Įrengiant ir eksploatuojant individualią nuotekų sistemą, pasitaiko tipinių klaidų, kurios gali sukelti ne tik aplinkos taršą, bet ir finansines pasekmes gyventojams. Nors kai kurie gyventojai, siekdami sutaupyti ar išvengti nepatogumų, renkasi netinkamus sprendimus, svarbu suprasti, kad netinkama buitinės kanalizacijos priežiūra ir pažeidimai gali užtraukti nemenkas baudas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, griežtėja aplinkosaugos reikalavimai. Tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio skiriama individualių nuotekų sistemų tvarkymui ir priežiūrai. Kiekvienas gyventojas, turintis individualią nuotekų sistemą, privalo užtikrinti, kad jo veikla nekenktų aplinkai ir nepažeistų galiojančių teisės aktų. Priešingu atveju, gresia atsakomybė, įskaitant ir administracines baudas.
Gyventojai, vis dar besinaudojantys lauko tualetais, aplinkos tarša nesirūpina ir nuotekų valymas jiems nerūpi. Dalis jų net nesusimasto apie galimybę įsirengti vietinę kanalizaciją, o kitiems, kurie galbūt norėtų, anot jų pačių, tam trūksta lėšų. Tokių gyventojų buitinės nuotekos patenka į gruntinius vandenis, taip keldamos ligų ir įvairių infekcijų pavojų. Dalis tokių namų ūkių miestuose ar miestų pakraščiuose, mažesnėse gyvenvietėse, kur yra tokios galimybės, jau jungiasi prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos. Kita, nors ir ne tokia patraukli, tačiau vis dar labai plačiai naudojama alternatyva - nuotekų surinkimo talpyklos. Labai dažnai pasitaiko, kad gyventojai nesirūpina tokių talpyklų būkle, o ištuštinamos jos tik tais atvejais, kai persipildo ar išsilieja, nors už tokius pažeidimus gyventojams gresia net 240 eurų siekiančios baudos.
Tvarkingas nuotekų valymas opi problema ne tik sodybų ar vienkiemių gyventojams, bet ir įmonėms, įsikūrusioms ten, kur nėra centralizuoto nuotekų tvarkymo. Verslui suprasti kas labiau apsimoka, neretai yra paprasta: tereikia paskaičiuoti ar pigiau yra jungtis prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, kurios dažnai yra toli, ar įsirengti atitinkamo našumo nuotekų valymo sistemas.
Lietuvoje itin sparčiai auga nuosavų būstų statyba. Išduodamų statybos leidimų skaičius vejasi kelis kartus daugiau gyventojų turinčios Švedijos išduodamų statybos leidimų kiekį. Dažnas svajoja gyventi savo individualiame name, tačiau griežtėjant aplinkosaugos įstatymams, retas kuris susimąsto apie tai, kad teks pasirūpinti ir kokybišku nuotekų valymo įrenginiu, nes prie netvarkingos kanalizacijos prijungtas būsto ūkis terš gamtą ir gruntinius vandenis - visa, kas ištekės iš buitinės technikos, praustuvių ar klozetų, nutekės į nuotekoms skirtus šulinius. Jei namo savininkai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos sistemos - privaloma naudoti biologinius nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerija jau numatė, kad iš nuotekų turi būti šalinamas ir azotas bei fosforas. Namo nuotekų valymo įrenginys turi atitikti visus keliamus reikalavimus bei standartus. Savininkai patys turi pasirūpinti, kad jų nuotekos būtų tinkamai tvarkomos.
Nuotekų valymo įrenginiai skirstomi į didžiuosius ir mažuosius - didieji valymo įrenginiai naudojami rečiau ir yra skirti kaimo turizmo sodyboms ar ištisiems gyvenamiesiems kvartalams. Jei nuotekų valymo įrenginys bus reikalingas standartinei 3-5 asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame name, tada dairytis reikėtų į mažesnius. Perkamiausi, mažieji nuotekų valymo įrenginiai, taip pat yra laikomi statybos produktais - prieš pateikiant juos į rinką, šie turi būti išbandomi akredituotose laboratorijose. Jei įrenginiai yra nekokybiški ir nesandarūs - jie neišvalys nuotekų pagal reikalavimus. Tokiu atveju vanduo atsidurs gruntiniuose vandenyse, o iš jų mūsų geriamojo vandens stiklinėse. Taip pat svarbu, kad įrenginys būtų kompaktiškas, neužimtų daug vietos, nebadytų akių bendrame sklypo vaizde, neskleistų jokio kvapo. Nuotekų valymo įrenginio dydį reikėtų rinktis pagal tai, kiek name gyvena ar pastate dirba žmonių ir kiek šie sunaudoja vandens. Nuotekų valymo įrenginį derėtų įsigyti tik iš įmonės, kuri užsiima ne tik prekyba ir montavimu sklype, bet ir teikia aptarnavimo paslaugas.
Dažniausios buitinės kanalizacijos sistemos eksploatavimo klaidos
Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasirenka netinkamo dydžio įrenginius, patys bando juos montuoti, neteisingai juos prižiūri. Specialistai teigia, kad dažnai susiduria su gyventojų sukeltomis problemomis nuotekų valymo įrenginyje, kuomet šis užkemšamas į kriauklę ar klozetą ar dušą metant vandenyje netirpius daiktus. Be to, gyventojai vengia reguliaraus įrenginio patikrinimo ar išvalymo. Nuotekų valymo įrenginį kartą ar du per metus būtina išvalyti. Tokį darbą geriausia patikėti kvalifikuotiems specialistams, kurie naudoja profesionalią įrangą.
1. Nesandari arba neteisingai įrengta talpykla (rezervuaras)
Kai kurie gyventojai, siekdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai šiurkštus pažeidimas - teršalai nekontroliuojamai skverbiasi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.
Kaip išvengti: montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui. Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį, alsuoklį. Po įrengimo visada užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmų dėmių - tai padės laiku aptikti nesandarumus. Jei talpykla pažeidžiama eksploatuojant (pvz., įskyla nuo grunto slėgio), ją būtina nedelsiant taisyti arba keisti. Nepamirškite, kad „gudrybės“ su skylėmis gali atsisukti prieš jus: inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad toks pažeidimas lengvai išaiškės.
2. Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas
Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl tai, kas tinka vienur, gali netikti kitur. Klaida būtų mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku - gali neužtekti atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m iki šulinio) ar namų pamatų (bent 15 m), be to, molingame grunte filtracija neveiks. Kitas pavyzdys - įsirengti brangų biologinį įrenginį sodyboje, kur gyvenate tik vasarą, kai galbūt pakaktų paprastesnio sprendimo.
Kaip išvengti: prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją) - sužinosite, ar įmanoma infiltracija. Įvertinkite atstumus: ar tilps apsauginė zona jūsų sklype, ar nereikės kaimyno sutikimo. Jei sklypas mažas, optimalus sprendimas paprastai - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos. Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni nei sudėtingas biologinis įrenginys, kuris gali sutrikti ilgesnį laiką nenaudojamas. Konsultuokitės su specialistais projektuotojais - jie padės parinkti tinkamiausią sistemą pagal jūsų situaciją.
3. Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas
Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, biologinio valymo įrenginys parinktas per mažas gyventojų skaičiui - nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Arba atvirkščiai - jei ilgesnį laiką įrenginys negauna nuotekų (šeima išvykusi), biologiniai procesai jame nuslopsta.
Kaip išvengti: rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau imti šiek tiek didesnės talpos). Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo - tarkim, neleiskite vienu metu į sistemą didelio vandens kiekio (vonios, skalbimo ir indaplovės iškart). Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais - galbūt jie patars prieš išvykstant pripildyti įrenginį švaraus vandens ar imtis kitų priemonių, kad mikroorganizmai visiškai nežūtų. Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ - pirmas dvi savaites ji gali nevalyti taip efektyviai, kol bakterijų kolonija vėl atkurs savo pajėgumą.
4. Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas
Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas. Kai jo prisikaupia per daug, įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai, o blogiausiu atveju dumblas ima nešti į išleistuvą (taigi, teršti aplinką). Kitas aspektas - orapūtės nepatikrinimas. Jei sugenda orapūtė, kuri tiekia deguonį bakterijoms, valymas sustoja; savininkai ne visada pastebi, kad ji nebeveikia (ypač jei įrenginys neturi signalizacijos).
Kaip išvengti: sudarykite priežiūros grafiką. Pavyzdžiui, kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį: ar veikia kompresorius (girdisi ūžimas, oro burbuliavimas), ar nėra užsikimšimų, ar nesikaupia kvapas. Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas - paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau, priklausomai nuo apkrovos. Nepalikite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone kartą per metus, patys retkarčiais jį patikrinkite. Taip užkirsite kelią didesniems gedimams ir užtikrinsite stabilų darbą.
5. Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas
Buityje pasitaiko, kad į kanalizaciją žmonės praleidžia tai, ko tikrai neturėtų. Populiariausi „kaltininkai“: riebalai ir aliejus, kurie, atvėsę, užkemša vamzdžius ir bioreaktorių paviršius; smulkios šiukšlės - ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės. Šios atliekos neirsta ir užkemša siurblius, vamzdelius, ventilius. Taip pat didelė problema - pertekliniai chemikalai. Pavyzdžiui, koncentruoti balikliai, chloro tabletės unitazui, stiprūs vamzdžių valikliai nužudo gerąsias bakterijas, todėl biologinis valymas sustoja.
Kaip išvengti: turėkite vonioje ir virtuvėje taisyklę - į kanalizaciją pilame tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę. Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai. Vietoje unitazo kabinamų chloro gaiviklių geriau naudoti ventiliatorių ar natūralesnes priemones. Taip apsaugosite savo įrenginį nuo išderinimo. Beje, medikamentų, antibiotikų taip pat negalima išmesti į kanalizaciją - jie žudo mikroorganizmus ir teršia aplinką; nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.
6. Dokumentacijos nevedimas ir nesilaikymas formalių procedūrų
Kartais gyventojai tvarkingai eksploatuoja nuotekų sistemą, tačiau nepasirūpina juridine tvarka: neturi sudarę sutarčių, neišsaugo išvežimo kvitų, neatlieka metinio tyrimo. Tai - klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui neturėsite įrodymų, kad nieko nepažeidėte.
Kaip išvengti: sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias. Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams, susijusiems su nuotekomis - čia dėkite kiekvieną išvežimo važtaraštį, laboratorinių tyrimų ataskaitas, įrangos techninius dokumentus. Taip pat registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama - kai kurios savivaldybės turi registrus individualiems valymo įrenginiams. Jei gaunate kokį įspėjimą ar nurodymą iš aplinkosaugos, reaguokite nedelsiant - neatidėliokite iki baudų.
Baudų sistema už buitinės kanalizacijos pažeidimus
Neteisingai eksploatuojant ar pažeidus buitinės kanalizacijos sistemas, gyventojams gresia administracinė atsakomybė. Konkretūs pažeidimai ir jiems taikomos sankcijos yra numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Dažniausiai pasitaikanti problema yra netinkamas nuotekų surinkimo talpyklų priežiūra, kuomet jos nėra laiku išvežamos, todėl nuotekoms išsiliejus į aplinką, pažeidžiamas gruntas ir vandens telkiniai.
Pagal galiojančius teisės aktus, už netinkamą nuotekų tvarkymą ir aplinkos taršą gali būti skiriamos baudos. Pavyzdžiui, už nesandarių nuotekų talpyklų naudojimą ar netinkamą jų išvežimą, kai nuotekos patenka į gruntą, gali būti skiriama bauda iki 240 eurų. Jei pažeidimas yra pakartotinis ar didesnės apimties, baudos dydis gali būti ženkliai didesnis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus pažeidimus, pavyzdžiui, netinkamų medžiagų metimą į kanalizaciją. Riebalai, aliejus, higienos priemonės, cheminės medžiagos - visa tai gali užkimšti vamzdynus, sugadinti valymo įrenginius ir galiausiai sukelti aplinkos taršą. Už tokius pažeidimus taip pat numatytos administracinės nuobaudos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skiria baudas geriamojo vandens tiekėjams, garantiniams vandens tiekėjams ar paviršinių nuotekų tvarkytojams už reikalavimų nevykdymą. Baudos dydis gali siekti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento įmonės metinių reguliuojamosios veiklos pajamų. VERT taip pat gali skirti įspėjimą, jei pažeidimas yra mažareikšmis ir nepadarė esminės žalos.
Be to, svarbu žinoti, kad netinkamas statybinių šiukšlių utilizavimas, griovimo darbų metu, taip pat gali užtraukti dideles baudas. Neteisėtai vežantiems statybinį laužą į ne tam skirtas vietas, gresia 550 - 1500 Eurų bauda, tuo tarpu tokią veiklą organizuojantiems asmenims gali tekti susimokėti nuo 2300 iki 2900 Eurų.
Dėl netinkamos buitinės kanalizacijos priežiūros ir pažeidimų gali nukentėti ne tik aplinka, bet ir patys gyventojai, todėl svarbu laikytis visų nurodymų ir užtikrinti tinkamą sistemų eksploatavimą.
Kaip veikia kanalizacijos sistemos?
Santrauka: daugelio klaidų galima išvengti tiesiog laikantis eksploatavimo instrukcijų ir elementarių principų. Nuotekų sistema - ne „įrengti ir pamiršti“ objektas; jai reikia šiokios tokios priežiūros. Tačiau tai nereiškia didelių pastangų: tiesiog reguliariai stebėkite, ką pilate ir ko nepilate į kanalizaciją, periodiškai atlikite techninę apžiūrą, neišjunkite įrenginio be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos (pvz., vienas įmestas plastiko gabalėlis) ilgainiui gali sukelti didelį gedimą.
tags: #baudos #del #letaus #kanalizacijos