimo angos ir šildytuvo šerdies naudojamas šildytuvo čiaupas, kuriuo reguliuojamas į šildytuvo šerdį patenkančio aušinimo skysčio kiekis. Kadangi šie čiaupai blokuoja arba riboja srautą, kai kuriuose automobiliuose jie gali užsikimšti arba tiesiog nustoti veikti.
- Variklio aušinimo problemos: Neveikiantis šildytuvas iš tikrųjų gali padėti išgelbėti variklį nuo perkaitimo, nes tai ženklas, kad kažkas negerai su variklio aušinimo sistema. Kadangi šildytuvas veikia naudodamas variklio aušinimo skystį, dėl bet kokio užsikimšimo, aušinimo skysčio trūkumo ar nepakankamos aušinimo skysčio cirkuliacijos jūsų šildytuvas neveiks. Jei jaučiate, kad šildytuvas šyla itin ilgai, pažvelkite į variklio temperatūros matuoklį. Jei jis yra raudonos spalvos arba stebimas didesnis nei įprastai, vadinasi, turite problemų ne tik dėl neveikiančio šildytuvo, bet ir dėl kitų priežasčių, todėl nedelsdami sustokite.
Šildymo trūkumas automobilyje yra problema, dėl kurios žiemos kelionės gali tapti tikru varguoliu. Šio tipo gedimų priežastys gali būti įvairios, o jų supratimas padės greitai rasti tinkamą sprendimą. Nėra šildymo jūsų automobilyje? Tai ne tik sumažina vairavimo komfortą, bet ir sumažina vairavimo saugumą. Aprasoti langai gerokai sumažina matomumą, todėl padidėja avarijų rizika.
Kaip patikrinti automobilio šildymo sistemą | AUTODOC
Įprastas šildymo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra yra labai svarbus jų efektyvumui. Galiausiai tai turi įtakos komfortui ir saugumui, taip pat leidžia ilgiau veikti atskiriems sistemos komponentams.