Automobilio akumuliatoriaus įkrovimas yra būtinas norint išsaugoti akumuliatoriaus efektyvumą kuo ilgiau. Akumuliatorius yra pagrindinis automobilio energijos šaltinis užvedant variklį ir maitinant įvairius elektros komponentus, įskaitant žibintus, uždegimo sistemas ir elektroninius prietaisus. Reguliarus įkrovimas yra labai svarbus norint sulėtinti savaiminį išsikrovimą.
Įkrautas automobilio akumuliatorius yra būtinas modernaus automobilio veikimui. Jis būtinas ne tik starterio sukimui, bet ir aprūpinant energija kuro sistemą, valdymo blokus bei įvairius elektroninius jutiklius. Be to, gerai prižiūrimas ir įkrautas akumuliatorius prisideda prie bendro transporto priemonės saugumo. Pavyzdžiui, žibintų efektyvumas, įskaitant priekinius ir stabdžių žibintus, irgi priklauso nuo akumuliatoriaus būklės ir įkrovos, todėl tai turi įtakos ir matomumui kelyje. Nepamirškime ir įvairių saugumo funkcijų, tokių kaip ABS (stabdžių antiblokavimo sistema) bei oro pagalvės, kurios taip pat neveiktų be reikiamos įtampos. Iš esmės, automobilio akumuliatoriaus įkrovimas yra ne tik rekomenduojama automobilio priežiūra, bet ir esminis aspektas, užtikrinantis bendrą automobilio funkcionalumą, saugumą ir patikimumą. Reguliariai įkraudami akumuliatorių galite išvengti netikėtų gedimų, prailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką ir mėgautis saugiomis kelionėmis.
Akumuliatoriaus sandara ir veikimo pagrindai
Principinė akumuliatoriaus konstrukcija - tai indas su švino katodu ir anodu, pripildytas skiestos sieros rūgšties. Įprastiniai 12V akumuliatoriai sudaryti iš 6 tokių dalių (sekcijų), sujungtų nuosekliai. Anodas - teigiamas akumuliatoriaus polius, jungiantis teigiamas akumuliatoriaus švino plokšteles, o katodas - neigiamas polius, prie kurio jungiamos neigiamos plokštelės.
Teigiamos ir neigiamos švino plokštelės yra skirtingos. Švino plokštelės pagrindas yra švino grotelės. Akumuliatoriaus darbinės savybės ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo grotelių kokybės. Švinas yra minkštas ir trapus metalas, todėl jis grynas grotelių gamybai netinka, kadangi skystas švinas blogai pripildo liejinių formas. Grynas švinas taip pat yra neatsparus korozijai. Todėl šis metalas legiruojamas įvairiais priedais.
Maždaug prieš 20 metų švino lydiniams buvo naudojamas stibis (Sb). Švinas buvo lydomas su 5-10% stibio. Naudojant stibį, lydinys tampa plastiškas ir tvirtas. Tačiau akumuliatorių, pagamintą naudojant stibį, buvo būtina nuolat papildyti vandeniu, o nenaudojamas akumuliatorius turėjo būti reguliariai tikrinamas ir įkraunamas.
Vėliau akumuliatoriai pradėti gaminti naudojant kalcį (Ca) švino grotelėms lieti. Į lydinį maišoma 0,5-1 % kalcio. Kalcis suteikia švinui tvirtumo ir plastiškumo. Akumuliatoriui dirbant vandens sunaudojama labai mažai. Nenaudojamo akumuliatoriaus savaiminė iškrova minimali. Tačiau kalcio lydinio akumuliatoriai turi vieną esminį trūkumą: juos sunku įkrauti. Tokį akumuliatorių labai iškrovus, dažnai atsitinka taip, kad vėl jį įkrauti būna gana sudėtinga. Todėl rekomenduojama tokio tipo akumuliatorių neiškrauti daugiau kaip 50% jų talpumo. Šiuo metu dauguma akumuliatorių gamintojų naudoja kalcio lydinius.
Kitas žingsnis - hibridinė technologija. Taikant hibridinę technologiją akumuliatoriaus teigiamų plokštelių grotelės liejamos su stibio priedais, o neigiamų su kalcio. Tokiu būdu pagamintas akumuliatorius perėmė visas teigiamas abiejų ankstesnių technologijų savybes: vandens sunaudoja tik šiek tiek daugiau nei kalcio lydinio akumuliatoriai, savaiminė iškrova maža, imlumas įkrovai geras. Pirmieji akumuliatoriai, pagaminti pagal hibridinę technologiją, pasirodė 1990 metais. Neigiamų plokštelių lydinyje yra 0,02% kalcio, o teigiamų - 0,04% sidabro. Akumuliatoriaus amžius pailgėja 20%, gerokai pagerėja eksploatacinės savybės.
VARTA akumuliatoriuose teigiama plokštelė yra gerokai storesnė už neigiamą. Tokiu būdu padidinamas akumuliatoriaus ilgaamžiškumas. Seno, atidirbusio akumuliatoriaus neigiama plokštelė būna kaip nauja, o teigiama plokštelė būna gerokai pažeista korozijos. Kuo storesnė teigiama plokštelė, tuo ilgiau tarnaus akumuliatorius.
Ant švino grotelių presuojama aktyvioji medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja akumuliatoriaus elektrocheminiuose procesuose. Neigiamų plokštelių aktyvioji medžiaga yra švinas (Pb), o teigiamų - švino oksido pasta (PbO). Todėl teigiamos plokštelės yra rudos spalvos, o neigiamos - pilkos. Aktyviosios masės mikroporiškumas turi būti 30 -35%. Mažesnio tankio aktyvioji medžiaga anksti pradės byrėti, akumuliatorius greitai praras galią ir talpumą. Per didelio tankio - bus nepakankamai poringa, elektrolitas negalės laisvai pripildyti aktyviosios medžiagos tūrio ir akumuliatorius dirbs neefektyviai.
Plokštelės dedamos į vokus-separatorius. Vokai sumažina aktyviosios masės eroziją ir neleidžia byrančioms dalelėms nusėsti ant akumuliatoriaus dugno. Vokai gali būti velkami ant teigiamų arba ant neigiamų plokštelių. Vokai gaminami iš plonos, skysčiui laidžios sintetinės medžiagos, kurios paviršius iš vienos pusės turi rantelius. Jei vokai skirti dėti ant teigiamos plokštelės, tai ranteliai bus voko viduje, jei ant neigiamos - iš išorės. Taip užtikrinamas geresnis elektrolito priėjimas prie teigiamų plokštelių, kadangi dirbant akumuliatoriui teigiamos plokštelės reikalauja 1,4 karto didesnės elektrolito cirkuliacijos.
Anksčiau, nenaudojant vokų, akumuliatoriaus dugne turėjo būti 0,5 - 1,4 cm aukščio tilteliai, ant kurių buvo statomos plokštelės. Erdvė tarp plokštelės apačios ir akumuliatoriaus dugno leisdavo kauptis nuosėdoms, nesukeliant trumpo jungimo tarp plokštelių. Naudojant vokus, tilteliai nebereikalingi, todėl akumuliatorius gali būti žemesnis.
Tolimesnį akumuliatoriaus gamybos procesą galima išskirti į du būdus. Gaminant pirmu būdu - plokštelės surenkamos į grupes, dedamos į sekcijas, virinamos jungtys tarp grupių, dedamas akumuliatoriaus dangtis, užlydomi poliai. Gaminant antru būdu, plokštelės įkraunamos specialiose voniose, paskui plaunamos ir džiovinamos. Toliau visas akumuliatorius surenkamas kaip ir pirmu būdu. Taip pagamintas akumuliatorius vadinamas sausai įkrautu. Užtenka bet kada pripilti į jį elektrolito, ir po kelių minučių jį jau galima naudoti. Paprastai toks akumuliatorius, jį tik užpildžius elektrolitu, būna įkrautas apie 80%.
Pirmu būdu pagamintų akumuliatorių elektrolite kartais galima pastebėti panašių į suodžius priemaišų, kadangi plokštelės nebuvo plaunamos. Tačiau tai įtakos akumuliatoriaus darbui neturės, kadangi šiuo būdu pagaminti akumuliatoriai būna suvokais - separatoriais.
Dar viena labai svarbi akumuliatoriaus dalis - dangtis. Šiuolaikinio akumuliatoriaus dangčio konstrukcija turi užtikrinti minimalų vandens garavimą iš elektrolito, vandenilio dujų išsiskyrimą bei neleisti ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų per vėdinimo kanalus. Labirintas, esantis dangčio viduje, veikia kaip vandens garų rinktuvas. Akumuliatoriaus vėdinimo sistemoje yra įrengti filtrai - ugnies gaudytuvai.
Akumuliatorius sudarytas iš 6 vienodų sekcijų. Sekcijos sujungtos nuosekliai. Kiekvienoje sekcijoje vykstant elektrocheminiams procesams sukuriama 2,12V įtampa. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 2,12 x 6 = 12,72V. Švino plokštelės užpiltos elektrolitu. Švinas (Pb) ir deguonis (O) gali jungtis į švino oksidą (PbO) arba į švino dioksidą (PbO2). Tai priklauso nuo laisvų elektronų skaičiaus išorinėse šių cheminių elementų orbitose.
Naujo akumuliatoriaus teigiamos plokštelės padengtos švino oksidu, kuris vėliau virsta švino dioksidu. Kas gi įvyksta pripylus elektrolito: PbO + H2SO4 => PbSO4 + H2O. Švino oksidas reaguoja su sieros rūgštimi ir akumuliatoriaus plokštelės apsitraukia susidariusiu netirpaus švino sulfato (PbSO4) sluoksniu. Iš cheminės reakcijos lygties matyti, kad sieros rūgštis virsta švino sulfatu, drauge susidarant vandeniui. Praktiškai dėl šios reakcijos sumažėja elektrolito tankis. Jeigu pamatuosite elektrolito tankį po keliolikos minučių, pamatysite, kad jis mažesnis nei 1,28.
Akumuliatorius pripiltas elektrolito ir jį reikia įkrauti. Iškrauti akumuliatorių didelio mokslo nereikia, tačiau įkrovimo procesą reikia panagrinėti atskirai. Nuo įkrovimo įtampos labai priklauso kaip ilgai tarnaus akumuliatorius.
Jeigu akumuliatorius įkraunamas su 12-13V įtampa, tai niekada nebus pasiektas didesnis nei 50% įkrovimas. Kai įtampa 13,9 - 14,5V, įkrovimo lygis bus - 80%. Įkraunant akumuliatorių tokia įtampa, jo įkrovimo lygis bus 50 - 60%, priklausomai nuo įtampos. Pats įkrovimo procesas truks gerokai ilgiau. Kai įtampa mažesnė nei 12,5V, įkrovimo procesas apskritai nevyks ir akumuliatorius liks visai neįkrautas.
Starterinis akumuliatorius sukonstruotas taip, kad jis galėtų greitai atiduoti didelį kiekį energijos, reikalingos varikliui užvesti, o paskui kaip galima greičiau susigrąžinti atiduotą energiją iš generatoriaus gaunama srove. Su kiekvienu starterio pasukimu energijos atsargos mažės ir akumuliatorius bus priverstas dirbti maksimaliu likusiu pajėgumu. Taigi akumuliatorius ne tik nebus įkraunamas, bet netgi bus iškraunamas. Ir taip tęsis tol, kol vieną kartą nebeužteks galios starteriui pasukti. Taip eksploatuojamas, akumuliatorius labai dėvėsis. Išoriškai tai pasireiškia tuo, jog visose ar keliose sekcijose paruduoja elektrolitas, akumuliatorių įkrovus lieka didelis elektrolito tankių skirtumas tarp sekcijų. Liaudiškai tokie akumuliatoriai vadinami ‘papjautais’. Įkrovus akumuliatorių, jo įtampa būna gera, tačiau bandant patikrinti su apkrova paaiškėja, kad jis ‘nelaiko apkrovos’.
Pačiame akumuliatoriuje plokštelių paviršiuje formuojasi švino sulfato sluoksnis, kuriam storėjant uždengiama aktyvioji plokštelių medžiaga. Užvedant variklį akumuliatorius staiga turi atiduoti didelį kiekį energijos, ir akumuliatoriuje susikuriantys stiprūs elektrostatiniai krūviai ardo švino sulfato sluoksni. Iš plokštelių išbyrantis švino sulfatas kaupiasi akumuliatoriaus dugne arba vokuose. Taip plokštelės praranda masę, mažėja akumuliatoriaus talpumas.
Labiausiai tam tinka stacionarūs įkrovikliai, kadangi jais galima reguliuoti įkrovos intensyvumą. Pradėti įkrovimą reikia minimalia srove ir palaipsniui ją didinti. Tokio akumuliatoriaus elektrolite yra daug mikroskopinių švino sulfato dalelių. Pradėjus įkrovimą, dalelės, veikiamos elektros lauko, pradeda judėti. Jeigu intensyvus įkrovimas pradedamas staiga, šios dalelės staigiai judėdamos pridaro mikroskopinių skylučių akumuliatoriaus vokuose.
Kai akumuliatoriaus įtampa žemesnė negu 12,20V, prasideda labai sparti žemos įtampos korozija. Nepalikite visiškai iškrauto akumuliatoriaus ilgiau kaip 2 savaites. Per tokį laiką švinosulfato sluoksnis pasidaro tvirtas ir visiškai atskiria dar likusią aktyvią medžiagą nuo elektrolito. Šis reiškinys vadinamas plokštelių sulfatacija.
Įkrovus akumuliatorių per 80%, elektrocheminė reakcija artėja į pabaigą ir elektrolite lieka mažai medžiagų, galinčių toliau dalyvauti reakcijoje. Beveik visas švino sulfatas virtęs į šviną ir švino dioksidą, elektrolito tankis artėja prie 1,28kg/l, tai reiškia, kad beveik visi sulfato jonai susijungę į sieros rūgšties molekules. Vadinasi, elektrolite nėra pakankamai laisvų jonų, galinčių pernešti elektros krūvį nuo vienos plokštelės iki kitos. Elektrolito varža padidėja ir drauge padidėja pasipriešinimas įkrovimui. Kai įtampa pasiekia normą, procesas sustoja ir akumuliatorius yra parengtas darbui.
Tačiau tuo atveju, jeigu generatoriaus įtampa yra 15,5 - 16V, šios įtampos užtenka padidėjusiai elektrolito varžai įveikti ir įkrovimas tęsiasi toliau. Šį reiškinį galima būtų vadinti per įkrova. Per įkrovos metu dėl padidėjusios varžos elektrolitas įkaista, prasideda intensyvus garavimas ir elektrolitas netenka vandens. Šiltu metų laiku per daug įkrovus akumuliatorių, šis netenka daug vandens, elektrolito kiekis mažėja, lieka neapsemta viršutinė plokštelių dalis. Išdžiūvus plokštelės aktyviajai medžiagai, ši po kiek laiko išbyra. Akumuliatorius netenka savo talpumo. Be to, esant aukštai temperatūrai padidėja plokštelių aktyviosios medžiagos erozija. Daugelyje automobilių akumuliatoriai montuojami po dangčiu šalia variklio, kur karščio ir taip pakanka. Tačiau, kai pats akumuliatorius dar kaista ir iš vidaus, žalingi procesai vystosi ypač greitai.
Dėl aukštos temperatūros į aplinką išsiskiria elektrolite ištirpęs vandenilis. Elektrolite lieka laisvi sulfato jonai, kadangi nebelieka pakankamai vandenilio, su kuriuo jie galėtų jungtis į sieros rūgšties molekules. Tuomet likę sulfato jonai reaguoja su švinu ir švino dioksidu, ardydami plokšteles. Esant aukštai temperatūrai ir įtampai, dujų išsiskyrimas gali būti labai intensyvus. Jeigu akumuliatoriaus ventiliacijos kanalų angos bus užkimštos, tai akumuliatorius gali pradėti pūstis kaip balionas arba sprogti. Jeigu akumuliatorius būna įkaitęs, elektrolitas patamsėja ir šalia akumuliatoriaus jaučiamas vandenilio (supuvusių kiaušinių) kvapas, vadinasi akumuliatorius per daug įkraunamas.
Netgi ir normaliai įkraunant akumuliatorių išsiskiria vandenilio dujos. Vandenilis nuo ugnies ar kibirkšties gali sprogti, todėl įkrauti akumuliatorių reikia vėdinamose negyvenamose patalpose, toli nuo ugnies šaltinių. Ore esant 2,5 - 3% vandenilio jau gali įvykti sprogimas. Vandenilio molekulės yra tokios mažos, kad jos kiaurai pereina ne tik pro filtrus, bet ir pro paties akumuliatoriaus korpusą. ‘Varta Silver‘ serijos akumuliatoriuose yra ugnies gaudytuvai, neleidžiantys ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų. Tačiau ir ugnies gaudytuvai sprogimo galimybę sumažina tik apie 10%.
Kaip tinkamai įkrauti automobilio akumuliatorių?
Automobilio akumuliatoriaus įkrovimas yra nesudėtingas procesas, kurį gali atlikti bet kuris vairuotojas - tam reikia tik atitinkamų įrankių ir bazinių žinių. Jeigu turite savo akumuliatoriui tinkamą pakrovėją ir akumuliatorių, kurį reikia įkrauti, jums tereikia susipažinti su keliais svarbiais aspektais prieš prijungiant gnybtus.
Saugumo priemonės
Automobilio akumuliatoriaus krovimo metu pirmenybę teikti reikėtų saugos priemonėms, kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų. Pirmiausia, akumuliatorių kraukite tik gerai vėdinamoje vietoje, kad išvengtumėte kenksmingų garų poveikio. Pradėdami krauti akumuliatorių dėvėkite apsauginius akinius ir pirštines, kad apsisaugotumėte nuo akumuliatoriaus rūgšties ir kitų cheminių medžiagų. Jeigu akumuliatorių kraunate neišėmę jo iš automobilio, užgesinkite variklį ir išjunkite visus elektroninius prietaisus. Prieš prijungdami įkroviklį patikrinkite, ar akumuliatorius neturi matomų pažeidimų, nuotėkių ar korozijos - priešingu atveju akumuliatoriaus nekraukite ir nenaudokite. Atjungdami akumuliatorių nuo automobilio pirmiausiai atjunkite neigiamą gnybtą, kad išvengtumėte netyčinio trumpojo jungimo. Kai akumuliatorius bus kraunamas, jį reikės reguliariai stebėti ir nepalikti jo be priežiūros.
Pakrovėjo nustatymai
Tinkamų akumuliatoriaus pakrovėjo nustatymų pasirinkimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų įkrovimo procesą. Pradėkite pasirinkdami tinkamą įkrovos greitį, kuris, atsižvelgiant į akumuliatoriaus tipą ir jo specifikacijas, paprastai svyruoja nuo 2 iki 10 amperų. Mažesnė sparta, pvz., 2 amperai, puikiai tinka lėtesniam, ilgalaikiam įkrovimui, o didesni, pavyzdžiui, 10 amperų, užtikrina greitesnį įkrovimą. Tik turėkite omenyje, kad kuo krovimas lėtesnis ir silpnesnis, tuo lengviau palaikomas akumuliatoriaus ilgaamžiškumas. Gera žinia ta, kad šiuo metu rinkoje apstu išmaniųjų pakrovėjų, kurie automatiškai koreguoja nustatymus pagal akumuliatoriaus būklę ir specifikacijas, todėl jokių nustatymų savarankiškai atlikti nereikia.
Krovimo procesas
Prijunkite pakrovėjo gnybtus prie atitinkamų akumuliatoriaus polių - teigiamus prie teigiamų ir neigiamus prie neigiamų. Kai gnybtai saugiai prijungti ir parinkti tinkami pakrovėjo nustatymai, galite įjungti pakrovėją. Atidžiai stebėkite įkrovimo procesą, laikydamiesi gamintojo nurodymų ir konkrečių jūsų akumuliatoriaus tipo rekomendacijų. Kai kurie įkrovikliai turi intuityvius valdiklius, pvz., mygtukus ar jungiklius, leidžiančius lengvai keisti nustatymus, tarp kurių dažnai būna greitas krovimas užvedimui arba lėtesnis, ilgalaikis krovimas.
Akumuliatoriaus įkrovą galite patikrinti naudodami multimetrą arba voltmetrą. Pilnai įkrauto akumuliatoriaus įtampa turėtų siekti bent 12,6 V. Turėkite omenyje, kad akumuliatoriaus įtampą matuoti reikėtų jį atjungus nuo pakrovėjo. Geros būklės akumuliatorius gali išlaikyti tinkamą įtampą ilgą laiką, o seno akumuliatoriaus įtampa po kelių valandų gali būti stipriai sumažėjusi.
Kada reikia krauti automobilio akumuliatorių?
Automobilio akumuliatoriaus įkrovimas yra būtinas norint palaikyti tinkamą jo būklę ir pasirūpinti, kad automobilis veiktų tinkamai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kada reikėtų įkrauti automobilio akumuliatorių su pakrovėju:
- Žemos įtampos įspėjimas. Automobilių prietaisų skydelyje dažnai būna gausybė įspėjamųjų lempučių, įskaitant akumuliatoriaus simbolį. Jei ši lemputė užsidega, tai rodo žemą akumuliatoriaus įtampą.
- Sunkiai užsivedantis variklis. Jei užvedimo metu pastebėjote, kad variklis sukasi lėčiau nei įprastai, tai gali būti dėl akumuliatoriaus. Akumuliatoriaus įkrovimas gali atkurti jo galią ir paspartinti starterio sukimą.
- Ilgą laiką nenaudojamas automobilis. Laikui bėgant akumuliatorius gali išsikrauti, ypač jeigu automobilis naudojamas retai. Keletą savaičių nenaudojamo automobilio akumuliatorių reikėtų periodiškai įkrauti, kad palaikytumėte optimalių akumuliatoriaus įkrovos lygį.
- Užklupus šaltai žiemai. Didelis šaltis gali turėti įtakos akumuliatoriaus ilgaamžiškumui ir veikimui. Dėl šalto oro sumažėja akumuliatoriaus talpa ir sulėtėja cheminės reakcijos, todėl variklis užvedamas sunkiau. Reguliarus įkrovimas gali padėti išvengti akumuliatoriaus pažeidimų.
- Po užvedimo su laidais. Jei neseniai užvedėte automobilį su užvedimo laidais, rekomenduojama įkrauti akumuliatorių naudojant pakrovėją, kadangi automobilio generatorius akumuliatorių įkrauna tik iki 80%.
Pravartu automobilyje turėti multimetrą, kad galėtumėte pamatuoti akumuliatoriaus įkrovą bet kada, kai įtariate kokias nors problemas.
Problemos, su kuriomis galite susidurti
Nors automobilio akumuliatoriaus įkrovimas paprastai yra nesudėtingas procesas, įvairios klaidos gali sukelti tam tikras problemas. Pavyzdžiui:
- Per stiprus krovimas. Nuolatinis įkrovimas, nors akumuliatorius jau visiškai įkrautas, gali sukelti perkrovimą. Dėl šios priežasties akumuliatoriaus viduje esantis elektrolitas gali užvirti, išskiriant vandenilio dujas ir pakenkiant akumuliatoriui.
- Neveikianti akumuliatoriaus celė. Kartais sugenda akumuliatorių celės, todėl krovimas tampa neveiksmingas ir beprasmis. 12V akumuliatoriuje įprastai yra šešios celės, o vienai iš jų nebeveikiant, net ir pilnai pakrovus akumuliatorių, jo įtampa siekia apie 10V.
- Prasta gnybtų jungtis. Labai dažnai vairuotojai prijungia įkroviklį nepakankamai tvirtai, todėl krovimas nėra efektyvus ir netgi gali kilti kibirkščiavimas. Kiekvieną kartą įsitikinkite, kad pakrovėjas prijungtas tinkamai.
Bet kokiu atveju, visada reikėtų atsižvelgti į akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas bei pakrovėjo gamintojo instrukcijas, kad mašinos akumuliatorių galėtumėte įkrauti saugiai ir teisingai.
Akumuliatoriaus pakrovėjo pasirinkimas ir naudojimas
Dauguma vairuotojų ar mechanikos entuziastų bent kartą susidūrė su situacija, kai reikia įkrauti akumuliatorių, tačiau nežino, kokį pakrovėją pasirinkti. Techninės specifikacijos dažnai atrodo kaip sudėtingi skaičiai, kurie mažai ką sako paprastam vartotojui. Voltai, amperai, įkrovimo greitis - visa tai gali lemti ne tik akumuliatoriaus veikimo trukmę, bet ir jo pažeidimus.
Įtampa ir galia
Įtampa - vienas iš pagrindinių parametrų, į kurį būtina atkreipti dėmesį jeigu domina akumuliatoriaus pakrovėjas. Dauguma automobilių naudoja 12 V akumuliatorius, tačiau kai kuriuose sunkvežimiuose ar specialios paskirties transporto priemonėse galima rasti ir 24 V sistemas. Dažna vartotojų klaida yra bandymas įkrauti 12 V akumuliatorių su 24 V pakrovėju: „Tokiu atveju įtampa gali sukelti stiprų akumuliatoriaus perkrovimą, o tai ilgainiui mažina jo tarnavimo laiką.
Amperai - kuo daugiau, tuo geriau? Amperai yra dar vienas svarbus aspektas, kurį būtina suprasti. Jie parodo, kokiu greičiu pakrovėjas perduoda energiją akumuliatoriui. Per didelis įkrovimo srovės stipris gali sukelti pernelyg greitą akumuliatoriaus įkaitimą, o tai turi neigiamą poveikį jo plokštelėms ir elektrolitui. Kai kurie naujos kartos išmanieji pakrovėjai turi automatinį srovės valdymą, kuris reguliuoja įkrovimo greitį pagal akumuliatoriaus būklę. Labai svarbu nepasikliauti tik skaičiais. Jei akumuliatorius jau yra senesnis ar ilgą laiką nebuvo kraunamas, didelė srovė gali būti pavojinga.
Greitasis krovimas
Greito įkrovimo funkcija atrodo patraukli, ypač kai reikia greitai pasiruošti kelionei, tačiau čia taip pat slypi tam tikri pavojai. Kuo greičiau kraunamas akumuliatorius, tuo didesnė tikimybė, kad jo vidinės plokštelės pradės perkaisti. Greitas įkrovimas labiausiai tinka trumpalaikiam sprendimui, pavyzdžiui, jei akumuliatorius išsikrovė ir reikia kuo greičiau paleisti automobilį. Tačiau dažnas ir intensyvus greitas įkrovimas gali smarkiai sutrumpinti jo tarnavimo laiką.
Dažniausios klaidos renkantis ir naudojant pakrovėją
Renkantis ir naudojant akumuliatoriaus pakrovėją, daugelis žmonių daro tas pačias klaidas, kurios gali baigtis ne tik netinkamu įkrovimu, bet ir pažeidimais. Viena iš dažniausių problemų - netinkamo tipo pakrovėjo naudojimas. Kita dažna klaida - per ilgas įkrovimas. Jei pakrovėjas neturi automatinio atjungimo funkcijos, akumuliatorius gali būti perkrautas, o tai mažina jo efektyvumą. Galiausiai, vartotojai dažnai pamiršta apie akumuliatoriaus priežiūrą po įkrovimo.
Akumuliatoriaus techninės charakteristikos ir vertinimas
Akumuliatorių vertinimas pagal talpumą yra pats paprasčiausias ir skirtas apytikriai nustatyti jo tinkamumą konkrečiai paskirčiai. Rezervinis talpumas - tai laiko tarpas, per kurį akumuliatorius užtikrina 25A srovę esant +26,7°C temperatūrai iki akumuliatoriaus įtampa nukris iki 10,5V. Tai yra laikas, per kurį, neveikiant generatoriui, visiškai įkrautą akumuliatorius užtikrins visų būtinų automobilio įrengimų darbą važiuojant naktį blogomis oro sąlygomis.
Ši akumuliatoriaus charakteristika yra tikslesnis talpumo apibūdinimas, tačiau plačiai nėra vartojama. Tai maksimali pastovaus dydžio srovė, tenkinanti žemiau nurodytas sąlygas.
- Visiškai įkrautą akumuliatorius iškraunamas startine srove.
- SAE (Amerikos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautą akumuliatorius iškraunamas startine srove.
- Visiškai įkrautą akumuliatorius iškraunamas startine srove.
- EN (Europos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautą akumuliatorius iškraunamas startine srove. Po 10s įtampa turi būti ne mažesnė kaip 7,5V, po 90s - nemažesnė kaip 6V.
Taigi vieno ir to paties akumuliatoriaus startinė srovė, taikant skirtingus standartus, gali skirtis 30%. Perkant akumuliatorių, patartina pasižiūrėti, kokiu standartu žymima startinė srovė.
Perkant akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Tačiau akumuliatoriaus talpumas ir startinė srovė negali būti mažesni, nei rekomenduojami gamintojo konkrečiam automobiliui konkrečioms klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove. Toks akumuliatorius lengviau pasuks sustingusį nuo šalčio variklį.
Akumuliatoriaus priežiūra ir eksploatacija
Automobilio patikimumas labai priklauso nuo akumuliatoriaus būklės. Kiekvienas vairuotojas turėtų žinoti, kaip tinkamai pakrauti savo automobilio akumuliatorių. Nesvarbu, ar akumuliatorių kraunate pirmą kartą, ar tiesiog norite įsitikinti, jog tai visada darote tinkamai - kviečiame sužinoti apie teisingą krovimo procesą, galimas problemas ir kitus svarbius aspektus.
Reguliarios priežiūros svarba
Laikantis rekomenduojamų priežiūros, galite išlaikyti akumuliatoriaus efektyvumą. Reguliarus įkrovos patikrinimas, kontaktų valymas ir teisingas krovimo režimas yra būdingi žingsniai. Jie padeda akumuliatoriui veikti stabiliai.
Profilaktinės priemonės
Be reguliarios priežiūros, profilaktiniai veiksmai taip pat padeda ilginti akumuliatoriaus gyvavimo laiką. Stenkitės vengti visiškai iškrauti akumuliatorių ir saugokite jį nuo didelių temperatūrų.
Akumuliatoriaus priežiūra žiemos sezonu
Žiemos metu akumuliatoriaus priežiūra yra labai svarbi. Šaltas oras sumažina jo efektyvumą ir gali sukelti problemų. Reikia daugiau dėmesio reguliariam tikrinimui ir tinkamam įkrovimui. Rekomenduojama reguliariai tikrinti akumuliatoriaus įkrovos būklę. Jei galima, automobilį laikykite šiltesnėje vietoje. Tai padės palaikyti akumuliatoriaus temperatūrą ir išvengti problemų. Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus įkrovos lygį ir, jei reikia, įkraukite jį laiku. Jei automobilis stovi ilgesnį laiką, atjunkite akumuliatorių, kad išvengtumėte jo išsikrovimo. Periodiškai patikrinkite akumuliatoriaus gnybtų švarą ir tvirtumą. Apsvarstykite galimybę naudoti akumuliatoriaus šildytuvus ar izoliuojančias medžiagas, kad apsaugotumėte jį nuo šalčio. Laikantis šių paprastų patarimų, galite užtikrinti, kad jūsų automobilio akumuliatoriaus priežiūra žiemą bus efektyvi. Taip išvengsite nepageidaujamų situacijų.
Akumuliatoriaus tarnavimo laiko prailginimas
Reguliari priežiūra padeda ilginti akumuliatoriaus gyvavimo laiką. Tai reiškia, kad reikia reguliariai patikrinti įkrovos lygį, valyti kontaktus ir naudotis teisinga krovimo būdu. Taip jums bus galima išvengti visiškai iškrauti akumuliatorių ir saugoti jį nuo didelių temperatūrų.
Akumuliatoriaus išsikrovimo požymiai ir prevencija
Automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežastys gali būti įvairios. Ilgalaikis nenaudojimas. Įjungti elektros prietaisai. Netinkamas įkrovimas. Gedimai elektros sistemoje. Šaltas oras. Generatoriaus gedimai. Korozija.
Visi automobilių savininkai kada nors susiduria su akumuliatoriaus išsikrovimo problema. Šie požymiai rodo, kad akumuliatorius gali būti išsikrovęs:
- Sunkesnis automobilio užvedimas - tai pirmasis ženklas, kad akumuliatorius gali būti išsikrovęs.
- Įtampos matavimas - jei įtampa žemesnė nei 12V, akumuliatorių reikia įkrauti.
- Elektronikos veikimo sutrikimai - kai kurie įrenginiai, kaip radijas, gali veikti neįprastai.
Stebėk šiuos požymius, kad išvengtumėte gedimų kelyje. Reguliarus įkrovimas ir priežiūra padės ilginti akumuliatoriaus gyvavimą.
Akumuliatoriaus Krovimas - Kaip Įkrauti Akumuliatorių Namuose? | Akumai.lt
tags: #automobilio #akumuliatoriaus #pakrovejas