Ozono (O3) molekulėse susijungę trys deguonies atomai. Ozono yra visoje atmosferoje iki 80 km aukščio, tačiau didžiausias jo tankis stratosferoje, 20-30 km aukštyje. Atmosferos pažemio sluoksnyje ozono koncentracija nedidelė. Ozono sluoksnis saugo Žemę nuo ultravioletinių spindulių, kurie ardo akies tinklainę, didelis jų kiekis skatina odos vėžio atsiradimą ir gali sukelti saulės smūgį. Ozono reguliuoja Žemės apšvietimą ir šilumos režimą. Ozono sulaiko apie 20% Žemės spinduliuojamų infraraudonųjų spindulių ir reguliuoja planetos atvėsimą. Stratosferinis ozonas labai svarbus dar ir Žemės klimatui, nes sugeria apie 20 proc. infraraudonųjų Saulės spindulių.
Dėl to žemutinėje stratosferoje (20-30 km aukštyje), kur daugiausia ozono, pakyla oro temperatūra, pasikeičia atmosferos cirkuliacija.
Kas sukelia ozono sluoksnio irimą?
Stratosferinio ozono kiekis natūraliai kinta priklausomai nuo metų laikų ir vietos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais didelį nerimą kelia nepaliaujamas ozono mažėjimas, kartais ozono sluoksnyje netgi susidaro skylės. Ozono skylė - tai plotas, kur ozono lieka mažiau kaip 220 Dobsono vienetų (DU). Ypač smarkiai ozoną naikina freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų, tepalų, įvairių dangų ir kt. gamybai. Labiausiai pavojingi tie freonai, kurie turi ilgą irimo periodą. Pasaulyje freonų sunaudojama milijonais tonų. Teršalai pakliuvę į stratosferą kartu su oro masėmis nukeliauja į Žemės ašigalius.
Tyrimai rodo, kad antropogeninės kilmės chloro ir bromo junginių išlakos yra pagrindinis ozono mažėjimą lemiantis veiksnys. Ozono skylių susidarymą ir ozono nykimą apskritai lemia keturios priežastys:
- Antropogeninės kilmės chlorfluorangliavandenilių (ypač CFC-11, -12 ir -113), metilo chloroformo CH3CCl3, bromo junginių (BrO, metilo bromido CH3Br), N2O, NOx ir kitų ozoną ardančių cheminių medžiagų išlakos.
- Vulkaninės kilmės chloro ir azoto junginiai (jie sudaro apie 18 proc., likusi dalis - antropogeninės kilmės).
- Cikliško Saulės aktyvumo lemiamas nepastovus Žemę pasiekiančių UV spindulių intensyvumas, dėl to kinta ir ozono kiekis.
- Poliarinio stratosferinio sūkurio, izoliuojančio poliarines oro mases nuo vidutinių platumų, susidarymas ir dydis.
Dideliuose miestuose, kur intensyvus eismas ir didelė oro tarša, vykstant fotocheminėms reakcijoms susidaro pavojingai didelės ozono sankaupos.
Ozono skylė virš Antarktidos
Kiekvienais metais didelės ozono skylės atsiveria virš Antarktidos baigiantis poliarinei nakčiai ir pavasarį (Pietų pusrutulyje pavasaris trunka rugsėjį-lapkritį). Kartais skylės centre, virš Pietų ašigalio, ozono belieka mažiau nei 50 DU. Nors bendras globalusis ozono kiekis nuo 2000 m. nekinta ir išlieka apie 4 proc. mažesnis, lyginant su 1970-1979 m. vidurkiu, abiejų pusrutulių poliarinėse srityse ozono nepaliaujamai mažėja. Lyginant su 1970-1979 m., visoje pietų poliarinėje srityje dabar pavasarį ozono lieka 50-55 proc., o virš Arkties - 25-40 proc. mažiau.
Ozono sluoksnio plonėjimo pasekmės
Praretėjus ozono sluoksniui, Žemės paviršių pasiekia daugiau UV spindulių, kurie žmonėms gali sukelti odos vėžį, kataraktą. Žemės klimatas gali atšilti ir sustiprinti “šiltamio” reiškinį. Nukentėtų augalinis planktonas, o tai sutrikdytų visą vandenynų mitybos grandinę. Greičiau sensta žmogaus oda, susilpnėja imuninė sistema, greičiau plinta užkrečiamos ligos, padažnėja akių ligos, didėja pavojus susirgti odos vėžiu.
Vandenyne UV spinduliai naikina fito- ir zooplanktoną, tuo pažeisdami gyvybiškai svarbias maitinimosi grandines. Nykstant ozonui, krinta stratosferos temperatūra, keičiasi atmosferos cirkuliacija.
Kauno meteorologijos stoties duomenimis, spalio pradžioje bendrasis ozono kiekis virš Lietuvos sudarė 243-258 DU, t. y. 11-17 proc. mažiau nei to laikotarpio vidutinis daugiametis kiekis. Tačiau toks ozono sumažėjimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, nes šiuo metų laiku Saulės aukštis virš horizonto jau nedidelis, dienos trumpos ir debesuotos, todėl Žemės paviršių, net ir esant giedrai, pasiekia kelis kartus mažiau UV spinduliuotės nei vasarą.
Problemų sprendimas
Siekdami užkirsti kelią šiai grėsmei, pasaulio šalys ėmėsi bendrų veiksmų. Siekiant užkirsti kelią šiai grėsmei 1985 metais buvo priimta “VIENOS” konvencija. Didžiuosiuose pasaulio miestuose ypač skatinamas viešojo transporto naudojimas. 1995 metais J. C. ozono sluoksnio plonėjimą virš Antarktidos ribojanėių ozoną naikinančių medžiagų naudojimą pramonėje.
ES transporto politikos u~ daviniai suformuluoti Baltojoje Knygoje (White Paper) [26]. Visi a ie u~ daviniai / traukti ir Lisabonos strategijoje. prioritets aplinkai palankioms transporto rk a ims suteikimas ir u~ tikrinimas, kad iki 2010 mets transporto kurui bk ts vartojama 5,75 proc.
Apibendrinant, ozono sluoksnis yra būtinas gyvybei Žemėje palaikyti. Nors praėjus 30 metų nuo ozono skylės atradimo, ji jau nebeatrodo tokia grėsminga, svarbu nepamiršti jos svarbos.
Klimato pradžiamokslis: ozono sluoksnio nykimas | „National Geographic“
Supratimas apie mūsų atmosferą atsirado ne anksčiau nei XVIII amžiuje. 1776 metais Antoine‘as Lavoisieris įrodė, kad deguonis yra cheminis elementas. Mokslinė revoliucija paskatino tokius atradimus, kaip A.Lavoisierio, ji taip pat paskatino naujus eksperimentus su elektra. XIX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Christianas Friedrichas Schonbeinas pirmą kartą pavartojo žodį „ozonas“ kvapui apibūdinti. Šis žodis kilo iš graikiško žodžio „ozein“, kuris reiškia „uostyti“. Galiausiai buvo padarytas atradimas, kad ozonas yra dujos, susidedančios iš trijų deguonies atomų. Prancūzų mokslininkai Charlesas Fabry ir Henri Buissonas panaudojo interferometrą ir 1913 metais atliko tiksliausius ozono sluoksnio matavimus atmosferoje. Jie atrado, kad ozonas yra stratosferos sluoksnis, esantis maždaug 18-30 kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus, ir jis sugeria ultravioletinius spindulius. Kadangi ozonas neleidžia radiacijai pasiekti Žemės paviršiaus, ozonas suteikia itin svarbią apsaugą nuo svilinančių saulės spindulių. Jeigu nebūtų ozono sluoksnio, saulės spinduliai išdegintų visą žemės paviršių.
XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ėmė aiškintis, kaip viršgarsinių orlaivių bei kosminių erdvėlaivių emisijos, išmetamos tiesiai į stratosferą, veikia ozono sluoksnį. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nėra didžiausias ozono sluoksnio priešas - tikrasis pavojus kyla iš dezodorantų buteliukų bei skutimosi kremo talpų. 1974 metais atliktas tyrimas parodė, kad purškiamuose dezodorantų buteliukuose naudojami chlorfluorangliavandeniliai naikina atmosferinį ozoną. Šis atradimas uždirbo Nobelio premiją Paului Crutzenui, Mario Molinai ir F.Sherwoodui Rowlandui. Vėlesni atradimai šokiravo net ir šiuos mokslininkus. Atmosferos mokslininkas Richardas Farmanas, kuris ne vieną dešimtmetį Antarktidoje rinko duomenis, pamanė, kad jo prietaisai sugedo, kai šie ėmė rodyti drastišką ir greitą ozono sluoksnio plonėjimą visame žemyne. Tačiau prietaisai neklydo - ozono sluoksnis buvo pažeistas labiau nei mokslininkai manė. Kai žiniasklaida sužinojo šias naujienas, tai tapo pasauline sensacija.
Mokslininkai ėmė tyrinėti procesus, lemiančius ozono sluoksnio nykimą, o visuomenė ėmė jaudintis dėl Antarktidoje dirbančių mokslininkų sveikatos, bijodama, kad ultravioletiniai spinduliai gali sukelti baisius nudegimus bei apakinti mokslininkus. Baiminantis, kad situacija nepablogėtų, 1987 metais 24 pasaulio valstybės pasirašė Monrealio protokolą, kuriuo buvo apribotas chlorfluorangliavandenilių naudojimas. Šiandien mokslininkai žino daug daugiau apie ozono skylę. Jie žino, kad tai yra sezoninis reiškinys, kuris susiformuoja Antarktidoje pavasarį, kai atšyla oras ir suintensyvėja reakcija tarp chlorfluorangliavandenilių ir ozono. Antarktidoje žiemą orams gerokai atvėsus, skylė pamažu pranyksta iki kito pavasario. Antarktidos ozono skylė nėra vienintelė. 2003 metais buvo pastebėta mini skylė virš Tibeto, o 2005 metais mokslininkai pastebėjo ozono sluoksnio suplonėjimą virš Arkties. Kasmet mokslininkai seka ozono skylės pokyčius virš Antarktidos leisdami balionus, palydovus bei taikydami kompiuterinius modelius. Jie išsiaiškino, kad ozono skylė po truputį mažėja. Jie apskaičiavo, kad jeigu nebūtų įgyvendintas Monrealio protokolas, iki 2013 metų ozono skylė būtų padidėjusi 40 procentų. Vietoje to, tikimasi, kad ozono skylė visiškai išnyks 2050 metais.
Šiomis dienomis ozono skylė nebėra pagrindinė problema. Dabar mokslininkai ir visuomenė labiau sunerimę dėl anglies dvideginio bei aplinkos taršos. Didžiulė baimė dėl ozono sluoksnio plonėjimo bei su tuo susijusių padarinių mobilizavo visuomenę ir mokslininkus, o tai lėmė pergalę šioje srityje. Vis dėlto CO2 sukeliamus neigiamus efektus sunkiau pamatyti plika akimi ir juos apskaičiuoti, todėl visuomenėje nebėra baimės, kuri visus mobilizuotų kovoti su aplinkos tarša.
„Europoje dėl oro taršos kasmet miršta apie 300 tūkst. gyventojų“ - taip aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė apibendrina bendrą oro taršos lygį Europoje. Mokslininkai patvirtina nedžiuginančią statistiką teigdami, jog pastaruoju metu klimato kaita iš viešojo diskurso išstūmė mažėjančio ozono sluoksnio temą.
„Ozono sluoksnio plonėjimas gali sukelti ne tik augalų žūtį, ar genetinius pakitimus jų ląstelėse, bet ir kelti pavojų žmogaus gyvybei“, - įžvalgomis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Prognozė“ dalijasi klimatologas dr. J. Kažys. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė Agnė Minderytė patikslina, jog aerozolis susideda iš skirtingo tankio, masės ir dydžio dalelių, kurios daro poveikį oro kokybei. Jai antrina ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. R. Dobužinskas.
„Tai yra dalelės, kurios nėra dujos, tai mažų dimensijų dalelės, dydžiu panašios į bakterijas. Jos skraidžioja ore“, - prideda dr. R. Dobužinskas. Anot dr. J. Kažio, „Freonai, purškiamieji dezodorantai sudėtyje turėjo specifinių medžiagų, kurios ilgai išlieka ore, gali nukeliauti didelius atstumus ir pakilti labai aukštai bei reaguoti su ozono sluoksniu, kuris mus saugo nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių jį ardant. Ozono skylė buvo gražus pavadinimas - jos nėra, bet sluoksnis yra suplonėjęs“. Ozono sluoksnio plonėjimas atsiliepia ir žmogui - anot dr. R. Dobužinsko, „Mes jais kvėpuojame <...> nemažas procentas sergamumo astma ar bronchitu yra siejamas būtent su kietųjų dalelių koncentracija ore ir jų įkvėpimu. Tų dalelių poveikis yra tiesioginis iš tos pusės, jog dalelės, patekusios į plaučius, gali tiesiogiai patekti ir į kraują“.
Skaičiuojama, jog dėl oro taršos sukeltų ligų kasmet miršta daugiau nei 8 mln. „Yra apskaičiuota, jog Europoje kasmet miršta apie 300 tūkst. gyventojų būtent dėl aplinkos oro taršos“, - aiškina aplinkos viceministrė R. Radavičienė. Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė A. Minderytė teigia: „Tai [degimas] gali vykti ir taškiniuose, ir judančiuose taršos šaltiniuose. Tai gali būti krosnys, degimo katilai, judantieji taškai yra automobiliai, kurie turi vidaus degimo variklius ir degina iškastinį kurą. <...> Stebint paskutinių metų situaciją Vilniuje, 80 proc. taršos šaltinių yra automobiliai“.
Klimatologas dr. J. Kažys sako, jog kone pirmą kartą pasaulio lyderiai taip rimtai atsižvelgė į mokslininkų nuomonę ir prisidėjo prie iniciatyvų, siekiančių mažinti klimato kaitą, kai pradėjo sklisti kalbos dėl atsivėrusios ozono skylės. Dr. R. Dobužinskas pritaria dr. J. Kažiui, teigdamas, jog ozono skylės klausimas ilgainiui liko nagrinėjamas tik mokslininkų. „Viešojoje erdvėje klimato kaita perėmė vairą. Ozono sluoksnis turėtų būti šalia, tačiau ta informacijos yra sumažėjusi, į šią problemą nebekreipiama dėmesio - o reikėtų“, - įžvalgomis dalijasi dr. R. Dobužinskas.
Šiandien, rugsėjo 16-ąją, jau 29 kartą minima Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, skirta atkreipti dėmesį į ozono sluoksnio svarbą mūsų planetos gyvybei. Šios medžiagos turi savybę kauptis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kur ir ardo ten esantį ozono sluoksnį. O ozonas saugo Žemę nuo ultravioletinės spinduliuotės. Kadangi tais laikais tarptautiniai nutarimai ir šalių bendri sprendimai dar buvo vykdomi, žmonijai pavyko labai sumažinti minėtų dujų vartojimą šaldymo agregatuose, aerozoliuose ir kitur. „Ozono skylės“ pašalinimo pavyzdys leidžia tikėtis, kad žmonijos kova su klimato krize taip pat turi galimybių baigtis sėkmingai.
Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių - sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. apie 78 tūkst. transporto priemonių iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme.
Atsižvelgdama į faktą, kad didelė dalis Lietuvos keliuose riedančių transporto priemonių yra techniškai netvarkingos, Aplinkos ministerija nusprendė sustiprinti Aplinkos apsaugos departamento įgaliojimus transporto priemonių taršos kontrolės srityje. Saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas įsitikinęs, kad sustoti aplinkos apsaugos pareigūnams norės ne kiekvienas vairuotojas. AAD skelbia, kad transporto priemonę tikrinantys aplinkosaugininkai dėvės tarnybinę uniformą, o paprašius turės pateikti Aplinkos apsaugos departamento pareigūno pažymėjimą. Automobiliai bus stabdomi saugiai, netrukdant kitiems transporto dalyviams. Atkreipiama dėmesys, kad aplinkosaugininkų uniformos ir tarnybiniai automobiliai yra pažymėti Aplinkos apsaugos departamento emblemomis. Tarnybiniai automobiliai pažymėti oranžinėmis juostomis ir logotipu su užrašu „Lietuvos aplinkos apsauga“.
Teršalų koncentracijų matavimas, anot pašnekovės, bus atliekamas pačioje transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje, į išmetimo vamzdį įkišus dujų analizatoriaus zondą. Rezultatai bus matomi vietoje. Jeigu transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis ir dūmingumas viršys ribines vertes, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis - techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto.
S. Šuminas įsitikinęs, kad dėl tokių sprendimų vairuotojai patirs daug nemalonumų: „Sunkiai įsivaizduoju, kaip mieste atrodys toks tikrinimas. Kokiu būdu bus pasirenkamos transporto priemonės? Čia iš tiesų daug klausimų ir mažai atsakymų. O nuostata, kad iš karto bus naikinama techninė apžiūra, kelia daug abejonių.“ Vairuotojai naująja tvarka itin nepatenkinti. „Tai prasilenkia su logika ir tikrove, - sako peticijos prieš didesnius aplinkosaugininkų įgaliojimus autorius Saulius Kliauba. - Automobiliai praeina techninę apžiūrą ir ji galioja dvejus metus. Už tai mokame pinigus. Pirkdami automobilį, mokame ir taršos mokestį. Nė vienas namuose neturime tikrinimo aparato išmetamų teršalų kiekiui nustatyti. - Nauja tvarka - perteklinis reiškinys. Kam reikia kurti dar vieną struktūrą, kad pamatuotume vieną parametrą? Iš esmės tai yra valstybės lėšų švaistymas. Juk turime technines apžiūras su tinkama infrastruktūra, tai čia tegul ir tikrina. Kam tas dubliavimas?“
tags: #automobiliai #ozono #skyle