Automobilis su automatine pavarų dėže (toliau AP dėžė) dar prieš dešimtmetį buvo prabanga ir retas galėjo sau tai leisti. Šiandien „automatai“ gali būti sutinkami kone kiekviename automobilyje ir nei vairuotojams, nei automobilių servisų meistrams nebėra egzotika. Yra nemaža dalis vairuotojų, kurie automobilį su mechanine pavarų dėže vairuoja tik smarkiai spyriodamiesi, o sau perka tik „automatus“.
Pati automatinė pavarų dėžė yra mechaninis-hidraulinis mazgas, kurio veikimą reguliuoja elektronika. Jos konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės, tačiau veikimo principas yra tas pats: perjungti pavaras, užtikrinant sklandų variklio darbą.
Nepaisant populiarėjančių automatinių pavarų dėžių, visuomenėje egzistuoja ne vienas mitas, atsiradęs ir išpopuliarėjęs būtent dėl „automatų“ nepažinojimo. Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus. Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.
AP dėžės selektoriaus padėtys ir jų funkcijos
Dažniausiai automatinės pavarų dėžės (toliau AP dėžė) selektoriaus svirtis yra sumontuota automobilio grindyse - toje vietoje, kaip ir mechaninės pavarų dėžės svirtis.
- "P" (parking) pozicija. Įjungtas mechaninis transmisinis stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu, kaip pavizdžiui, įjungta pavara mechaninėje pavarų dėžėje. Tačiau variklis gali veikti esant tuščiai eigai. Šios padėties užtenka automobiliui išlaikyti, jeigu vietovė gana lygi, bet jeigu automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į "P" poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas AP dėžėje. Įjungti "P" poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. Žinoma, transmisijos stabdžių mechanizmas turi apsaugą "nuo kvailių", bet dėžė gali ir sulūžti.
- "R" (reverse, rear) pozicija - atbulinės eigos pavara.
- "N" (neutral) pozicija. Selektoriaus svirtį įjungus į neutralią padėtį, variklio sukimo momentas varantiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį. Visais kitais atvejais starteris neįsijungs. Nerekomenduojama įjungti "N" poziciją, jeigu automobilis rieda. Trumpam sustojus, pavyzdžiui prie šviesoforo, nereikia jungti "N" ir apskritai "N" naudoti kuo rečiau.
- "D" (drive) pozicija. Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios, senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema.
- "S" arba "3" pozicija. Tai žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Esant tokiai padėčiai, aukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Ši pozicija rekomenduojama keliuose su įkalnėmis.
- "L" arba "2" pozicija. Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Pozicija naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose. Stabdymas varikliu dar efektyvesnis. Selektoriaus svirtį iš "D" į "S" ar net "L" (atitinkamai "3" ir "2" galima perstumti ir važiuojant, pavyzdžiui lenkiant. Bet tuo atveju kyla grėsmė varikliui, mat iš pradžių įsijungia žemesnė pavara.
- "O/D" (overdrive) pozicija. Tai aukščiausios pavaros įjungimas, kuri ženklinama "O/D" arba "D" apvesta rutuliuku. Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai, kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą. Automobilis tada įsibėgėja tolygiai.
Eksploatacijos ypatumai ir priežiūra
Kaip jau minėjome, automobilį su AP dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti reikia (varikliui veikiant tuščia eiga) nuspausti stabdžių pedalą (daugelyje mašinų kitaip neįjungsi pavaros), selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių. Beje, įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais.
Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti. Yra "geležinė" taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti "P". Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne AP dėžė, o akceleratoriaus pavara. Tai būna, kai užsikerta akceleratoriaus lynas, ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla.
Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausi akceleratorių tuo ilgiau tarnaus transmisija. Žiema, ar reikia šildyti prieš važiuojant, tas pat kaip su varikliu. Šiuolaikinės alyvos leidžia to nedaryti, bet šaltą žiemą geriau, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant "N" padėtyje. Po itin ilgo stovėjimo, geriau pradėti važiuoti pažeminta pavara - "3", "2".
AP dėžė dažniausiai sugenda be neteisingo perjunginėjimo pirmyn-atgal, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Dar viena pavojinga situacija: buksyravimas su neužvestu varikliu. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net esant įjungtai "N" padėčiai, kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančius ratus ant vežimėlio, arba atjungti kardaninį veleną, ar pusašius. Jei tai neimanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą. Absurdas, kai šnekama, kad automobilį galima užvesti tempiant, o po to staigiai įjungus 1 poziciją.
Svarbus priežiūros dalykas - atsargiai važiuoti esant šaltam varikliui. Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą. Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D (drive - priekinės pavaros) į R (rear - atbulinės pavaros) ir atvirkščiai. Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia.
Stovėjimo stabdžio naudojimas taip pat prailgina pavarų dėžės eksploataciją. Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualus nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau.
Hidrotransformatoriaus veikimas ir alyvos svarba
Stovint automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D (drive) automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų. Hidraulinis transformatorius yra pilnai užpildytas hidraulinę alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina(2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas, kuris pilnai užpildęs visą hidro transformatorių, po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustoja, perjungsime pavarų dėžę į N padėtį bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidro transformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes neturės papildomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2 - 3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas kol dėžė atlieka įjungimo procesą. Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.
Automatiniai pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti - tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas. Alyvą ir filtrą reikia keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metus, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija (tai reiškia į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių AP dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka.
Automatinėms dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Šiaip kokią alyvą naudoti reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas. Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis. Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes. Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę. Kai kuriuose automobiliuose, kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi" alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra.
Valdymo mechanizmai ir galimi gedimai
Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. AP dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiausiai paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė. Jei tranmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima nemaloni situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo sugedo variklis. Čia nekvalifikuota pagalba AP dėžei ir baigiasi. Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai.
Automobilių technika 101: Kas yra automobilio transmisija? | „Toyota“
AP amžių galima prailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį padėtį "R" reikia peršokti greitai. Tas pat ir sustojus greit peršokti į "P", kad nespėtų įsijungti atbulinė eiga.
tags: #atsitrenke #i #stovinti #automobili #su #automatine