Transporto priemonių susidūrimai, dažnai vadinami autoavarijomis ar eismo įvykiais, yra rimta visuomenės sveikatos ir saugumo problema. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,19 mln. žmonių. Nors kiekviena avarija turi savo istoriją, tarptautiniai tyrimai ir Europos eismo saugos analizės nuosekliai išskiria kelias didžiausias rizikas. Vis dėlto, praktiškai tai reiškia, kad avarija dažniausiai nėra vien „blogas sutapimas“. Vairuotojo sprendimai dažnai tampa lemiamu kintamuoju. Avarijos pasekmės nėra vien metalo sulankstymas. Pirmiausia tai yra žmonių gyvybės ir sveikata. Eismo traumos gali reikšti ilgalaikę reabilitaciją, darbingumo praradimą ar ilgalaikį skausmą. Antra, tai yra ekonominė našta. Trečia, yra emocinės ir psichologinės pasekmės. Lemiamas momentas po avarijos yra pirmosios minutės. Nors visiškai eliminuoti rizikos neįmanoma, didžioji dalis avarijų yra išvengiamos. Tą patvirtina ir Lietuvos bei ES eismo saugos kryptys, orientuotos į „Vizija 0“ tikslus - reikšmingai mažinti žūtis iki 2030 m. Svarbu suprasti, kad saugumas nėra tik vairuotojo atsakomybė. Eismo saugumo progresas paprastai pasiekiamas ne viena „stebuklinga“ priemone, o suderintu veikimu: infrastruktūros gerinimu, kontrole, švietimu ir technologijomis. Avarija, kalbant apie autoavariją, yra ne tik fizinis susidūrimas, bet ir teisiškai apibrėžtas eismo įvykis, galintis turėti rimtų pasekmių žmonėms ir turtui. Suprasdami pagrindines priežastis, žinodami teisingus veiksmus po įvykio ir taikydami paprastus prevencijos principus, galime realiai sumažinti riziką.
Pagrindinės transporto priemonių susidūrimų priežastys
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių transporto priemonė gali būti uždrausta eksploatuoti, yra techninė būklė. Netinkama techninė būklė kelia tiesioginį pavojų vairuotojui, keleiviams ir kitiems eismo dalyviams.
Pagrindiniai techniniai gedimai, dėl kurių gali būti uždrausta eksploatacija:
- Stabdžių sistemos gedimai: Stabdžių sistema yra viena svarbiausių transporto priemonės saugos sistemų. Jei stabdžiai yra susidėvėję, neveikia efektyviai arba yra kitų gedimų, transporto priemonė negali būti saugiai sustabdyta avarinėje situacijoje. Tai gali sukelti avarijas ir sužalojimus. Todėl, jei techninės apžiūros metu nustatomi stabdžių sistemos gedimai, transporto priemonės eksploatacija gali būti nedelsiant uždrausta.
- Padangų būklė: Padangų būklė taip pat yra labai svarbi saugiam važiavimui. Susidėvėjusios padangos, turinčios nepakankamą protektoriaus gylį, praranda sukibimą su kelio danga, ypač esant šlapiam ar slidžiam paviršiui. Tai gali sukelti slydimą, prastą valdymą ir padidinti stabdymo kelią. Be to, pažeistos padangos gali sprogti važiuojant, sukeldamos avariją. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Todėl, jei padangos yra susidėvėjusios arba pažeistos, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Vairo mechanizmo gedimai: Vairo mechanizmas užtikrina transporto priemonės valdymą. Jei vairo mechanizmas yra sugedęs, vairuotojas gali prarasti kontrolę, ypač važiuojant dideliu greičiu. Tai gali sukelti staigius posūkius, nekontroliuojamą judėjimą ir avarijas. Vairo mechanizmo gedimai gali apimti vairo stiprintuvo gedimus, vairo traukių pažeidimus ar kitus mechaninius gedimus. Nustačius tokius gedimus, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Apšvietimo ir signalizacijos sistemos gedimai: Apšvietimo ir signalizacijos sistemos užtikrina matomumą ir komunikaciją su kitais eismo dalyviais. Jei žibintai, posūkio signalai ar stabdžių žibintai neveikia, transporto priemonė tampa sunkiau pastebima, ypač tamsiu paros metu arba esant blogoms oro sąlygoms. Tai gali sukelti avarijas dėl nepakankamo matomumo arba nesuprantamų manevrų. Todėl, jei apšvietimo ir signalizacijos sistemos yra sugedusios, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta.
- Išmetamųjų dujų kontrolės sistemos gedimai: Išmetamųjų dujų kontrolės sistema mažina kenksmingų medžiagų išmetimą į aplinką. Jei ši sistema yra sugedusi, transporto priemonė gali išmesti per didelį kiekį teršalų, viršijančių nustatytus standartus. Tai kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai. Be to, kai kuriose šalyse už tai gali būti taikomos baudos arba draudimas eksploatuoti transporto priemonę.
Be techninių priežasčių, transporto priemonės eksploatacija gali būti uždrausta ir dėl teisinių priežasčių. Tai apima įvairius pažeidimus ir neatitikimus, susijusius su transporto priemonės registracija, draudimu ir vairuotojo kvalifikacija:
- Registracijos dokumentų trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi būti registruota ir turėti galiojančius registracijos dokumentus. Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. Jei registracijos dokumentai yra prarasti, pavogti arba negaliojantys, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Tai taip pat galioja, jei transporto priemonė yra registruota kitu asmens vardu, o vairuotojas neturi įgaliojimo ją vairuoti.
- Draudimo poliso trūkumas arba negaliojimas: Civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas kiekvienai transporto priemonei. Jei draudimo polisas yra negaliojantis arba jo visai nėra, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Draudimas apsaugo nuo finansinių nuostolių, jei vairuotojas sukelia avariją ir padaro žalą kitiems asmenims ar turtui.
- Vairuotojo pažymėjimo trūkumas arba negaliojimas: Vairuotojas turi turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį transporto priemonės kategoriją. Jei vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo, jo pažymėjimas yra negaliojantis arba atimtas, transporto priemonės eksploatacija yra neteisėta. Vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti taikomos didelės baudos ir netgi areštas.
- Techninės apžiūros trūkumas arba negaliojimas: Kiekviena transporto priemonė turi periodiškai praeiti techninę apžiūrą. Jei techninė apžiūra nėra atlikta arba transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, jos eksploatacija yra neteisėta. Techninė apžiūra užtikrina, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir atitinka saugos standartus.
- Transporto priemonės paieška: Jei transporto priemonė yra įtraukta į paieškos sąrašą dėl vagystės ar kitų nusikalstamų veikų, jos eksploatacija yra draudžiama. Policija turi teisę sustabdyti ir konfiskuoti tokią transporto priemonę.
Saugos priežastys taip pat gali būti pagrindas uždrausti transporto priemonės eksploataciją. Tai apima situacijas, kai transporto priemonės naudojimas kelia tiesioginį pavojų vairuotojui, keleiviams ar kitiems eismo dalyviams.
- Perkrova: Perkrautame transporto priemonėje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Perkrautą transporto priemonę tampa nestabili ir sunkiau valdoma. Tai padidina stabdymo kelią, sumažina manevringumą ir gali sukelti avarijas. Be to, perkrova gali pažeisti transporto priemonės pakabą ir kitus mechanizmus. Todėl, jei transporto priemonė yra perkrauta, jos eksploatacija gali būti uždrausta.
- Pavojingų krovinių vežimas be leidimo: Pavojingų krovinių vežimas be specialaus leidimo ir tinkamos įrangos yra griežtai draudžiamas. Pavojingi kroviniai gali būti degūs, sprogūs, toksiški ar radioaktyvūs. Jei jie netinkamai vežami, jie gali sukelti gaisrus, sprogimus, nuodingų medžiagų išsiliejimą ir kitas avarijas. Todėl, jei transporto priemonė veža pavojingus krovinius be leidimo, jos eksploatacija gali būti uždrausta.
- Vairavimas apsvaigus: Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichotropinių medžiagų yra vienas pavojingiausių pažeidimų. Apsvaigęs vairuotojas praranda gebėjimą adekvačiai reaguoti į situacijas kelyje, koordinacija sutrinka, o reakcijos laikas pailgėja. Tai labai padidina avarijų riziką. Todėl, jei vairuotojas yra apsvaigęs, transporto priemonės eksploatacija gali būti nedelsiant uždrausta, o vairuotojas gali būti suimtas.
- Agresyvus vairavimas: Agresyvus vairavimas, įskaitant greičio viršijimą, pavojingus lenkimus, staigius manevrus ir kitus pavojingus veiksmus, kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Agresyvus vairuotojas gali sukelti avariją ir sužaloti kitus asmenis. Todėl, jei vairuotojas elgiasi agresyviai kelyje, policija gali sustabdyti transporto priemonę ir uždrausti jos eksploataciją.
Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarytų kliūčių eismui, pasirinktų saugų važiavimo greitį, įvertintų važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams.
Motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti tempiamos, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas.
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus.
Taip pat verta paminėti, kad jūrų konteinerių transportas yra pasaulinės prekybos pagrindas. Pagal naujausius Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) duomenis, daugiau nei 90% pasaulio prekių yra gabenamos jūra, o konteineriniai laivai sudaro šios sistemos šerdį. Vien 2023 metais pasaulio vandenynais buvo gabentas daugiau nei 180 milijonų TEU (Twenty-foot Equivalent Unit = 20 pėdų konteineris). Nelaimių priežasčių ir tipologijos, prevencijos mechanizmų ir tinkamo saugos priemonių įgyvendinimo supratimas yra svarbus ne tik laivų savininkams ir jūreivystės personalui, bet ir krovinių savininkams, draudikams, valstybės institucijoms ir visiems logistikos grandinės dalyviams. Susidūrimas yra dviejų judančių laivų susidūrimas, dažnai su mirtinomis pasekmėmis. Žmogiškoji klaida yra dažniausia jūrų nelaimių priežastis (iki 80%, šaltinis: Allianz).
Techninės apžiūros ir draudimo ryšys
Įstatymas numato, kad draudimo regreso tvarka gali išsireikalauti žalą iš avarijos kaltininko visiškai nepriklausomai nuo to, galiojo TA ar ne. „Iš kur jūs tai ištraukėte, kad TA ir draudimas susiję? Nė viename teisės akte to nerasi, niekur neparašyta, kad draudimas be TA negalioja. Kai draudimas perkamas, juk niekas netikrina, galioja TA ar ne“, - DELFI teigė Algimantas Križinauskas, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius.
Nepaisant to, kad niekur nėra parašyta, jog civilinės atsakomybės draudimas neturint techninės apžiūros negalioja, draudimo bendrovių atstovai tikina, kad TA, norint dalyvauti eisme, yra privaloma pagal įstatymus ir indikuoja, kad automobilis gali būti naudojamas eisme bei yra techniškai tvarkingas.
„Avarijos atveju visuomet yra nustatoma, dėl kokios priežasties ji kilo. Pavyzdžiui, vairuotojas žinojo, kad automobilyje neveikia stabdžiai, bet vis tiek važiavo iš vieno kiemo į kitą, ir atsitrenkė į kitą automobilį. Draudimas gali atsisakyti atlyginti žalą arba pareikalauti regreso iš kaltininko tik tais atvejais, kai yra aiškus priežastinis ryšys tarp įvykio kilimo ir automobilio techninės būklės“, - aiškina Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų strategas.
Tirs papildomai
Draudimo bendrovės ekspertas akcentavo, kad jeigu įvyko avarija ir automobilis TA neturi, draudikai visada aiškinsis, kodėl. „Gal tiesiog vairuotojas pamiršo ją praeiti (tokie atvejai dažniausi), taip pat iš „Transekstos“ duomenų bazės galima matyti nesėkmingų techninių apžiūrų priežastis, pavyzdžiui, nesandari stabdžių sistema ir vėliau šiuos duomenis lyginti su avarijos kilimo priežastimi“, - sakė G. Petrikas.
Su tuo, kad dažniausiai eismo dalyviai pamiršta laiku pasirūpinti TA, sutinka ir Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas. „Vis tik keliuose nestinga ir tokių, kurie piktybiškai nepasirūpina transporto priemonės draudimu, technine apžiūra. Ir visi jie rizikuoja daugiau nei tik gresiančia bauda, tačiau viskas priklauso nuo aplinkybių“, - akcentavo jis.
Anot žinovo, jei automobilio techninė apžiūra negalioja, tai yra pirmasis požymis, kad reikia tirti transporto priemonės techninę būklę. Jei automobilis yra techniškai tvarkingas ir jo techninė būklė neturėjo įtakos eismo įvykiui - tokiais atvejais draudimas galioja ir mokama išmoka. Tačiau, jei avarija atsitinka, pavyzdžiui, dėl netvarkingų stabdžių ir negalioja automobilio techninė apžiūra, tuomet sprendimas dėl draudimo išmokos priimamas po papildomo tyrimo.
TA neturėjimas netrukdo
Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, aiškina, kad TA neturėjimas yra administracinis pažeidimas, tačiau tai nėra pagrindas draudikui taikyti regresą. Anot jo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatyme numatyti konkretūs atvejai, kai galima išmokėtą sumą iš avarijos kaltininko susigrąžinti regreso tvarka. „Pavyzdžiui, regresas gali būti taikomas tuo atveju, jeigu techninis gedimas buvo eismo įvykio priežastimi. Žalos atveju draudimo bendrovės gali paprašyti TA tik kaip papildomo informacijos šaltinio dėl kaltininko transporto priemonės techninės būklės įvertinimo tiriant įvykį ir jo atsiradimo priežastį“, - aiškino jis.
Jis pabrėžė ir tai, kad draudimo bendrovė jokiais atvejais nėra atleidžiama nuo prievolės mokėti draudimo išmoką, nors apsidraudęs asmuo ir pažeidė teisės aktų ar draudimo sutarties reikalavimus. Kitaip tariant, draudimas galioja visada, taip pat ir nukentėjusiam visuomet atlyginama žala. „Visgi įstatymo numatytais atvejais, draudimo bendrovė gali prisiteisti išmokėtas sumas iš avarijos kaltininko“, - akcentavo žinovas.
Su „Kasko“ - kitaip
Visgi kitokia situacija yra su savanorišku ir papildomu „Kasko“ draudimu. Pasak R. Bieliausko, draudžiantis šios rūšies draudimu, reikia paisyti draudimo sutartyje esančių sąlygų, priešingu atveju patirta žala nebus atlyginama. „Kasko“ atveju išmoka gali būti nemokama, jei automobilis yra techniškai netvarkingas ir jo techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykiui. Privalomojo draudimo atveju išmoką gautų nukentėjęs eismo įvykio dalyvis. Avarijos kaltininkas draudikui turėtų padengti nukentėjusiajam sumokėtą sumą“, - teigė R. Bieliauskas.
Įstatymas numato, kad draudimo bendrovė regreso tvarka gali išsireikalauti išmokėtas išmokas nukentėjusiajam iš eismo įvykio kaltininko, bet draudimo bendrovei būtina įrodyti, kad nebuvusi techninė apžiūra ar transporto priemonės techniniai trūkumai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-TPVCAPDĮ) 22 straipsnyje numatyti konkretūs atvejai, kada Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl žalos padarymo sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Ta aplinkybė, kad transporto priemonė neturi privalomos galiojančios techninės apžiūros, dar nereiškia, kad transporto priemonė visais atvejais yra techniškai netvarkinga ir tuo labiau nereiškia, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl šios priežasties. Kita vertus, faktas, jog galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Kasacinio teismo vertinimu, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, aiškinant jas pažodžiui, yra susijusios su transporto priemonę vairuojančio subjekto ypatumais: jis arba yra neteisėtas transporto priemonės valdytojas (pvz., transporto priemonę naudoja be jos savininko žinios ir (ar) sutikimo), arba neturi reikiamos kvalifikacijos tam tikros transporto priemonės naudojimui. Taigi Draudikas įgytų teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tik tuo atveju, jeigu transporto priemonę vairuotų asmuo, kuris nėra teisėtas jos valdytojas, ar asmuo, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo.
Dažniausiai nustatomų techninių trūkumų tarp lengvųjų automobilių sąrašas
Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ savo ruožtu atkreipia dėmesį į nepakankamą incidentų keliuose ir gatvėse priežasčių analizę. Vadinasi, beveik du trečdaliai eismo nelaimių vyksta dėl priežasčių, kurios nėra tiksliai žinomos: tam neskiriama pakankamai dėmesio arba trūksta kompetentingų ekspertų. Savo ruožtu Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų Europos Sąjungos keliuose įvyksta apie 6 procentai visų automobilių autoavarijų ir apie 8 procentai visų motociklų avarijų. Asociacija „Transeksta“ pateikia su eismo saugumu susijusių dažniausiai nustatomų techninių trūkumų tarp lengvųjų (M1 klasės) automobilių septynetuką:
- Netvarkingi/nesureguliuoti priekiniai žibintai, rūko žibintai, stabdymo signalo žibintai. Atvykstančių į TA centrus su prastai sureguliuotais žibintais siekia net 40 proc.; kadangi TA patikros algoritmas leidžia pareguliuoti žibintus, „išbrokuojami“ tik patys problematiškiausi automobiliai, kuriems reikia rimto remonto. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Dėl šių priežasčių nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl būna ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją lyginant su šviesiu paros metu išauga net iki 8 kartų. Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis ar nedegančiais gabaritiniais žibintais stovintis automobilis tampa pastebimu kai iki jo lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti.
- Netvarkinga stabdžių sistema Stabdžių sistema - pagrindinė automobilio aktyviojo saugumo priemonė. Jausmą, kai nuspaudus stabdžių pedalą mašina nė trupučio nelėtėdamas juda tolyn, galima palyginti nebent su situacija, kai iššokus iš skrendančio lėktuvo neišsiskleidžia parašiutas. Nors šios problemos dramatizmui nereikia itin lakios fantazijos, automobilininkai neįtikėtinai dažnai patys provokuoja nuotykius vardu „nėra stabdžių“. Tiksliau eksploatuoja techniką su visiškai sudilusiais, ne visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelemis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis. Dėl šių priežasčių automobilio stabdymo efektyvumas keičiasi, o stabdymo kelias dramatiškai pailgėja. Saugaus eismo ekspertų teigimu, iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų.
- Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, lankstai Šios automobilio detalės, paprastai vadinamos tiesiog „šarnyrais“, yra viena iš svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį - važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais pakabos lankstais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
- Netvarkinga vairo traukių ir svirčių būklė Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti „detonuoti“ ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu.
- Netvarkingos spyruoklės ir amortizatoriai Nuo amortizatorių bei spyruoklių priklauso, kiek patogu ir saugu valdyti transporto priemonę: jei jie susidėvėję, prarandamas optimalus sukibimas su kelio paviršiumi, todėl drastiškai keičiasi stabdymo kelio ilgis net tais atvejais, kai stabdžių sistema yra nepriekaištingos būklės. Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė lemia transporto priemonės stabilumą, manevringumą, atsparumą slydimui. Jei amortizatoriai ir spyruoklės nebeatlieka savo funkcijų, suvaldyti automobilį būna sudėtinga net patyrusiam vairuotojui. Tai viena dažniausių avarijų priežasčių.
- Netvarkingos padangos Lengvasis automobilis su kelio paviršiumi liečiasi keturiais delno dydžio taškais, todėl nuo padangų būklės tiesiogiai priklauso, kaip efektyviai mašina įsibėgės, reaguos į komandas vairu, stabdys ir kiek sunaudos degalų. Deja, važinėjančių su kritinę nudėvėjimo ribą (4 mm) pasiekusiomis padangomis, nepaisančių sezoniškumo reikalavimų, ant tos pačios ašies montuojančių skirtingo protektoriaus rašto padangas ar nekreipiančių dėmesio į padangų karkaso pažeidimus (iššokusius gumbus) yra kur kas daugiau nei galima įsivaizduoti.
- Netvarkingi saugos diržai ir saugos oro pagalvių sistema Vienas žiniasklaidos mėgiamas stereotipų - į avariją patekusios transporto priemonės keleivius „gelbsti oro pagalvės“. Iš tiesų toks teiginys tiek pat teisingas, kaip ir pasakymas „jūra sūri, nes joje plaukioja silkės“. Saugos oro pagalvės efektyviai veikia tik tuomet, jei avarijos metu žmonės būna jiems skirtose vietose - savotiškose saugos celėse, kurias maksimaliai apsaugoti nuo visų įmanomų pažeidimų stengiasi automobilių konstruktoriai. Tam būtinos dvi sąlygos: vairuotojas ir keleiviai privalo būti tinkamai prisirišę saugos diržais, o mašina turėti efektyviai „dirbančias“ kėbulo gniuždymo zonas, sugeriančias kinetinę energiją ir maksimaliai sumažinančias perkrovas mašinoje esantiems žmonėms. Po eismo įvykių ištiesintos ir suvirintos konstrukcijos tokių savybių dažniausiai neturi.
Tiek jauni, tiek patyrę vairuotojai kelyje po eismo įvykio susiduria su techninėmis problemomis, kurių metu kviečiama techninės pagalbos tarnyba. Pasak „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko, vairuotojai kviečia pagalbą dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, pradurtos padangos, avarinio automobilio atrakinimo, užklimpimo ir pasibaigusių degalų. Miestų ir regionų gyventojų problemos šiek tiek skiriasi. A. Gimbickas atkreipia dėmesį, kad savarankiškai rato nesugebėtų pasikeisti maždaug pusė vairuotojų, todėl trūkstant žinių ir patirties geriau kreiptis į specialistus. Kita dažna problema, kai vairuotojai kreipiasi į draudikus, yra išsikrovęs energijos šaltinis arba kitos problemos, susijusios su akumuliatoriumi. Reikia atkreipti dėmesį, kad įprastinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas - 4 ar 5 metai. Specialistas teigia, kad stresas ir skubėjimas yra nuolatinis mūsų palydovas, vienu metu atliekame ne vieną darbą - tai lemia išsiblaškymą ir prie vairo.
„ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas sako, kad avarijas sukelia net ir transporto priemonės, kurioms neseniai atlikta techninė apžiūra, todėl norint sumažinti netikėtų gedimų tikimybę, vertėtų profilaktiškai tikrinti automobilio būklę kur kas dažniau - bent kartą per tris mėnesius.
- Dažniausia avarijų, susijusių su automobilių gedimais, priežastis yra netvarkinga važiuoklė. Su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Kai kurie važiuoklės gedimai nėra lengvai pastebimi, todėl vairuotojai dažniausiai neatkreipia į juos dėmesio ir jų netvarko. Vis tik, kartais išduoti važiuoklės gedimus gali keli simptomai - staiga atsiradęs bildesys, ūžesys, pablogėjęs automobilio manevringumas, vairo drebėjimas. Atkreipti dėmesį į juos yra privaloma, nes laiku nepašalintas, kad ir smulkus važiuoklės gedimas, vėliau gali baigtis ne tik didelėmis piniginėmis išlaidomis, bet ir skaudžia avarija.
- Nors ratų guolio kaina yra palyginus nedidelė - svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų - nepakeistas guolis gali sukelti rimtą eismo įvykį, kurio žala bus milžiniška. „Pastebėjome, jog su automobilių guoliais susiję įvykiai būdingesni sunkiajam transportui. Avarijos atveju, tai išties didelė žala, nes vilkikai ne tik gabena brangius krovinius, kurie avarijų metu būna sugadinami, bet ir važiuoja dideliu greičiu. Nevaldomas vilkikas gali sukelti visos automobilių virtinės avariją, o dažnu atveju šiuos įvykius lydi sunkios traumos“, - teigia A.
- Nors stabdžių sistemos gedimai dažniausiai pastebimi dar neišvažiavus iš aikštelės ar namo kiemo, tačiau kartais tokių gedimų pasitaiko ir kelyje. Šios avarijos nėra dažnos, tačiau jau spėta įsitikinti, kad jos yra skaudžiausios. Dar baisesnės traumos tikėtinos tuomet, kai stabdžių gedimas pastebimas ne važiuojant lygiu keliu, o tik pasiekus kliūtį ir bandant staiga sustoti.
- „Važinėjimas sudėvėtomis padangomis nėra pateisinamas nei ankstyvu sniegu, nei bandymu sutaupyti, nei argumentu, jog esi apsidraudęs. Keliuose ir taip dažnai pasitaiko avarijų, kurios nutinka dėl netinkamai susiklosčiusių aplinkybių arba oro sąlygų, todėl vairuotojai turėtų stengtis visais įmanomais būdais sumažinti bent kontroliuojamas avarijų priežastis“, - sakė A.
- „Lietuviai pasižymi tuo, jog vengia autoservisų manydami, kad taip sutaupys laiko ar pinigų ir atvaro automobilį tik tada, kai gedimas tikrai rimtas arba automobilis visai nebevažiuoja. Dauguma ignoruoja staiga užsidegusią lemputę ar nuolatos, bet neįkyriai barškantį ratą“, - dėsto V. Pasak jo, važinėjant ne visiškai tvarkinga transporto priemone, ji tik dar labiau techniškai gadinama.
Transporto priemonės apžiūra po susidūrimo
Motorinių transporto priemonių avarijos gali kelti nerimą, o neatidėliotina reakcija susijusi su asmeniniu saugumu. Tačiau būtina kruopšti automobilio apžiūra. Subtilūs pažeidimai gali būti nematomi, tačiau dažnai vėliau sugenda kiti komponentai. Toliau pateikiami patikrinimai ir remontas gali padėti maksimaliai padidinti saugumą po automobilio avarijos.
Patikrinimai ir remontas po avarijos:
- Rėmas ir struktūrinis vientisumas Važiuoklė yra jūsų automobilio pagrindas, todėl net nedidelis susidūrimas gali turėti įtakos jo vientisumui. Labai svarbu suplanuoti profesionalią transporto priemonės apžiūrą, kad būtų nustatyti defektai. Įtrūkusi arba deformuota važiuoklė gali turėti įtakos jūsų automobilio saugumui ir vairavimui. Paprastai patikrinimai atskleidžia problemas, kurios gali būti nematomos, pvz., netinkamas suderinimas arba konstrukcinių komponentų gedimas. Jei jūsų transporto priemonė nesutampa, tai geras ženklas, kad transporto priemonės rėmas smarkiai pažeistas. Rėmo defektų šalinimas ne tik padaro automobilį saugų, bet ir padidina ilgaamžiškumą.
- Išlygiavimas ir sustabdymas Jūsų automobilio pakabos sistema gali turėti įtakos išoriniam kėbului. Remontas yra būtinas siekiant užtikrinti saugų vairavimą nepažeidžiant kitų gyvybiškai svarbių komponentų. Pavyzdžiui, greičiausiai turėsite problemų su vairo stiprintuvu, kai pakaba išjungta. Smūgiai dėl susidūrimo dažnai pakreipia ratų suvedimą į dešinę arba į kairę, priklausomai nuo smūgio zonos. Jei po incidento neapžiūrėsite ir nesureguliuosite ratų suvedimo, tai gali sukelti netaisyklingą padangų nusidėvėjimą ir saugumo problemų. Motorinių transporto priemonių ratai turi būti idealiai sureguliuoti, kad būtų užtikrintas optimalus valdymas ir saugumas. Sureguliavę važiuokite tiesia linija, kad patikrintumėte išlygiavimą. Svarbiausia, apžiūrėkite padangas, ar nėra pradūrimų, įpjovimų ar netolygaus susidėvėjimo modelių, nes tai gali rodyti problemas, į kurias reikia nedelsiant atkreipti dėmesį.
- Mechaninė apžiūra ir remontas Jūsų automobilio saugumas ir eksploatacinės savybės priklauso nuo kiekvieno mechaninio elemento tinkamo veikimo. Norėdami patikrinti variklio ir transmisijos veikimo problemas, užveskite variklį ir atkreipkite dėmesį į neįprastus garsus, tokius kaip verkšlenimas, beldimas ar tiksėjimas. Paprastai sveikas variklis turėtų sklandžiai eiti tuščiąja eiga ir normaliai reaguoti į droselio pagreitėjimą. Be to, trumpas važiavimas gali padėti užtikrinti sklandų pavarų perjungimą be vibracijos ir trūkčiojimo. Variklyje esantys skysčiai palaiko optimalią transporto priemonės būklę. Turėtumėte patikrinti visus skysčius, įskaitant transmisijos skystį, aušinimo skystį, alyvą ir stabdžių skystį. Įsitikinkite, kad lygiai atitinka gamintojo rekomendacijas, ir ieškokite jokių nuotėkio požymių variklio skyriuje arba po variklio karteriu. Stabdžių sistemos padaro jūsų automobilį praktiškesnį ir saugesnį keleiviams ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau susidūrimo metu gali lengvai nukentėti stabdžiai. Galite išbandyti stabdžius įvairiais greičiais, kad užtikrintumėte greitą reagavimą be neįprasto girgždėjimo, šlifavimo ar vibracijos. Kaip ir kitos automobilio saugos ir efektyvumo sistemos, stabdymo problemas reikia spręsti nedelsiant. Galiausiai, pakabos sistema lemia jūsų automobilio našumą ir komfortą. Dėl to tai labai svarbus remontas siekiant užtikrinti transporto priemonės saugumą. Važiuokite automobiliu vidutiniu greičiu nelygiu paviršiumi, kad išsiaiškintumėte, ar pakaba gali sklandžiai atlaikyti smūgį, be klibėjimo, triukšmo ar pernelyg didelio smūgio. Tai padeda nustatyti pakabos pažeidimus ir galimą poveikį gretimoms dalims.
Ką daryti su automobiliu po avarijos | Kaip gauti didžiausią naudą (paprasti patarimai)
Transporto priemonės eksploatacijos draudimo pasekmės ir prevencija
Transporto priemonės eksploatacijos draudimas yra esminė priemonė, užtikrinanti eismo saugumą ir aplinkosaugą...
tags: #be #technikines #avarija #kas #kaltas