Šiandieniniai automobiliai prigrūsti įvairiausių technologijų - nuo elementarių stabilumo sistemų iki adaptyvios kruizo kontrolės, išlaikančios atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Saugumas yra ta sritis, kurioje automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais patobulėjo labiausiai.
Įvairios sistemos automobiliuose skirstomos į dvi dalis: aktyvaus ir pasyvaus saugumo. Kai kurios iš pirmųjų sąrašo dar galėtų būti vadinamos komforto sistemomis - tai yra tinkama oro temperatūra salone, patogi sėdynės padėtis, masažas. Kitaip sakant - viskas, kas naudojama kiekvienos kelionės metu ir veikia tam, kad padėtų išvengti avarijos. Pasyvaus saugumo sistemos yra tos, kurių efektyvumo išbandyti geriau netektų.
Bet kuris saugaus eismo specialistas sutiks, kad patogesnis automobilis ilgoms kelionėms tinka labiau ir mažiau vargina vairuotoją. Didesni, prabangesni automobiliai neretai ir saugumo sistemų turi daugiau.
Aktyviojo saugumo sistemos
Visų pirma, tai - elektroninės sistemos kaip stabilumo kontrolė, stabdžių antiblokavimo sistema, aktyvi kruizo kontrolė, autonominis stabdymas ir pan. Daugelis elektroninių sistemų, priskiriamų aktyviam saugumui, veikti pradeda tik esant ekstremaliai situacijai - prireikus staigiai stabdyti ar paslydus.
Pagrindinės aktyviojo saugumo sistemos:
- Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): neleidžia ratams slysti stipriai stabdant, tad galima kontroliuoti automobilio judėjimo kryptį.
- Elektroninė stabilumo kontrolė (ESP, ASC, DSC ir t.t.): padeda ištiesinti automobilio trajektoriją šiam pradėjus slysti.
- Stabdžių jėgos paskirstymo sistema (EBD): sulygina skirtingų ratų stabdymo jėgą ir padeda išvengti slydimo staigiai stabdant.
- Aktyvi kruizo kontrolė (ACC): išlaiko atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės: šiai pristabdant, automobilis su ACC taip pat sulėtės.
- Autonominis stabdymas: kone revoliucija, kalbant apie automobilių galimybes vairuoti savarankiškai.
„Tokie „burtažodžiai“, kaip ABS, ESP ar DSC, tai - aktyviosios saugumo sistemos. ABS (angl. anti-lock braking system) tai - stabdžių antiblokavimo sistema. Ši sistema staigaus stabdymo metu neleidžia užsiblokuoti ratams. Paprasta stabdžių sistema staigaus stabdymo metu užblokuoja automobilio ratus, automobilis gali tapti nevaldomas ir pradėti slysti kelio danga. ESP (angl. electronic stability program) tai - elektroninė stabilumo sistema. Dar ji vadinama elektronine stabilumo kontrole (ESC) arba dinamine stabilumo kontrole (DSC). Tai sudėtinga elektroninė sistema, veikianti kartu su ABS.
Anot ekspertų, naujausiuose automobiliuose yra ir tokių sistemų, kurios padeda vairuotojui praradus budrumą. Viena tokių - ACC, adaptyvioji greičio palaikymo sistema (angl. Adaptive Cruise Control). Ji nuolat stebi atstumą tarp jūsų automobilio ir priešais važiuojančio. Dar viena vairuotojui naudinga technologija - LKA (angl. Lane Keeping Assist), juostos palaikymo sistema.
„Renault“ diegdama daug įvairių pagalbinių sistemų, stengiasi padėti vairuotojui, kad jis išliktų saugus kelyje, o keliaudamas jaustų maksimalų komfortą. Pavyzdžiui, labai naudinga sistema „4Control“, visų vairuojamų ratų sistema, padidina automobilio manevringumą ankštose parkavimo aikštelėse, taip pat padeda išlaikyti stabilumą ir saugumą važiuojant greitai“, - teigia automobilių žinovai.
Pasyviojo saugumo sistemos
Pasyviosios saugos sistemos yra tos, kurių efektyvumo išbandyti geriau netektų. Tai yra oro pagalvės, saugos diržai, automobilio deformacijos zonos ir kiti elementai, kurie apsaugo keleivius jau įvykus avarijai.
Kėbulo konstrukcija atlieka pagrindinį vaidmenį įvykio metu. Kai kurios transporto priemonės konstrukcijos dalys turi būti tvirtos, kitos - lankstytis. Pavyzdžiui, susidūrimo atveju variklis turi „įkristi“ po keleivių kabina, o pedalai slinktis ne vairuotojo kojų, tik automobilio kapoto link. Tačiau tinkama automobilio konstrukcija turi ne tik saugoti mus susidūrimo atveju, bet ir mažinti jo riziką.
Pagrindiniai pasyviojo saugumo elementai:
- Saugos diržai: pripažintas standartinis 2 taškų juosmens diržas, naudojamas keleiviams pririšti prie pilvo ir krūtinės. Pasiūlyti ir patobulinti kelių taškų saugos diržai.
- Oro pagalvės: antra pagal svarbą pasyvioji saugos sistema. Pripažinta aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, jos tvirtai pritvirtintos prie visų transporto priemonių.
- Automobilio deformacijos zonos: specialiai suprojektuotos zonos, kurios sugertų smūgio energiją avarijos metu.
Nors ilgą laiką automobilių saugumo etalonu buvo tituluojamas „Volvo“ (tiesa, švedų gamintojas toks ir išliko dėl itin tvirtos ir saugios kėbulo konstrukcijos, apsaugančios keleivius bet kokiose situacijose), technologijų amžiuje jam atsirado rimtų konkurentų, ypač - kalbant apie budinčiąsias saugumo sistemas.
„Įdomu tai, kad gamintojai daugiausia komunikuoja apie oro pagalvių skaičių bei milžiniškas aktyviųjų saugumo sistemų puokštes, o budinčiosios saugumo sistemos lieka šešėlyje. Jeigu vairuotojas jų nepanaudoja per visą santykių su automobiliu laikotarpį, galbūt jie nesivargina apie tai komunikuoti? Pavyzdžiui, naujasis „Škoda Superb“ modelis turi „Crew Protect Assist“ sistemą, kuri, kai vairuotojas nereaguoja į avarijos perspėjimo signalus, o greitis yra per didelis, kad automatinis avarinis stabdymas padėtų išvengti smūgio, automatiškai užveria visus langus, stoglangį, įtempia saugos diržus. Įvykus avarijai, įsijungia „eCall“ sistema: ji automatiškai paskambina gelbėjimo tarnyboms ir perduoda automobilio koordinates.
Komforto sistemos
Kai kurios aktyviojo saugumo sistemos gali būti priskiriamos ir prie komforto sistemų. Tai - tinkama oro temperatūra salone, patogi sėdynės padėtis, masažas. Kitaip sakant - viskas, kas naudojama kiekvienos kelionės metu ir veikia tam, kad padėtų išvengti avarijos arba tiesiog padarytų kelionę malonesnę.
Pirmoji ir bene pagrindinė - temperatūra. Kone visi šiuolaikiniai automobiliai jau turi oro kondicionierių, padedantį išgyventi šiltuoju metų laiku, o daugelis - ir automatinę klimato kontrolę. Jos veikimas itin paprastas: tereikia nusistatyti norimą temperatūrą ir sistema pati parinks, automobilį reikia šildyti ar vėsinti. Dalis automobilių turi dviejų zonų klimato kontroles, kuomet vairuotojas ir keleivis gali nusistatyti skirtingas temperatūras - tai patogu, nes vairuotojui paprastai norisi žemesnės temperatūros nei keleiviui.
Pačios sėdynės patogumas taip pat priskiriamas prie svarbiausių elementų. Automobilių gamintojai tiek joms, tiek salono erdvei skiria itin daug dėmesio, o geriausias to įrodymas - į nedidelius automobilius patogiai įsirangantys dideli žmonės. Automobilių sėdynės dažnai būna šildomos, o kartais turi ir ventiliavimo ar masažo funkcijas.
„Važiuoju daug. Manau, kad nuvažiuoju apie 60 tūkst. kilometrų. Tarp 40-60 tūkstančių - priklausomai nuo varžybų, kur toliau ar arčiau jos būna. Dėl sporto tenka daug važinėti - į treniruotes, masažus, tad patogumas yra svarbus. Visos automobiliuose esančios elektroninės naujovės ir komforto sistemos man patinka, tačiau yra tokia naujiena, kurią pirmą kartą išvydau „Peugeot“ - tai kvapų pasirinkimas“, - pasakoja stipriausiu pasaulio žmogumi pripažintas Ž. (Pastaba: vardas ir pavardė nebuvo pateikti juodraštyje, todėl palikta kaip citata.)
Automobilių saugos sistemų evoliucija ir ateitis
Pirmieji gamintojai, įdiegę pažangias saugos sistemas, buvo „Mercedes-Benz“, kurie 2003 metais pristatė „Pre-Safe“ technologiją. 2005-aisiais ji startavo su stabdžių slėgio didinimo sistema, kuri, pastebėjus pavojų priekyje, iš anksto paruošia stabdžius, kad, vairuotojui vos prisilietus prie pedalo, automobilis galėtų stabdyti maksimalia jėga.
„Tokios sistemos yra tarsi draudimas automobilyje: susimoki ir viliesi, jog nereikės tuo pasinaudoti. Nors ilgą laiką automobilių saugumo etalonu buvo tituluojamas „Volvo“ (tiesa, švedų gamintojas toks ir išliko dėl itin tvirtos ir saugios kėbulo konstrukcijos, apsaugančios keleivius bet kokiose situacijose), technologijų amžiuje jam atsirado rimtų konkurentų, ypač - kalbant apie budinčiąsias saugumo sistemas.
NHTSA duomenimis - ESP/ESC sistemos sumažina nelaimingų atsitikimų skaičių 35%, transporto priemonės SUV su tomis pačiomis sistemomis 67%. Jau daugiau nei prieš 20 metų buvo sukurta ESP sistema, kuri būtina kiekviename naujame automobilyje, kuria siekiama išgelbėti tūkstančius gyvybių. Sistema ESP (dar vadinama ir ESC) yra viena iš naudingiausių išradimų automobilių pramonės istorijoje.
Pirmosios sistemos, skirtos sumažinti slydimo posūkyje riziką, atsirado devintajame dešimtmetyje. Pradininkės buvo „Toyota“, „Mercedes“, „Mitsubishi“ ir „BMW“ firmos, suformavusios pirmąsias traukos kontrolės sistemas. ESP prasidėjo nuo ABS sistemos plėtojimo. 1978 metais „Bosch“ inžinieriai sukūrė sistemą, kuri neleido užsiblokuoti ratams stabdymo metu. Sistema apribojo slėgį stabdžių sistemoje taip, kad ratai, kurie sustoja per greitai, neužsiblokuotų. ESP (ang. Electronic Stability Program), sukurta 1995 metais, veikia atvirkščiai: jei reikia - blokuoja ratus, kad važiavimas būtų stabilesnis. Sistema nuolat stebi automobilio judėjimą ir palygina su vairo pasukimu. Jei elektronika mano, kad parametrai nesutampa, ratai pristabdomi taip, kad grįžtų į teisingą judėjimo trajektoriją.
Saugumas kelyje visų pirma prasideda nuo vairuotojo. Ekspertai pataria neprarasti budrumo. Dėmesys, atstumas, greitis - formulė, kuri padės užtikrinti malonią ir saugią kelionę. Visada būkite susikoncentravusios į kelią, išlaikykite saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, laikykitės leistino greičio ribų ir prisitaikykite prie kelio sąlygų.
Didžiausias dėmesys skiriamas saugos oro pagalvėms bei saugos diržams. Susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga.
tags: #automobiliu #saugos #sistemu #raida