Lietuvoje galiojantys įstatymai leidžia pirkėjui grąžinti automobilį pardavėjui tam tikromis aplinkybėmis, tačiau šios sąlygos gali skirtis priklausomai nuo to, ar automobilis buvo naujas ar naudotas, ir nuo konkretaus pardavimo susitarimo sąlygų.
Naujų automobilių grąžinimas
Jeigu kalbame apie naują automobilį, pagal Europos Sąjungos teisę (įskaitant ir Lietuvą), pirkėjas turi teisę atsisakyti prekės per 14 dienų nuo jos gavimo be jokios priežasties. Tai vadinama atšaukimo teise. Tačiau, ši teisė dažniausiai netaikoma naujiems automobiliams, nes jie dažnai yra pritaikomi pirkėjo pageidavimams (pvz., pasirinktos spalvos, variklio tipo ir kt.). Tokiu atveju, grąžinimas gali būti ribojamas ar neįmanomas be papildomų mokesčių.
Naudotų automobilių grąžinimas
Naudotų automobilių atveju grąžinimo politika yra labiau priklausoma nuo pardavėjo. Lietuvoje nėra aiškiai reglamentuotos teisės grąžinti naudotą automobilį, tačiau daugelis prekybininkų suteikia tam tikrą garantijos laikotarpį, per kurį galima atskleisti defektus, kurie nebuvo matomi pirkimo metu. Jeigu per garantinį laikotarpį atsiranda rimtų gedimų, kurie trukdo automobilio naudojimui ir kurių nebuvo įmanoma nustatyti pirkimo metu, pirkėjas gali reikalauti automobilio taisymo, keitimo į kitą ar grąžinimo su pinigų grąžinimu.
Toks klausimas dažniausiai iškyla kai susidaro dvi nemalonios situacijos: pirma, kai praėjus tam tikram laikui po naudoto automobilio įsigijimo išaiškėja, kad pirkto automobilio remontas kainuos neproporcingai brangiai palyginus su jo įsigijimo kaštais. Antra, kai paprašius automobilio pardavėjo padengti parduoto automobilio remonto išlaidas arba pasiimti jį atgal ir grąžinti pinigus - pardavėjas į tai visiškai nereaguoja, slapstosi ar kitaip bando išvengti savo atsakomybės.
Laikas, per kurį galima grąžinti automobilį pardavėjui, yra du metai. Tačiau yra tam tikrų niuansų šioje vietoje. Apskritai galima daryti vieną ir neginčijamą tezę: “Kuo trumpesnis laikas - tuo lengvesnė įrodinėjimo našta, tenkanti pirkėjui. Ir atvirkščiai.”
Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos. Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį. Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Teisiniai reikalavimai dėl automobilio grąžinimo
Pagal Lietuvos įstatymus, jeigu prekė yra su defektais, pirkėjas turi teisę:
- Reikalauti, kad pardavėjas pašalintų prekės trūkumus.
- Sumažinti kainą.
- Atsisakyti sutarties ir grąžinti prekę pardavėjui, jeigu trūkumai yra esminiai.
Svarbu pabrėžti, kad norint sėkmingai grąžinti automobilį, būtina turėti aiškius įrodymus, kad automobilis buvo su defektais jau pirkimo metu.
Pardavėjui kyla pareiga įrodyti, kad automobilio kokybės trūkumai atsirado automobilį perdavus pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles.
Įstatymas numato, kad pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo. Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis.
Dažniausiai pasitaikančių paslėptų defektų pavyzdžiai:
- Kapitalinis variklio remontas.
- Elektronikos sistemos gedimai.
- Išpjauti katalizatoriai - Dpf Fap filtrai.
- Kuro sistemos gedimai.
- Surūdijęs kėbulas.
- Automatinės dėžės remontas.
Jeigu sutartyje parašyta, jog pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės - toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui. Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad yra tam tikras automobilio defektas ir jis su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).
Pardavėjui nėra pareigos (nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato) privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas. Įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo. Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis.
Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į esminiams defektams pašalinti reikalingas išlaidas - jei gedimų pašalinimas reikalauja papildomų investicijų, viršijančių pusę ar daugiau automobilio kainos, šis faktas taip pat turi įtakos defektų esmingumui nustatyti.
Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.
Tam, kad išvengti nemalonių staigmenų dėl naudoto automobilio gedimo, geriausia kuo smulkiau automobilio būklę aprašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenaudoti tokių formuluočių, kaip: „pardavėjas už defektus neatsako, pirkėjams pretenzijų neturi ir ateityje neturės“, nes jos negalioja.
Pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę.
Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
Viskas yra įmanoma kai dirba komanda: teisininkai, autoekspertai, profesionalūs autoservisų vadovai.
Pirmas žingsnis - tai automobilio defektacijos aktas, kurio metu atliekamas po pirkimo, dažniausiai per trumpą laiką, “išlindusių” gedimų vertinimas ir analizė. Su juo galėsite drąsiai pradėti rašyti ir siųsti pretenziją pardavėjui.
Skubi pretenzija automobilio pardavėjui. Dažniausiai suspėjame viską paruošti per vieną darbo dieną. Pretenzijos rašomos ne šabloninės. Kiekviena pretenzija atitinka visus reikalavimus, kurie būdingi šiam dokumentui, tačiau pasižymi unikalumu ir individualumu.
Kai dokumentai paruošti - galima pradėti derybas su advokatu. Mūsų arba, jei turite - savo. Tačiau visada reikia įvertinti galimas išlaidas, samdant advokatą. Advokato paslaugos kainuoja… Ne pigiai ir… turite išnaudoti visas galimybes, kokios tik yra įmanomos. O įmanoma gana nemažai padaryti derybomis su pardavėju. Žinoma, prieš tai pasiruošus visus dokumentus.
Jeigu pardavėjas nėra prekiautojas automobiliais - beveik visada galima rasti bendrą kalbą dėl remonto išlaidų kompensavimo be teisminio proceso pradėjimo. Su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kurie prekiauja automobiliais beveik visada keliaujame į teismą - ten viskas ir sprendžiasi.
Norint profesionaliai atstovauti savo užsiimtą poziciją reikia daug daugiau, nei vien tik pačios procedūros supratimo. Esame tam, kad Jūs galėtumėte į kažką laaaaabai stipriai atsiremti, nupirkus automobilį su paslėptais defektais.
Didžiausias internetinio pirkimo privalumas, pasak eksperto, yra skaidrumas ir informacijos prieinamumas. Platformoje pateikiamos detalios nuotraukos, automobilio aprašymai, patikros ataskaitos bei finansavimo pasiūlymai - visa tai leidžia klientui priimti sprendimą neišvykus iš namų.
Nors apie tai dar žino ne visi pirkėjai, įsigyjant automobilį internetu taikoma 14 dienų grąžinimo teisė, kaip numato vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Ši apsauga suteikia papildomą saugumo jausmą.
Didžiausias iššūkis - įveikti nepasitikėjimą, kad brangus pirkinys įsigytas nuotoliniu būdu bus toks pat patikimas, kaip gyvai apžiūrėtas. „Naudotų automobilių rinka istoriškai turi neigiamą šleifą - pirkėjai vis dar bijo būti apgauti. Todėl skaidrumas, kokybiška informacija ir pagalba kiekviename žingsnyje - mūsų prioritetai. Siekiame, kad klientui net nekiltų abejonių dėl patikimumo“, - pažymi jis.
Kaip mėgstame pajuokauti savo kolektyve: kol kas į mus nesikreipė tik dėl skrendančios transporto priemonės. Kiekvienam naujam ar naudotam daiktui galioja ta pati pirkimo tvarka, ty įsigijęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę pareikšti pretenziją pardavėjui per 24 mėnesius, ty per du metus, bet ne vėliau, nei 6 mėnesius nuo defekto paaiškėjimo.
Dažnas pardavėjas, vengdamas atsakomybės, nurašo viską 15-os dienų terminui, tačiau tai netiesa. Per 15 dienų galima grąžinti naują daiktą, kuris Jums tiesiog netiko, nepatiko ar nugalėjo blaivus protas ir supratote, kad be reikalo išleidote tokią pinigų sumą.
Taip pat pardavėjai į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį įrašo: “…garantija nesuteikiama”, “…pirkėjas su trūkumais susipažino ir pretenzijų nereikš”, “…automobilis parduodamas toks koks yra ir atgal negrąžinamas”, ir dar daugybę visokiausių įrašų, kuriais tikisi apriboti pirkėjo teises. To daryti negalima. Niekas, be Jūsų negali apriboti Jūsų teisių išskyrus Valstybės institucijas, kurių nurodymai privalomi vykdyti.
Dažnas atvejis, kai nesąžiningi pardavėjai skelbime nenurodo jokių trūkumų, o vėliau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi VISUS trūkumus. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad pažymėdami visus trūkumus, privalote konkrečiai juos nurodyti. Jei nurodėte pvz. išmetimo sistemos trūkumą, tai jį ir aprašykite: nėra katalizatoriaus, išprogramuotas DPF filtras ir tt. Pažymėjote vairavimo sistemą, nurodykite, kas neveikia (vairo stiprintuvas, išklibusios traukės, šarnyrai ir tt.).
Nupirkote. Paaiškėjo trūkumai. Pirmas žingsnis į remonto dirbtuves, kur savo srities meistrai patikrins sugedusį mechanizmą, o dar geriau atliks išsamią diagnostiką ir patikrą ir nustatys visus trūkumus, kuriuos įmanoma nustatyti. LABAI svarbu, kad meistrai nustatytų ir kuo išsamiau aprašytų nustatytus trūkumus: (Variklio skyriuje girdimas netipinis garsas iš agregato vidaus. Tokio netipinio garso priežastis gali būti: 1. …; 2. … ; 3. …; ir tt. Galima surašyti tiek požymių, kiek gali būti priežasčių.
Primename, kad paaiškėjus trūkumams reikia išsiųsti pranešimą pardavėjui SMS/Viber/Messenger elektroniniu paštu ir visais Jūsų turimais pardavėjo kanalais: Laba diena. Aš Vardas ir Pavardė įsigijau iš Jūsų automobilį/motociklą/sunkvežimį/miško ar žemės ūkio techniką. Pastebėjau trūkumus. Trūkumų nustatymui, transporto priemonė bus pristatyta į (Pavadinimas) remonto dirbtuves (Data). Esate pakviestas į defektaciją. Ir šis informavimas yra pakankamas. Svarbiausia pardavėjui sudaryti sąlygas dalyvauti apžiūroje.
MŪSŲ MISIJA - pagalba/konsultacijos pirkėjui įsigijus automobilį su defektais.
Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, panašias savo faktinėmis aplinkybėmis - pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nėra pasibaigęs, o automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba, kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) pirkėjas su pardavėju sudarė sutartį, joje nebuvo nurodyta automobilio defektų. Iš karto po sutarties sudarymo, t. y., grįžtant namo, ėmė ryškėti kai kurie automobilio gedimai. Servisas, atlikęs automobilio techninės būklės įvertinimą, padarė išvadą, jog automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti, t. y., naudoti pagal paskirtį negalima.
Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę.
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Verta prisiminti, ar tikrai automobilio pardavėjas apie išryškėjusius trūkumus pirkėjo jokia forma nebuvo informavęs. Pasitaiko atvejų, kuomet dalį automobilio defektų pardavėjas nurodo ne sutartyje, o kitu būdu, pavyzdžiui, SMS žinute.
Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui, įsigijusiam automobilį, taikomas dar palankesnis teisinis reglamentavimas.
Vadovaujantis gausia teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Vis dėlto, jeigu nustatoma, kad pirkėjas po automobilio įsigijimo netinkamai labai intensyviai jį eksploatavo, variklio gedimo priežastimi gali būti laikomas netinkamas ar pernelyg intensyvus jo naudojimas. Paprastai atsakymą į klausimą diktuoja automobilio amžius - kuo jis „jaunesnis“, tuo mažesnė tikimybė natūraliam automobilio agregatų nusidėvėjimui.
Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, greičių dėžės, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę.
Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
2022 m. sausio 1 d. Naujuoju reglamentavimu numatoma dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistema: paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu) (pirmoji pakopa). Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį (antroji pakopa).
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų (automobilių) kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus įsigijus naudotą automobilį gerai atspindi civilinė byla (e3K-3-454-611/2018), pagal kurios fabulą pirkėjas iš pardavėjo įsigijo 10 metų senumo automobilį. Praėjus dviem savaitėms nuo sutarties sudarymo, automobilis neužsivedė, o jį patikrinus paaiškėjo variklio gedimas. Pirkėjo iniciatyva atlikta ekspertizė parodė, kad automobilio variklis sugedo dėl neseniai nekokybiškai atlikto remonto. Pirkėjas pardavėjo nebuvo informuotas apie atliktą variklio remontą, tuo labiau nekokybišką.
Šiuo atveju teismas sprendė, kad dvi savaites eksploatuotą ir apie 300 km nuvažiavusį automobilį pirkėjas įsigijo su paslėptu trūkumu, sąlygotu netinkamai atlikto variklio remonto. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai apžiūrint automobilį, nebuvo galimybės pastebėti, o pardavėjas šių trūkumų pirkėjui neatskleidė.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y., pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų (tame tarpe ir automobilių), tačiau daiktų trūkumai, kaip minėta, turi būti aptarti. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe.
Nepaisant pirmiau aptartų parduodamo daikto (automobilio) kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).
Remiantis vienos civilinės bylos fabula (e2A-945-430/2020), pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Automobilio apžiūros prieš įsigijimo metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, kurie nebuvo susiję su sutartyje nurodytais automobilio trūkumais. Vis dėlto, pirkėjas nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau (pvz., servise), bet jį įsigyti. Taip pat sutartyje pirkėjas nepažymėjo jokių pastabų apie pastebėtus trūkumus. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti (dėl pastebėtų problemų ir pačių trūkumų pobūdžio), jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina, ir jis suprato (turėjo suprasti), kad prieš šio nupirkto automobilio naudojimą ir siekiant praeiti techninę apžiūrą, bus būtinas atlikti šio automobilio remontas.
Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu ir tokiu atveju, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Nors CK aiškiai nenurodo, per kiek laiko reikėtų kreiptis į pardavėją ir pranešti apie pastebėtus trūkumus, kad šis terminas atitiktų protingumo kriterijų, iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Įrodinėjimas turi vykti pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis)). Vadinasi, po sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėptų automobilio defektų, būtent pirkėjas privalo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento.
Bylų dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
tags: #automobilio #grazinimas #pardavejui