Aplinkosaugininkai Lietuvoje imasi griežtesnių priemonių prieš asmenis, daromus žalos gamtai. Nauji aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pakeitimai numato, kad minimalus žalos aplinkai dydis, kuris padaromas vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, sukeliamas biologinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, nuotekos) bus ne mažesnis nei 518 Lt (150 eurų).
Šie minimalūs žalos atlyginimo dydžiai jau daugiau nei metus galioja atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 500 litų (145 eurai).
Atvejis Švenčionėliuose: rekordiniu tapęs ieškinys
Aplinkos ministerijos pareigūnai nutarė pateikti Švenčionėliuose gyvenantiems broliams Juozui ir Rimantui Zitikiams 860 tūkstančių 400 litų civilinį ieškinį už gamtai padarytą žalą. Šią sumą galima įrašyti į Lietuvos rekordų knygą - iki šiol tokio didelio ieškinio privatiems asmenims už gamtai padarytą žalą dar nebuvo.
Tokio gamtos sergėtojų įvertinimo Zitikiai nusipelnė po to, kai jie Labanoro regioniniame parke, Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje, be aplinkosaugos tarnybų leidimo iškasė tris tvenkinius, kurių bendras plotas sudaro 3,25 hektaro. Iš viso iškasta daugiau kaip 35 tūkstančiai kubinių metrų žemių, bendras pažeistas plotas sudaro 8,3 ha.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas Jonas Jakseboga sakė, jog žala gamtai apskaičiuota pagal "Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus ar kitaip sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką", kurią aplinkos apsaugos ministras patvirtino 1995 metais. Kadangi toje vietoje, kur dabar telkšo Zitikių tvenkiniai, yra regioninis parkas bei draustinis, šie įkainiai didinami tris kartus.
1992 metais Vyriausybės patvirtintose "Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose" nurodoma, kad nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoje draudžiama žaloti ir keisti reljefą, vykdyti žemės kasybos darbus, išskyrus tuos, kurie vykdomi statant objektus, suderintus su Aplinkos apsaugos ministerija, taip pat keisti hidrologinį režimą, įrengti didesnius kaip 0,05 hektaro vandens telkinius. Šio dokumento reikalavimus pažeidę asmenys privalo atlyginti žalą.
Pirmuosius Zitikių kasinėjimus prie Ažubalio kaimo Švenčionių rajono gamtosaugininkai pastebėjo kone prieš dešimtmetį. Kadangi šiems darbams nebuvo nei projekto, nei aplinkos apsaugos tarnybų leidimo, R.Zitikis buvo nubaustas pinigine bauda. Pernai gamtosaugininkai jam vėl išrašė 300 litų baudą. Jų skaičiavimu, tuo metu žala gamtai dėl iškastos žemės siekė apie 150 tūkstančių litų. Vėliau broliai Zitikiai iškastas žemes užstumdė ant likusios teritorijos, todėl žala buvo dar padidinta.
Šį rudenį aplinkos ministras sudarė komisiją, kuri, apžiūrėjusi tvenkinius, pasiūlė bausti ne tik kasėjus, bet ir jų negalėjusius įveikti Švenčionių rajono gamtosaugininkus.
"Mes norėjome pagražinti sodybos aplinką, kur telkšojo durpynas, be to, auginti tvenkiniuose žuvis, antis, o prie tvenkinių - spanguoles", - aiškino "Lietuvos rytui" R.Zitikis. Jo parašytuose gamtosaugininkams paaiškinimuose teigiama, jog žemė, kur buvo kasami grioviai bei tvenkiniai, anksčiau priklausė Zitikių tėvui bei seneliui. Griovius jaunieji Zitikiai kasę tose vietose, kur jie buvo ir ankstesniais laikais. Kolūkių laikais ten buvo ir duobių, iš kurių buvo kasamos durpės. Zitikių kaimynų liudijimu, pelkaitėje prie Zitikių sodybos nuo seno buvo tvenkinys. Tačiau darbuodamiesi broliai užgriebė ir Švenčionėlių miškų urėdijai priklausančią žemę.
Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos Valstybinių parkų ir rezervatų skyriaus viršininko Eduardo Vaitkevičiaus nuomone, nerealu reikalauti, kad Zitikiai sumokėtų tuos daugiau kaip 860 tūkstančių litų. "Tegul jie pagal su gamtosaugininkais suderintą projektą pataiso bent tai, ką dar galima pataisyti, pavyzdžiui, užlygina griovius", - kalbėjo jis.
Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininkas J.Jeksiboga pridūrė, jog Zitikiai mainais už darbus savo tvenkiniuose turėtų ką nors gero padaryti Labanoro regioniniam parkui - finansuoti šiukšlių išvežimą, rodyklių gamybą ar kitus darbus.
Teisinė atsakomybė už žalą gamtai
Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Dėl to iki šiol buvo neįmanoma adekvačiai nubausti ilgalaikės taršos sukėlėjų. Pavyzdžiui, apie į upelį tekančias nuotekas pareigūnai sužino tik po savaitės. Per kelias valandas problema išsprendžiama, bet pažeidėjas galėjo būti baudžiamas tik už tą teršalo kiekį, kuris buvo išmestas į aplinką per tas kelias valandas, kuomet teršimas buvo užfiksuotas. Tai neatspindėdavo realios aplinkai padarytos žalos.
„Labai dažnai piktybiški pažeidėjai išsisukdavo naudodamiesi esama situacija ir žala aplinkai likdavo neatlyginta. Nuo šiol ir jie turės atsakyti pagal minimalius žalos įkainius. Jei tik yra akivaizdūs faktai, kad žala aplinkai buvo padaryta, aplinkosaugininkai galės pritaikyti minimalius aplinkai padarytos žalos įkainius.
Klaipėdoje kilęs aplinkosaugos skandalas parodo įvairius variantus, kokia teisinė atsakomybė gali kilti tokio masto pažeidimus aplinkai darantiems asmenims - įmonei, jos vadovams, darbuotojams, akcininkams.
Baudžiamoji atsakomybė
Pirmiausiai paminėtina pažeidėjams galinti kilti baudžiamojo pobūdžio atsakomybė. Pati griežčiausia jos forma - Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimus. Nustačius tokius pažeidimus fiziniams asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki 6 metų.
Tačiau atsakomybė gali būti taikoma ir juridiniams asmenims, skiriant jiems:
- baudą iki 3,9 mln. eurų, ar
- veiklos apribojimą - draudimą vertis tam tikra veikla ar įpareigojimą uždaryti tam tikrą padalinį nuo 1 iki 5 metų;
- ar netgi juridinio asmens likvidavimą - įpareigojimą per teismo nustatytą terminą nutraukti visą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.
Administracinė ir civilinė atsakomybė
Tais atvejais, kai asmenų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jiems gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.
Antroji atsakomybės grupė - tai pareiga imtis aplinkos būklės atkūrimo veiksmų bei atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pirmiausiai, padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai padaryta reikšminga žala aplinkai, žalą padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės.
Tuo pačiu Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti šiems subjektams ieškinius dėl žalos aplinkai atlyginimo. Šiuo atveju aplinkai padaryta žala yra apskaičiuojama taikant specialią Aplinkos ministro patvirtintą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kurioje vertinami tokie elementai, kaip teršalų rūšis, jų kiekis, atitinkamiems teršalams taikomi indeksai bei tarifai ir kt.
Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Šiems ieškiniams pareikšti taikomas 5 metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo nustatytas atsakingas ūkio subjektas arba buvo baigtos taikyti žalos aplinkai prevencijos priemonės.
Kiti galimi padariniai
- Trečiųjų asmenų ieškiniai: Aplinkos ministro metodika nustatytos žalos aplinkai atlyginimas neatleidžia pažeidėjų nuo pareigos atlyginti ir visų kitų asmenų, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos. Taigi bet kurie žalą patyrę asmenys gali teikti ieškinius tokiam pažeidėjui bendra tvarka.
- Netiesioginiai neigiami teisiniai padariniai: Aptarti tiek baudžiamojo pobūdžio, tiek civilinio pobūdžio procesai trunka palyginti ilgai ir per tą laiką pažeidėjo atžvilgiu gali būti taikomos įvairios prevencinio pobūdžio priemonės - kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese bei laikinosios apsaugos priemonės civiliniame procese, tarp jų - ir susijusios su draudimu disponuoti turtu, sudaryti tam tikrus sandorius ir kt. Jau pasibaigus minėtiems procesams ir paskyrus sankcijas, nubaustiems asmenims gali būti apribota galimybė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
- Darbdavių ir akcininkų veiksmai: Už pažeidimą atsakingiems darbuotojams gali būti taikoma atsakomybė dėl darbo pareigų pažeidimo.
Nors straipsnyje nebuvo pateikta informacijos apie valstybės atsakomybę už žalą aplinkai, atsiradusią dėl valdžios institucijų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmų, tai yra svarbus aspektas, kuris turėtų būti nagrinėjamas atskirai.
