Gyventojų pakuočių atliekų rūšiavimas Lietuvoje gerėja, tačiau tyrimai ir atliekų tvarkytojų duomenys rodo, kad žinių, kaip tai daryti teisingai, vis dar trūksta. Mūsų šalyje šiuo metu rūšiuojamos tik pakuočių atliekos, o neteisingas jų rūšiavimas gyventojams gali grėsti piniginėmis baudomis.
Visai neseniai tokią baudą gavo Gargždų gyventojas, kuris į plastiko pakuočių atliekų konteinerį išmetė purkštuvą. „Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius yra ne kartą nubaudęs gyventojus už netinkamą rūšiavimą. Per 2023 m. buvo surašyti net 296 protokolai už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus“, - pažymi D.
„Kalbant apie šalies statistiką bendrai, atliekų rūšiavimo konteinerių užterštumas ne pakuočių atliekomis viršija 30 proc. ribą, tačiau yra savivaldybių, kuriose vizualiai sunkiai atskirtume mišrioms ir rūšiuotoms atliekoms skirtų konteinerių turinį - ten ir į vienus, ir į kitus konteinerius metama absoliučiai bet kas. Ir čia reikėtų pabrėžti, kad kalti ne tik gyventojai, bet sukurtos sistemos ydos - vienose savivaldybėse akivaizdžiai trūksta rūšiavimui skirtų konteinerių, kitose - priešingai, nepakanka vietos mišrioms atliekoms šalinti, todėl šios atsiduria rūšiavimo konteineriuose“, - pažymi A.
Kaip teigia Linas Černiauskas, aplinkotvarkos įmonės „Ecoservice“ tvarumo vadovas, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog pakuočių atliekas gyventojai atsakingiau rūšiuoja bendro naudojimo konteineriuose prie daugiabučių namų, biurų pastatų ar individualių namų kvartaluose. Visgi, kaip rodo morfologiniai tyrimai ir įmonės duomenys, apie 30-40 proc. „Pavyzdžiui, gana dažnas atvejis, kuomet gyventojai elektroninius, iš plastiko pagamintus žaislus išmeta į antrinių žaliavų konteinerį, manydami, jog elgiasi teisingai. Aktuali ir dar viena problema: „Į pakuočiųms skirtus konteinerius išmetami tekstilės gaminiai, batai, pelenai, sauskelnės, žaislai, įvairios dailylentės, tapetai, šventinės girliandos, siūlai, virvės, kibirai su dažais, plytos, medinės plokštės.
„Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. įtvirtinta pareiga visiems atliekų turėtojams Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti jas patiems (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti). Kalbant apie gyventojų atliekas, aiškiai nurodoma, kad komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka“, - pristato S. Latvėnienė ir priduria, jog to paties įstatymo 4 str. 2 d. „Gyventojas gali būti baudžiamas už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Nustatyta, jog savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų, o jei nusižengimas padarytas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų“, - teigia S.
Šiuo metu Lietuvoje galioja tvarka, kuria numatoma, jog už komunalinių atliekų tvarkymą moka patys gyventojai, o už pakuočių atliekų tvarkymą - gamintojai ir importuotojai. „Taisyklė, jog komunalinių atliekų tvarkymą apmoka gyventojai, o pakuočių atliekų - gamintojai ir importuotojai, galioja tada, kai gyventojas pakuočių atliekas tinkamai rūšiuoja ir meta į pakuočių atliekų surinkimui skirtus konteinerius, kurių pastatymo, aptarnavimo ir juose surinktų pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir pasirašytas sutartis su visomis Lietuvos savivaldybėmis, apmoka licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos. Kitaip tariant, jeigu gyventojas netinkamai rūšiuoja atliekas, jis pats atsakingas, kad pakuočių atliekų tvarkymą sąlyginai apmoka du kartus“, - pažymi S.
Oro tarša ir krosnelių naudojimas
Į redakciją kreipėsi jau senokai Suomijoje gyvenanti kaunietė Inga (pašnekovės prašymu vardas pakeistas). „Neseniai trumpam grįžau į Kauną. Paryčiui nubudau nuo aitraus kvapo. Iš pradžių pamaniau, kad virtuvėje kas nors gerokai prisvilino maistą. Man paaiškino, kad kvapą sukelia iš kaminų sklindantys dūmai. Paraginau skambinti atsakingai tarnybai, bet iš manęs tik pasijuokė, sakydami, kad tai būtų tuščios pastangos. Žinau, kad Lietuva kai kuriose srityse dar gerokai atsilikusi, bet negalvojau, kad gali būti toks atmestinas požiūris į oro taršą gyvenamojoje aplinkoje. Greitai supratau, kad tai visiškai įprasta. Kai kuriuose kvartaluose nuo dūmų kartais net akis graužia.
„Specialiai pasidomėjau kaminų eksploataciją reglamentuojančiomis normomis. Suomijoje yra teisinė prievolė rūpintis kaminų ir dūmtraukių technine būkle, t. y. būtina atlikti reguliarią patikrą, valyti. Pasidomėjusi išsiaiškinau, kad panašūs reikalavimai yra ir Lietuvoje, bet esama esminio skirtumo - Suomijoje namų šeimininkai inspektoriams privalo įrodyti kamino valymo faktą. Kaip įrodymą reikia turėti dokumentą, patvirtinantį sertifikuoto specialisto atliktą valymą ir patikrą.
„Manau, deginamos bet kokios atliekos ir taip gyventojai sutaupo šildymui nepirkdami malkų, bet kartu kenkia aplinkinių sveikatai. Dūmai juk nusėda ne kenksmingas atliekas deginančio gyventojo kieme, o gretimuose kaimynų kiemuose - viskas priklauso nuo vėjo krypties.
„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip Lietuvoje kontroliuojama kaminų būklė. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje teisinė prievolė reguliariai valyti dūmtraukius ir dūmtakius yra nustatyta Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Tačiau E. „Skirtumai, palyginti su kai kurių kitų valstybių modeliais, dažniausiai susiję ne su pačios prievolės buvimu, o su jos įgyvendinimo mechanizmu. Skirtingų valstybių ilgametė patirtis rodo, kad žmones drausmina ne teisės aktai, ne teorinė atsakomybė, bet atsakomybės neišvengiamumas. Kai kuriuose kvartaluose nuo dūmų kartais net akis graužia.
- Kokie teisės aktai įpareigoja fizinius asmenis rūpintis kaminų technine būkle? - „Kauno diena“ pasiteiravo G. - Kaminai (dūmtraukiai) laikomi šildymo sistemos dalimi, todėl jiems taikomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Esminiai reikalavimai fiziniams asmenims yra šie: šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai turi būti techniškai tvarkingi. Pavyzdžiui, mūriniai dūmtraukiai palėpėse turi būti išbalinti, kad būtų galima pastebėti įtrūkimus ar kitus defektus. Prieš šildymo sezono pradžią šildymo įrenginiai turi būti patikrinti ir eksploatuojami laikantis gamintojo instrukcijų.
- Jeigu kaminas (dūmtraukis) neatitinka Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų (pavyzdžiui, neišlaikomas minimalus atstumas iki degių konstrukcijų) arba nesilaikoma Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (pavyzdžiui, suodžiai nevalomi nustatytu periodiškumu, dūmtraukis techniškai netvarkingas ir pan.), tai laikoma priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą ar jų nevykdymą - bauda asmenims nuo 10 iki 70 eurų.
- Valstybinė priešgaisrinė priežiūra šią sritį kontroliuoja taikydama prevencinių ir teisinių priemonių visumą. Daug dėmesio skiriama gyventojams informuoti apie suodžių gaisrų riziką, dūmtraukių techninės būklės svarbą ir pareigą juos reguliariai valyti.
- Kai kurios bendrovės Lietuvoje gyventojams siūlo sudaryti ilgalaikes kaminų priežiūros sutartis. Tokios sutartys tikslingos tuo atveju, kai jose numatytas dūmtraukių ir dūmtakių valymas ne rečiau, nei nustatyta teisės aktuose, taip pat periodinė techninės būklės apžiūra, leidžianti laiku nustatyti defektus ar galimus pavojus.
„Dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ar gedimų kilo 480 gaisrų (vasario 6 d. duomenimis - red. past.). Šiuo laikotarpiu taip pat gauta 415 pranešimų dėl suodžių degimo dūmtraukiuose. Daugeliu atvejų ugnis apsiribojo dūmtraukiu, tačiau kai kuriais atvejais gaisras išplito į pastato konstrukcijas. Dūmtraukių techninė būklė tiesiogiai susijusi su suodžių gaisrų rizika.
„Miesto foninė Noreikiškių stotis įrengta atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių. Dainavos stotis įrengta šalia didelio eismo intensyvumo Taikos ir Pramonės prospektų žiedo ir geriausiai atspindi transporto įtaką oro kokybei. Detalesniam aplinkos oro užterštumo įvertinimui naudojame „ADMS-Urban“ teršalų sklaidos modeliavimo programą. Oro teršalų sklaidos modeliavimo būdu gauti rezultatai rodo, kad didžiausia kietųjų dalelių koncentracija Kaune yra tankiai apstatytuose individualių namų rajonuose (pvz., Žaliakalnyje, Šančiuose), kur šildant patalpas vis dar dažniausiai naudojamas kietasis kuras, ir tose miesto dalyse, kur susitelkusios pramonės ir energetikos įmonės. Didelė kietųjų dalelių koncentracija tikėtina ir prie intensyvaus eismo gatvių, pavyzdžiui, Savanorių prospekto, Tvirtovės alėjos, Nuokalnės gatvės, Karaliaus Mindaugo prospekto, R.
„Didžiausia kietųjų dalelių koncentracija fiksuojama mieste daugiausia prie intensyvaus eismo gatvių ir individualių gyvenamųjų namų rajonuose. Šios žiemos meteorologinės sąlygos išskirtinai nepalankios aplinkos oro kokybei“, - pastebėjo R.
Suomijoje namų šeimininkai inspektoriams privalo įrodyti kamino valymo faktą.
„Teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 500 iki 3 tūkst. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms, kuriomis baudos diferencijuojamos pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai. Sugriežtintos baudos fiziniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, žvejybos, miško kirtimo ar atkūrimo reikalavimų nesilaikymą. Šie pakeitimai, išskyrus atsakomybės įtvirtinimą už požeminio vandens gręžinių neįregistravimą žemės gelmių registre, įsigalios nuo šių metų liepos 2 d. Pakeitimas dėl požeminio vandens gręžinių neįregistravimo Žemės gelmių registre įsigalios pasibaigus 3 metų amnestijos laikotarpiui - 2025 m.Įgyvendinant 2024 m. vasario 7 d.
Dabar asmuo už netinkamą ar neteisėtą gyvūno laikymą turi sumokėti simbolinę baudą nuo 30 iki 300 eurų, o, pavyzdžiui, konfiskuoto tigro išlaikymas kainuoja tūkstančius eurų -voljero įrengimas, pašarai, gydymas, priežiūra ir pan. Tokia maža bauda pažeidėjų neatgraso, todėl apatinė jos riba padidinta 2,6 karto, viršutinė - 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. Iki šiol juridiniams asmenims, kurie neteisėtai laiko nelaisvėje laukinius gyvūnus, atsakomybė už tai teisės aktuose nebuvo nustatyta, ir jie likdavo nenubausti. Padidintos baudos ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą arba jei kovai su jomis netaikomos nustatytos priemonės, jos taikomos netinkamai. Kitas aktualus pokytis - juridiniams asmenims nustatyta atsakomybė už želdynų ir želdinių žalojimą, neteisėtą jų šalinimą. Ši problema išlieka opi, ypač miestuose, kai su želdinių ir želdynų šalinimu ar sunaikinimu susijusius pažeidimus padaro statybų bendrovės. Nustatytos baudos už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. Tikimasi, kad baudų, kurios nekeistos jau daugiau kaip 13 metų, peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už veikas, už kurias jos nebuvo taikomos, sudarytos galimybės už šiurkščius pažeidimus konfiskuoti juridinių asmenų neteisėtai įgytą turtą, pažeidimo padarymo įrankį ar gautas pajamas, leis sumažinti nusižengimų skaičių. Taip pat prisidės, kad būtų įgyvendinti nacionaliniai bei tarptautiniai tikslai bioįvairovės, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, atliekų tvarkymo, miškų atkūrimo, vandens ir oro taršos mažinimo, klimato kaitos srityse.
Kepsninių ir krosnelių naudojimo taisyklės
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Aiškios kepsninių naudojimo taisyklės Vasaros keičia viena kitą, tačiau mėgstamiausia lietuvių pramoga lieka ta pati - kepsnių kepimas gamtoje, savo kieme ar terasoje. Visais atvejais turime būti labai atsargūs, kad dėl mūsų kaltės nekiltų gaisrais. Neatsakingas, neatsargus kepsnių kepimas namuose gali būti ypač skaudus finansiškai, jei padarys žalos jūsų turtui. Kepsninę naudoti net ir nuosavame kieme (terasoje) reikia vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, o kepti kepsnius balkone apskritai yra draudžiama, išskyrus vieną aplinkybę.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyrius vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis „Delfi būstas“ sakė, kad naudojant grilius, kūrenamus kietu kuru, privaloma laikytis šių Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų: Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija.
„Vadovaujantis minėtų punktų nuostatomis pastatų balkonuose, terasose naudoti kietu kuru kūrenamus grilius draudžiama. Atvirose teritorijose minėti griliai galėtų būti naudojami tik ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Pastatų terasos traktuotinos kaip pastatų dalys, todėl 6 m atstumas turi būti išlaikomas ir iki jų. Analogiški reikalavimai taikytini ir grilių naudojimui privačiuose sklypuose“, - atsakyme pabrėžė ekspertas. Aukščiau išvardintų reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 70 Eur. Tiesa, K. Skrickis akcentuoja, kad elektrinius ar dujinius grilius galima naudoti be minėtų apribojimų tiek balkonuose, tiek terasose. „Todėl siūlytume gyventojams rinktis būtent tokio tipo grilius, kepsnines ir pan.“, - sakė pašnekovas.
Kai taisyklės - nė motais, uždegame namus
Taisyklės kaip ir aiškios. Jos turi užtikrinti jūsų, jūsų ir kaimynų turto saugumą. Tačiau, deja, pastaruoju metu draudikai pastebi, kad dėl neatsargaus grilinimo sukeltos žalos mastas nuolat didėja. Šią vasarą didžiausias šio pobūdžio įvykis - gaisras, kuris sukėlė daugiau nei 100 tūkst. eurų žalą turtui. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė „If“ žiniasklaidai platintoje informacijoje teigia šią vasarą fiksuojanti rekordišką skaičių su griliu susijusių žalų. Didžiausią įvykį ji registravo praėjusią savaitę, kai iš kepsninės iškritusi žarija medinėje terasoje sukėlė gaisrą, kuris išplito po dalį nuosavo namo.
„Pasinaudojus kepsnine ir ją palikus ant terasos, po dviejų valandų kilo gaisras, kurio metu apdegė namo fasadas, terasa, mūrinės sienos, net stogas ir saulės moduliai, išdužo stiklai, aprūko namo vidaus patalpos. Nuostolis vis dar skaičiuojamas, tačiau akivaizdu, kad žala viršys 100 tūkst. eurų“, - pasakoja bendrovės draudimo ekspertė Ieva Rapkauskė. Taigi, šiuo atveju, vargu, ar gyventojau naudojo elektrinę ar dujinę kepsninę, kaip pataria ekspertai, arba kepsninę laikė per arti pastato sienos, nesilaikydami taisyklių.
Vienas neatidus žingsnis gali sukelti skaudžių padarinių
„Šią vasarą fiksuotas atvejis, kai baigęs grilinti žmogus ne visai užgesusias žarijas supylė į buitinių atliekų konteinerį. Šiam užsidegus, apgadintas gyvenamasis namas. Ir nors gaisras buvo gana greitai užgesintas, nuostoliai siekė beveik 20 tūkst. eurų“, - sako I. Rapkauskė. Bendrovė taip pat atlygino žalą po įvykio, kai šeima kepė maistą uždaroje terasoje - nuo karščio išsilydė gyvenamojo namo fasadas. Tąkart nuostolio suma buvo palyginti nedidelė - 1 500 eurų. Grilinti ypač pavojinga, jei netoliese yra greitai užsidegančių daiktų: pagalvėlių, užuolaidų ar popierinių dėžių.
„Laiką prie kepsninės dažnai suvokiame kaip laisvalaikio praleidimo būdą ir neretai būname per daug atsipalaidavę, todėl būtina formuoti naujus įpročius ir taip saugoti savo sveikatą bei turtą. Atsakingai įvertinus grėsmes, galima išvengti didžiulių nuostolių“, - komentuoja I. Rapkauskė. Naudojantis griliais svarbu laikytis pagrindinių saugumo taisyklių. Būtina pasirinkti tinkamą šiai veiklai vietą - kepsninę statyti tik ant stabilaus paviršiaus, toli nuo degių medžiagų. Kepant nepalikti grilio be priežiūros, neleisti vaikams būti šalia. Baigus kepti, būtina įsitikinti, kad nėra smilkstančių anglių ar žarijų, kurias vėjas gali įpūsti. Netoli kepsninės turėtų būti gesintuvas ar bent jau didesnis indas su vandeniu.
Kuo skiriasi dujinės, elektrinės, anglimis ar malkomis kūrenamos kepsninės, galite skaityti ČIA.
Liofilizuoti skanėstai augintiniams - kas tai?
Draudimai ir baudos įvairiose savivaldybėse
Įsigijus savo būstą, dar nereiškia, kad galėsi daryti tai, ką norite, mat šiuo metu galiojantys įstatymai draudžia vykdyti tam tikrą veiklą. Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai papasakojo, kokių reikalavimų neturėtų užmiršti gyventojai, mat kitu atveju, jeigu pažeidimas bus užfiksuotas, gali būti skiriamos ir baudos.
Dulkinti kilimų ar kepti šašlykų balkone negalite
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, kad šiuo metu pagal įstatymus tam tikri apribojimai taikomi nuosavo ar nuomojamo buto patalpose. „Balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų. Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, taip pat įstatymai sako, kad negalimai laikyti gūvūnų ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose, sudaryti sąlygas gyvūnams patekti į nurodytas vietas ar patalpas. „Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo, kad jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, gyvūnų negalima laikyti ir palikti be priežiūros bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt. Katės, šunys ir šeškai turi būti registruoti gyvūnų augintinių registre ir paskiepyti. Savininkai privalo surinkti gyvūno ekskrementus ar kitus teršalus (pavyzdžiui, plaukus) daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose. Šunis vesti laukan reikia tik už pavadėlio. Būtina įsitikinti, kad lifte esantys žmonės neprieštarauja, kad kartu būtų vežamas gyvūnas, - teigė savivaldybė atstovas. G. Grubinskas pastebi, kad apie rastą gyvūną be šeimininko reikėtų pranešti per tinklalapį www.tvarkaumiesta.lt. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams negalima gyvūnų vedžioti ar leisti į vaikų žaidimo aikšteles, leisti jiems šlapintis ant pastatų, laikinų statinių, skulptūrų, aplinkos meno kūrinių, tuštintis ir šlapintis gėlynuose.
Tuo metu daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, koridoriuose, balkonuose, rūsiuose, palėpėse ar bendruose tualetuose, virtuvėse, dušuose asmenims draudžiama rūkyti, o kai bent vienas daugiabučio namo gyventojas yra išreiškęs prieštaravimą dėl rūkymo daugiabutyje, draudžiama rūkyti ir atskiriems butams priklausančiuose balkonuose, terasose ir lodžijose. „Taip pat draudžiama trikdyti kitų namo gyventojų ramybę ar darbą vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu. Taip pat negalima per balkono ar lodžijos langus valyti, dulkinti kilimų, grindų dangų, patalynės, drabužių ar kitų daiktų. Augalus balkonuose, lodžijose ar prie jų laistyti ir tręšti reikėtų taip, kad vanduo ar kiti skysčiai netekėtų ant kitų asmenų balkonų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų“, - kalbėjo jis.
Savivaldybės atstovas taip pat primena, kad bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Už ramybės trikdymą - bauda Vilniaus miesto savivaldybė gyventojams primena, kad už ramybės tirkdymą taip pat yra numatytos atskiros baudos - nuo 80 iki 300 eurų. O štai už netinkamą augalų priežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda iki 600 eurų, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytus tabako gaminių vartojimo pažeidimus gali būti skirtas įspėjimą arba baudą iki 90 eurų. Jeigu gyventojai netinkamai prižiūrės savo gyvūnus, asmenims grėstų bauda nuo 30 iki 550 eurų, o už gyvūnų keliamą ramybės trikdymą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 1000 eurų.
Griebiasi savavališkų veiksmų
Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėja Karolina Sakalauskienė antrina, kad rūkymas balkonuose ar lodžijose yra draudžiamas, kai tam prieštarauja bent vienas daugiabučio namo gyventojas. „Taip siekiama užtikrinti, kad pas kaimynus neatkeliautų dūmai, mažėtų gaisro tikimybė. Dėl tokių pat priežasčių draudžiamas ir kepsninių naudojimas. Laikantis miesto tvarkymo ir švaros taisyklių - gyventojai neturėtų užteršti bendrųjų erdvių ar kiemų juose sandėliuojant nenaudojamus daiktus, statybines medžiagas, paliekant šiukšles. Tai kelia diskomfortą kaimynams, gali atsirasti sveikatos, elementarios higienos problemos, teršiama aplinka“, - kalbėjo K. Sakalauskienė.
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis teigė, kad šiemet savivaldybė pradėjo 5 administracines teisenas už tabako gaminių vartojimą daugiabučių balkonuose ar lodžijose. „Asmenims paskirtos administracinės nuobaudos. Jeigu nusižengimas fiksuojamas pirmą kartą - asmuo įspėjamas arba skiriama bauda nuo 20 iki 50 eurų. Nusižengus pakartotinai, bauda atitinkamai didėja - nuo 50 iki 90 eurų. Butų ar patalpų savininkams Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pakartotinai - skiriama bauda svyruoja nuo 60 iki 120 eurų. Tokių atvejų šiemet pasitaikė vos 2“, - kalbėjo pašnekovas.
G. Gatulio teigimu, tiek bendrabučių kiemuose, tiek atskirų butų balkonuose draudžiama naudoti kepsnines, o tokios pat taisyklės galioja miesto parkuose, skveruose ir kitose rekreacinėse vietose, jeigu tam nėra specialiai numatytų vietų. Už šių taisyklių nesilaikymą, kaip sako savivaldybė atstovas, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Nusižengimas padarytas pakartotinai - baudą 140 iki 600 eurų.
Kauno savivaldybės atstovas taip pat primena gyventojams, kad daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose taip pat draudžiama plauti transporto priemones, po balkonais ar bendrojo naudojimo patalpose laikyti ir kaupti daiktus, medžiagas ar atliekas. Be to, pastebima, kad gyventojai griebiasi ir savavališkų veiksmų. „Pastebime tendenciją, kad gyventojai linkę žaliąsias erdves užpilti skaldele, išsikloti plytelėmis taip sukuriant papildomas automobilių stovėjimo vietas. Dažnu atveju čia pat iškyla atitvarai, užkardos, vietas skiriančios grandinės ir lentelės. Tokie veiksmai bendro naudojimo vietose negali būti atliekami savavališkai, be reikiamų leidimų. Už šiuos tvarkos ir švaros pažeidimus gali būti skirtos 20-140 eurų baudos, už pakartotinį taisyklių nesilaikymą - 140-600 eurų baudos. Iki šiol Viešosios tvarkos skyrius sulaukė apie 100 pranešimų“, - sakė G. Gatulis.
Dar viena opi problema, savivaldybės atstovo teigimu, tai ilgą laiką neeksploatuojamos, be priežiūros paliktos transporto priemonės. „Vien šiemet gauti 424 pranešimai, 288 iš jų pašalintos, 27 priverstinai nutemptos į saugojimo aikšteles. Asmenys, ilgiau nei 3 mėn., laikantys tokio tipo transportą bendrojo naudojimo vietose gali būti baudžiami nuo 70 iki 140 eurų, už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo 140 iki 300 eurų. Teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos. Tokiu būdu atlaisvinamos vietos automobiliams kiemuose, neteršiama aplinka“, - sakė jis.
Neleidžiama šerti bešeimininkių gyvūnų
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Linas Lapinskas naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad pagrindiniai reikalavimai, keliami daugiabučių namų gyventojams, yra numatyti Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos apraše, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.
„Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės numato, kad draudžiama laistyti ar tręšti balkonuose, lodžijose, terasose ar prie jų, arba prie langų auginamus augalus (gėles, vaistažoles, daržoves ir pan.) tokiu būdu, kad vanduo ar kiti skysčiai tekėtų ant kitų asmenų balkonų, lodžijų, terasų, langų, namo sienų ar kitų pastato elementų. Tokių pažeidimų Klaipėdos m. savivaldybė šiais metais nenustatė. <...> Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o padarius pakartotinai, bauda siektų nuo 140 iki 600 eurų“, - kalbėjo savivaldybės atstovas.
Tuo metu už rūkymą balkonuose ar kitose dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose šiemet buvo surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolą. Būtent už tokio pobūdžio pažeidimą gali būti įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o nusikaltus dar kartą - nuo 50 iki 90 eurų. L. Lapinskas antrina kitų savivaldybių atstovams ir sako, kad gyvūnų laikytojai turi nelaikyti ir nepalikti be priežiūros gyvūnų dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pavyzdžiui, balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ar kitur. „Taip pat šiame apraše numatytas draudimas šerti bepriežiūros, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių gyvenamųjų namų balkonuose, tuo tikslu mėtyti maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Tokių pažeidimų Klaipėdos m. savivaldybė nenustatė. Užfiksavus tokį pažeidimą, grėstų baudą nuo 30 iki 120 eurų, o už pakartotinį nusižengimą - nuo 120 iki 230 eurų“, - kalbėjo savivaldybės atstovas.
Klaipėdos savivaldybės atstovas taip pat dar kartą primena, kad bendrosios gaisrinės saugos taisyklės numato, kad patalpose, balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastato stogo draudžiama naudoti kepsnines, šašlykines ir rūkyklas, kurioms naudojamas kietasis kuras, jei kitaip nenumato gamintojo naudojimo instrukcija. L