Benzinas yra vienas populiariausių degalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose. Jo savybės, tokios kaip oktaninis skaičius, lemia variklio veikimą ir galimą žalą. Straipsnyje nagrinėjami skirtingi benzino tipai, jų naudojimo ypatumai, galimos problemos ir alternatyvios degalų rūšys.
Benzino tipai ir jų savybės
Skirtingiems varikliams keliami skirtingi reikalavimai degalams, todėl svarbu pasirinkti tinkamą benzino rūšį. Oktaninis skaičius parodo benzino atsparumą detonacijai - nepageidaujamam degimo procesui, kuris gali pakenkti varikliui. Kai automobilio variklis yra pritaikytas 95 benzino naudojimui, įpylus 98 benzino, nieko bloga nenutiks. Tačiau, jeigu variklis yra skirtas 98 benzinui, o bus naudojamas 95, gali atsirasti detonacija. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai. Naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną, variklis naudoja mažiau degalų, tačiau pats benzinas dažniausiai yra brangesnis. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas.
Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys ir jų darbas organizuotas taip, kad jie veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą įvyksta detonacija, o tai jau yra žalingas procesas. Variklis visada dirba link tos ribos ir vos pajutus, kad sudetonavo, prasideda vėlinimas. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba.
Visame benzine turi būti ne mažiau 5 proc. etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie - ne, tačiau tai privaloma pagal įstatymą. Etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis nei benzino, todėl bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Kai kurie automobilių sporto atstovai patys gamina variklius, juos perdaro ir pritaiko, kad išgautų galią ir ekonomiškumą, tačiau į tokį variklį įpilti žemesnio oktaninio skaičiaus negalima.
Etanolis yra spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra higroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanolui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją.
Dauguma tiekėjų deda priedus į benziną. Visų jų esmė yra panaši - palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų apnašos ir nuodegos. Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų - degimo kameros pasidengtų apnašomis, nuodegomis, tada blogėja variklio parametrai - galia, ekonomiškumas, aušinimas ir kt.
Geriausia pilti tai, ką rekomenduoja gamintojas. Vis tik net ir pilant 98 oktaninio skaičiaus benziną į 95 oktaninio skaičiaus benzinui pritaikytą automobilį, labai reikšmingo pokyčio nepajusite. 98 benzinas yra brangesnis ir galų gale kilometro kaina padidėja.
Benzino naudojimas ir aplinkos poveikis
Nors benzinas yra plačiai naudojamas, jo deginimas prisideda prie aplinkos taršos. CO2 išmetimas yra pagrindinė problema, tačiau yra ir kitų kenksmingų medžiagų. Transporto sektoriaus keliama tarša mažinama pasitelkiant ir atsinaujinančius degalus, tačiau tai ne visada duoda laukiamų rezultatų.
Lyginant benziną su bioetanoliu, pastarasis yra mažesnio šilumingumo ir sunkiau garuoja, todėl patekęs į variklį jį vėsina stipriau nei benzinas. Dėl šios priežasties variklyje degimo temperatūra būna žemesnė ir prieš katalizatorių susidaro mažiau azoto oksidų. Vis dėlto, dėl vėsesnių išmetamųjų dujų pats katalizatorius gali veikti nepakankamai efektyviai ir tam tikromis sąlygomis bendras azoto oksidų, anglies monoksido ir angliavandenilių kiekis už katalizatoriaus gali net padidėti. Be to, hibridiniuose automobiliuose dalį važiavimo, ypač mieste, atlieka elektrinė pavara, o sustojus vidaus degimo variklis dažnai išjungiamas, dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos nespėja palaikyti darbinės temperatūros ir atvėsta.
Didžiausi iššūkiai kyla naudojant bioetanolį šaltu oru - neutralizavimo sistemos per stipriai atvėsta ir gerai nebeatlieka savo funkcijų. Dėl to, naudojant degalus su biopriedais, į aplinką teršalų gali būti išmetama net daugiau nei naudojant benziną ar dyzeliną. Šiuo metu Europoje, taip pat ir Lietuvoje, degalinėse dažniausiai parduodami benzino ir bioetanolio mišiniai, kuriuose yra iki 5 proc. (E5) arba iki 10 proc. (E10) biopriedų.
Bandymų metu bioetanolio koncentracija buvo didinama net iki 70 proc. ir stebėti variklio veikimo pokyčiai. Visos bandymų atliktos panašioje - apie +20 °C - temperatūroje, bet net ir šiltu oru, mažų apkrovų režimu - važiuojant lėtai mieste ar stovint kamščiuose - teršalų neutralizavimas mažėjo. Biopriedo koncentracija ne visais atvejais gali būti didelė, nors šiuo metu kaip tik skatinama ją didinti, neatsižvelgiant į tai, ar yra žiema, ar vasara. Biopriedo proporcijos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į metų laiką ir aplinkos temperatūrą. Šaltu oru emisijų mažinimo sistemos dažnai nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir atvėsta, todėl tarša mieste gali padidėti.
Alternatyvos benzinui
Nors benzinas yra populiarus, egzistuoja ir kitos degalų rūšys bei technologijos. Vienas iš tokių pavyzdžių yra AdBlue, kuris montuojamas tik dyzeliniuose automobiliuose. AdBlue yra netoksiškas skystis, tai dejonizuoto vandens ir karbamido mišinys, kurį naudoja dyzeliniai automobiliai, norėdami sumažinti azoto oksidų (NOx) išmetimą. Veikdamas fone, AdBlue užtikrina, kad automobilis atitiktų ekologinius reikalavimus ir mažintų taršą. AdBlue atsirado, kai įsigaliojo 2014 m. išmetamųjų teršalų reglamentas, vadinamas EURO 6.
Taip pat sparčiai auga aplinkai palankesnių transporto priemonių - elektromobilių ir hibridinių automobilių - populiarumas. Hibridiniai automobiliai šiuo metu yra geriau pritaikyti vairavimui Lietuvoje ir kelia mažiau problemų. Jų itin daug didžiuosiuose miestuose, nes juos renkasi pavėžėjimo paslaugų teikėjai. Hibridiniai automobiliai niekur nedings ir bus aktualūs dar artimiausius 20-30 metų.
Kalbant apie dujas, Lietuvoje yra dviejų rūšių - propano-butano, t. y. suskystintos naftos dujos ir gamtinės dujos. Pastarąsias dažniau naudoja miesto autobusai. Dujų oktaninis skaičius yra didesnis nei benzino, todėl jos gali būti naudojamos didesnio suslėgimo laipsnio varikliuose ir nedetonuoja taip greitai kaip įvairūs benzinas.
Svarbu nepamiršti ir tinkamo pasiruošimo žiemai. Gamintojo rekomenduojamos žieminės klasės variklio alyvos naudojimas pagerina tepimo greitį. Benzininio variklio uždegimo žvakės ir dyzelinio variklio kaitinimo žvakės turi būti geros būklės. Prieš užvesdami išjunkite nereikalingus elektros prietaisus. Užvedus variklį, leiskite jam trumpai veikti tuščiąja eiga 30-60 sekundžių, kad stabilizuotųsi alyvos slėgis. Visada naudokite žieminį dyzelinį kurą arba patvirtintus antigelio priedus.
Kokiais kitais degalais gali važiuoti automobiliai?
Kitos transporto priemonių problemos ir sprendimai
Išvažiavus į kelią, gali laukti ne tik smagi kelionė, bet ir įvairūs nemalonūs netikėtumai: eismo įvykio metu apgadintas kito vairuotojo automobilis, nuverstas kelio ženklas, rastos subraižytos durelės automobilių stovėjimo aikštelėje, susidūrimas su laukiniu gyvūnu.
Įvykus nedidelei avarijai dažniausiai nereikia kviesti policijos - vairuotojai gali patys užpildyti eismo įvykio deklaraciją, užfiksuoti automobilio sugadinimus ir kreiptis į draudimo bendrovę, kad ši atlygintų patirtą žalą. Privalomasis draudimas, kuriuo turi būti apsidraudę visi vairuotojai, apima jų civilinę atsakomybę. Vidutinė draudimo išmoka tokiu atveju sudaro 950 eurų.
Atvejai, kai vairuotojai randa apgadintas savo transporto priemones, dažniausiai didžiuosiuose miestuose, kur didesnis gyventojų tankis, automobilių daug ir dažnai trūksta parkavimo vietų. Radus apgadintą automobilį, nėra aišku, kas yra įvykio kaltininkas. Dažniausiai tokiais atvejais žala siekia apie 500 eurų, o KASKO draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo automobilio markės, modelio, gamybos metų ir apgadinimų pobūdžio.
KASKO draudimas yra skirtas apsaugoti savo transporto priemonę: patirta žala atlyginama avarijos, vagystės, vandalizmo, stichinės nelaimės ir nelaimingo atsitikimo atveju. Svarstant, ar verta papildomai įsigyti KASKO draudimą, klientams rekomenduojama įsivertinti, kiek galima žala sujauktų jų finansinius srautus - ar jie pajėgs savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galės tam tikrą laiko periodą išsiversti be pakaitinio automobilio.
tags: #benzinas #aprasymas #naudojimas #zala