Seniai daug kam aktualus klausimas kokiu kuru varomą automobilį turėtume pasirinkti? Šiai dienai ypatingai susitiprėjusi elektra varomų automobilių tendencija po truputį stumia lauk visus likusius. BET ar tikrai elektrinis automobilis tinkamas visiems? Ar šiai dienai tos technologijos jau pakankamai pažengę? Tad kokio tipo kuru varomas autmobilis geriausiai tiktų Jums? Automobilių rinka šiandien primena žmogų, stovintį kryžkelėje. Viena kryptis - tradiciniai varikliai, kita - visiškai elektriniai. Tačiau vis daugiau vairuotojų renkasi trečią kelią, kuris dar prieš dešimtmetį atrodė kaip kompromisas, o dabar tapo savarankišku, visaverčiu sprendimu.
Hibridiniai automobiliai - tai mūsų ateities transportas. Jie gali pakeisti mūsų požiūrį į kasdienes keliones automobiliu. Skaičiai kalba patys už save. Europoje šio tipo automobilių registracijos per pastaruosius trejus metus išaugo 40 procentų. Lietuvoje tendencija dar ryškesnė - augimas siekia beveik 60 procentų. Žmonės balsuoja pinigine, ir jų balsas aiškus.
Kaip veikia hibridiniai automobiliai?
Veikimo principas elegantiškai paprastas. Du varikliai - elektrinis ir benzininis - dirba kartu arba pakaitomis, priklausomai nuo situacijos. Mieste, kur greitis mažesnis ir daug stabdymų, dominuoja elektrinis variklis, kad optimizuotų efektyvumą ir padidintų nuvažiuojamą atstumą. Magistralėje, kur reikia galios ir atstumo, įsijungia benzininis variklis. Rezultatas - mažesnės degalų sąnaudos miestuose, kur tradiciniai varikliai mažiausiai efektyvūs, ir neribota kelionių laisvė, kur elektromobiliai vis dar turi apribojimų.
Skirtingos hibridų technologijos
Ne visi hibridai vienodi. Šiai dienai gamintojai siūlo skirtingų tipų hibridines pavaras: švelnųjį, įprastą arba įkraunamąjį hibridą. Tiesa, tie, kam norisi rasti aukso viduriuką, gali rinktis skirtingų gamintojų siūlomas net kelių tipų hibridines pavaras.
Švelniojo hibrido sistema
Švelniojo hibrido sistemą turinčiuose automobiliuose elektros vaidmuo bene menkiausiai pastebimas - 48 voltų sistema aprūpina didžiąją dalį automobilio elektrinių prietaisų elektra. Taip mažiau krūvio tenka automobilio generatoriui ir mažėja degalų sąnaudos.
Įprastas hibridas
Įprastas hibridas, kaip jau išduoda ir pats pavadinimas, mūsų gatvėse yra bene dažniausiai aptinkamas ir elektra čia turi didesnį vaidmenį nei švelniajame hibride - toks automobilis didžiąją laiko dalį yra varomas vidaus degimo variklio, o elektros motoras, gaudamas energiją iš nedidelės baterijos, padeda sukti ratus tais momentais, kai reikalinga daugiausia galios. Paprastai elektra čia „prideda rankas“ pajudant iš vietos ar įsibėgėjant. Baterija įprastinio hibrido sistemą turinčiame automobilyje įsikrauna regeneracijos būdu, kai stabdant automobilį kinetinė energija yra konvertuojama ir išsaugoma baterijoje. Tai sumažina sąnaudas, bet elektra galima nuvažiuoti tik kelis kilometrus.
Įkraunamieji (Plug-in) hibridai
Įkraunamieji hibridiniai automobiliai, vadinami plug-in hibridais, turi didesnę bateriją, kurią galima įkrauti iš išorinio šaltinio. Tai esminis skirtumas - galimybė įkrauti bateriją iš išorinio šaltinio. Tai keičia visą naudojimo logiką. Vidutinis lietuvis per dieną nuvažiuoja 30-40 kilometrų. Plug-in hibrido elektrinė rida siekia 50-80 kilometrų. Tai reiškia, kad kasdienėms kelionėms į darbą ir atgal benzino gali visai neprireikti. Automobilis tampa elektriniu kasdienybėje ir benzininiu ilgoms kelionėms. Statistika byloja, kad vidutiniškai Europos Sąjungos miesto gyventojas per dieną nurieda apie 50 kilometrų, tad gamintojai, balansuodami tarp baterijų masės ir leidžiamo įveikti atstumo, dažniausiai taiko būtent tokį viena įkrova įveikiamą atstumą. Tokie automobiliai turi savybes - galimybę važinėti mieste be teršalų bei pakankamai galingą variklį ilgesnėms kelionėms.
Ką daryti pasibaigus elektrai? Net ir truputį viršijus šį atstumą ir kasdien nuvažiuojant keliomis dešimtimis kilometrų daugiau, tokio tipo hibridinių automobilių vairuotojai gali pasigirti neįtikėtinai mažomis degalų sąnaudomis - įprastai šios svyruoja apie 2 l/100 kilometrų. Ne paslaptis, kad baterijos bei elektros motorai sudaro nemenką papildomą masę, o tai turėtų būti papildoma našta, reiškianti didesnes benzino sąnaudas. Tačiau važinėdamas vienais modeliais pastebėjau, kad visuomet lieka nedidelis elektros rezervas. Jis pagelbėja pajudant nuo šviesoforo, bet nesuteikia daug dinamikos. Kiti gamintojai, pavyzdžiui, „Volkswagen“, baterijose palieka daugiau elektros energijos. Šio gamintojo modeliai veikia panašiai kaip įprasti hibridai, įsikraunantys per regeneraciją. Net ir pasibaigus elektros energijai, tokie automobiliai yra ekonomiškesni už turinčius tik vidaus degimo variklius. Tad iš esmės bet kuris įkraunamasis hibridas, net ir pasibaigus elektros energijai, mažų mažiausiai veiks kaip įprastas hibridas ir padės taupyti degalus. Šiuo atveju bene pagrindinis skirtumas - kokios jo įkrovimo galimybės, norint kuo daugiau atstumo įveikti naudojantis elektros energija.
Kai kurie gamintojai leidžia pilnavertiškai įsikrauti bateriją važiuojant. Geras to pavyzdys yra jau minėtas „Peugeot 508 PSE“, turintis „e-Save“ funkciją. Pasirinkus šią funkciją, hibrido baterijos įkraunamos ne tik stabdant, kai ima veikti regeneracijos sistema, bet ir nuo vidaus degimo variklio. Taip net ir pasibaigus elektros energijai, spustelėjus mygtuką, galima pasirūpinti, kad, sakykime, atvykus į miesto centrą ar į kitą vietą, kurioje norisi važiuoti tyliai ir švariai, baterijoje būtų pakankamai energijos.
Finansinė ir eksploatacinė nauda
Finansinė logika aiški. Darbo dienomis važiuojate už elektros kainą - kelis eurus per savaitę. Savaitgalį vykstate į pajūrį ar kaimą - tankinatės degalinėje kaip įprasta. Jokio nerimo dėl įkrovimo stotelių, jokių apribojimų. Hibridiniai automobiliai mieste sunaudoja 30-50 procentų mažiau degalų nei analogiški benzininiai. Jei per metus nuvažiuojate 15 000 kilometrų, o pusė jų mieste - sutaupymas siekia 400-700 eurų kasmet. Per penkerius metus - 2 000-3 500 eurų vien degalams. Plug-in hibridų matematika dar patrauklesnė. Jei daugumą kelionių atliekate elektra, metinis sutaupymas gali siekti 1 500-2 000 eurų. Kainų skirtumas atsiperka per 3-4 metus, o toliau - gryna ekonomija. Pridėkite mažesnius taršos mokesčius, kai kuriuose miestuose nemokamą parkavimą ir kitus privalumus - skaičiai darosi dar įtikinamesni.
Eksploatacinės išlaidos, įskaitant degalus ir techninę priežiūrą, gali būti ženkliai mažesnės. Kiekvieno tipo hibridų varikliai turi savo privalumus. Benzino kaina nepastovi, dažnai kinta. Variklių tarnavimo laikas ilgesnis. Efektyvesni beveik 25proc nei benzininiai. Kuro sąnaudos mažesnės, ypatingai tai stipriai išryškėja ilguose atstumuose. Gerai išlaiko kainas.
Patikimumas ir ilgaamžiškumas
Logiška baimė - daugiau komponentų, daugiau kas gali sugesti. Praktikoje viskas atvirkščiai. Hibridiniai automobiliai rinkoje jau daugiau nei dvidešimt metų. Toyota Prius, pirmasis masinis hibridas, įrodė, kad ši technologija gali būti neįtikėtinai patikima. Taksi kompanijos eksploatuoja hibridus po 400 000-500 000 kilometrų be didelių remontų. Priežastis paprasta - elektrinis variklis perima dalį apkrovos nuo benzininio. Benzininis variklis rečiau dirba piko režimu, rečiau kaista, mažiau dėvisi. Stabdžių trinkelės tarnauja dvigubai ilgiau, nes didelę dalį stabdymo atlieka regeneracinė sistema. Baterijos garantija paprastai siekia 8-10 metų. Realiai jos tarnauja dar ilgiau - tūkstančiai hibridų su originaliomis baterijomis sėkmingai važinėja po 15 metų eksploatacijos. Variklių tarnavimo laikas ilgesnis.
Vairavimo patirtis
Pirmą kartą sėdus į hibridą, daugelis nustemba. Pajudėjimas tylus - veikia elektrinis variklis. Akceleracija švelni, be benzininio variklio urgzimo. Miesto kamščiuose tai keičia visą patirtį - ramu, tylu, civilizuota. Hibridiniai automobiliai taip pat turi specifinį grįžtamąjį ryšį. Ekrane matote energijos srautus - kada variklis krauna bateriją, kada elektra sukasi ratai, kiek energijos atgaunama stabdant. Daugeliui vairuotojų tai tampa savotišku žaidimu - kaip nuvažiuoti kuo ekonomiškiau. Dinamika neprarandama. Kai reikia greičio - abu varikliai dirba kartu, suteikdami netikėtai gerą akceleraciją. Tai ne lėti ekologiški automobiliai, kaip kartais įsivaizduojama.
Ar hibridiniai automobiliai tinka važiuoti greitkeliais?
Kam hibridai tinka geriausiai?
Idealus hibrido vairuotojas - žmogus, kuris daug važinėja mieste, bet nenori atsisakyti ilgų kelionių laisvės. Gyvenantis bute, kur įkrauti elektromobilį sudėtinga, bet turintis galimybę įkrauti plug-in hibridą darbe ar prekybos centre. Hibridiniai automobiliai puikiai tinka šeimoms, ieškančioms erdvės, komforto ir efektyvumo. Hibridiniai automobiliai puikiai tinka šeimoms su vienu automobiliu. Ten hibridinė sistema prideda mažiau naudos, o papildomas svoris šiek tiek didina sąnaudas. Tokiam vairuotojui efektyvus dyzelinis variklis gali būti racionalesnis.
Pasirinkimas priklauso nuo Jūsų poreikių, kasdienių kelionių maršrutų, važiavimo įpročių ir galimybių patogiai įkrauti automobilį. Jei dauguma Jūsų kelionių yra trumpesnės ir vyksta mieste, o ilgesnės kelionės retesnės, hibridas su nedidele baterija, gali būti puikus pasirinkimas. Jei ieškote automobilio, kuris kasdien galėtų važiuoti beveik vien elektra, tačiau suteiktų laisvę ilgoms kelionėms be įkrovimo rūpesčių, plug-in hibridas būtų geriausias pasirinkimas. Svarbu įvertinti automobilio dydį, komforto lygi bei pageidaujamas salono technologijas.
Rinkos tendencijos ir ateitis
Europos Sąjunga nuo 2035 metų draus naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. Tačiau hibridų likimas kol kas neaiškus - diskusijos tęsiasi. Nepriklausomai nuo reguliacijų, hibridiniai automobiliai greičiausiai išliks kaip pereinamoji technologija dar bent dešimtmetį. Kol elektromobilių įkrovimo infrastruktūra pasieks kiekvieną kaimą, kol baterijų kaina kris dar labiau, kol naudotų elektromobilių rinka subręs - hibridai bus logiškas pasirinkimas tiems, kurie nori žengti link elektros, bet nėra pasiruošę šuoliui. Šiandien perkamas hibridas tarnaus 10-15 metų. Per tą laiką infrastruktūra išsivystys, technologijos tobulės, ir kitas automobilis jau gali būti visiškai elektrinis.
Automobilių žinovas pamini, kad daugelyje didžiųjų Europos miestų įkraunamieji hibridai yra itin populiarūs dėl to, kad jais galima įvažiuoti į centrines miesto dalis - dažnai jose leidžiama važinėti tik elektrinėmis transporto priemonėmis. Taip pat kai kuriose šalyse tokio tipo automobilių pirkėjai bei vairuotojai gauna įvairių lengvatų. E. Babelis sako, kad tai veikiau kompromisas. „Ir Europos Sąjunga su labai griežtais aplinkosaugos reikalavimais lieka patenkinta, ir žmogus turi automobilį, kurį gali naudoti neprisirišdamas prie įkrovimo infrastruktūros“, - konstatuoja žurnalistas.
tags: #automobiliai #benzinas #elektra