Asmens duomenų apsauga yra svarbi teisės sritis, o jų neteisėtas tvarkymas gali sukelti įvairias teisinių pasekmių formas. Jeigu pastebite, kad jūsų asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, galite kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Ši institucija gali inicijuoti administracinio nusižengimo procesą.
Jei duomenys apie jūsų privatų gyvenimą buvo renkami neteisėtai, toks veiksmas gali būti kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas arba nusikaltimas. Sąvoka "privatus gyvenimas" yra plati ir apima įvairius aspektus: gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, santykius su kitais asmenimis, informaciją apie sveikatą ir kt. Neteisėtai renkamų duomenų apie privatų gyvenimą atveju, būtina inicijuoti baudžiamosios bylos iškėlimą, pateikiant prašymą ikiteisminio tyrimo institucijai arba prokuratūrai. Tik tyrėjas ar prokuroras gali nuspręsti, ar bus iškelta baudžiamoji byla.
Ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumas ir išimtys
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 177 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Juos galima skelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek tai pripažįstama leistina, kol byla nėra nagrinėjama teisme. Ypač griežtai draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Tokia nuostata įstatyme įtvirtinta siekiant užtikrinti:
- Kad ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas netrukdytų įvykdyti ikiteisminio tyrimo uždavinius ir tinkamai išspręsti bylą teisme.
- Kad būtų išvengta atskirų asmenų privataus gyvenimo duomenų paviešinimo.
- Kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo, nes ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis dar nėra laikomas kaltu.
Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Įstatymas suteikia prokurorui teisę viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą arba leisti tai daryti ikiteisminio tyrimo subjektams. Viešinama gali būti visa arba dalis ikiteisminio tyrimo duomenų. Ribota informacija gali būti pateikiama, kai:
- Yra būtinybė informuoti visuomenę apie rezonansą sukėlusių nusikalstamų veikų tyrimą.
- Prašoma visuomenės pagalbos, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką ar surasti ją padariusius asmenis.
- Tai būtina ikiteisminio tyrimo taktikos sumetimais.
Skelbiant informaciją, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos baudžiamojo proceso įstatymo normos, nekiltų grėsmė tyrimo sėkmei ar susijusių asmenų saugumui. Duomenys apie nepilnamečius asmenis neskelbiami ir neviešinami siekiant apsaugoti jų teises ir išvengti neigiamos įtakos. Tai yra absoliuti nuostata.
Kai įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai, gali būti pranešama apie ikiteisminio tyrimo faktą, tačiau neturėtų būti skelbiama informacija apie jų parodymų turinį, vardai, pavardės ar kiti duomenys, leidžiantys nustatyti tapatybę.
Atsakomybė už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą
Pareiga neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų tenka ne tik pareigūnams, bet ir visiems proceso dalyviams, taip pat asmenims, kurie dalyvavo ar atsitiktinai stebėjo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, įskaitant įtariamųjų gynėjus.
BPK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali įspėti proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiu atveju asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 247 straipsnį.
BK 247 straipsnis nustato, kad tas, kas be teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis iki bylos nagrinėjimo teisme, padaro baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu.
Subjektas, atsakingas už šį baudžiamąjį nusižengimą, yra specialus: proceso dalyvis ar kitas asmuo, matęs ikiteisminio tyrimo veiksmus ir buvęs įspėtas dėl draudimo skelbti duomenis be prokuroro leidimo. Baudžiamoji atsakomybė netaikoma, jei duomenys buvo paviešinti su prokuroro leidimu.
Jei prokuroro leidimu paviešinama daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų nei leista, gali kilti baudžiamoji arba drausminė atsakomybė.
Šmeižtas ir neteisėtas informacijos apie privatų gyvenimą atskleidimas
Proceso dalyviai ir kiti asmenys nepatraukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais skleidžia informaciją, siekdami suformuoti viešąją nuomonę, net jei ji yra palanki ar nepalanki jiems patiems ar kitiems proceso dalyviams. Tačiau, jei tokia skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, arba jei asmuo šmeižiamas dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, toks informacijos skleidėjas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius, pavyzdžiui, už šmeižtą (BK 154 str.).
Bylose dėl šmeižimo ar neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo ikiteisminis tyrimas paprastai neatliekamas. Tokiose privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis gali teikti skundą teismui. Garbę ir orumą asmenys taip pat gali ginti Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Teisės į atvaizdą pažeidimas
Be baudžiamosios atsakomybės, duomenų paviešinimas gali užtraukti ir civilinę atsakomybę. Ypač aktualus tampa teisės į atvaizdą pažeidimas. Bet koks asmens atvaizdo (nuotraukos, vaizdo įrašo) paskelbimas, paviešinimas ar panaudojimas be asmens sutikimo yra neteisėtas ir užtraukia civilinę atsakomybę pagal Civilinio kodekso 2.22 straipsnį.
Teisė į atvaizdą yra platesnės teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis. Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu.
Asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Asmens sutikimas viešinti jo nuotrauką
Asmens sutikimas fotografuotis savaime nereiškia sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Būtina nustatyti, ar buvo asmens sutikimas jį fotografuotis, ir ar buvo sutikimas viešinti jo nuotrauką.
Išimtys taikomos fotografuojant viešose vietose: pagal CK 2.22 straipsnio 2 dalį asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau net ir viešoje vietoje asmuo nepraranda savo individualumo ir privatumo, todėl jei asmuo aiškiai išreiškė nenorą būti fotografuojamas, tai turi būti paisoma.
Viešųjų asmenų atvaizdo naudojimas
CK 2.22 straipsnio 2 dalis leidžia naudoti viešosios veiklos, tarnybinės padėties ar teisėsaugos institucijų reikalavimu susijusį asmens atvaizdą be sutikimo. Tačiau tokios nuotraukos negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jei tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją. Nuomonė apie viešąjį asmenį turi būti publikuojama etiškai, gerbiant jo reputaciją ir teises.
Mažamečių teisės į atvaizdą specifika
Mažamečių (iki 14 metų) teisės į atvaizdą apsaugai taikomi papildomi saugikliai. Sutikimą dėl mažamečio atvaizdo viešinimo turi duoti tėvai, net jei mažametis pats davė sutikimą. Draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų sutikimo.
Jei mažametis atrodo vyresnis ir fotografuojančiam asmeniui jo amžius nežinomas, gali būti taikomas argumentas, kad vaiko amžius nebuvo žinomas. Tačiau jei vaikas nurodė savo amžių ar tai žinoma iš kitų aplinkybių, tėvų sutikimas yra būtinas.
Bylose, kur neteisėtai naudojant asmens atvaizdą pažeidžiami mažamečių interesai, neturtinės žalos atlyginimo specifika taikoma dėl didesnio nepilnamečių jautrumo. Nors rašytinių įrodymų apie patirtos žalos dydį gali nebūti, pažeidus vaiko teisę į privatumą ir paskelbus duomenis, kurių jis nenorėjo viešinti, akivaizdu, kad jis patyrė stresą, neigiamas emocijas ir kitus nepatogumus.
Paskaita „Kiekvienas turime teisę į asmens duomenų apsaugą“
tags: #bauda #uz #duomenu #paviesinima