Renkantis naują automobilį, nuolatos atsiranda dilema, koks variklis turi sukti automobilio ratus: dyzelinis ar benzininis? Dar aštuntame dešimtmetyje dyzelinis variklis tapo svaria alternatyva benzinu varomiems varikliams.
Dyzelinio variklio spaudimo laipsnis (16-24) yra didesnis už panašų benzininį variklį (7-11). Degalų degimas iškart po užvedimo vyksta žaibišku greičiu. Pavyzdžiui, tokio pat tūrio dyzelinis variklis maždaug 30 procentų ekonomiškesnis nei benzininis variklis, tuo pačiu sukimo momentas yra žymiai didesnis nei benzininio variklio.
Įprasta, jog per metus nuvažiuojant daugiau kaip 100 tūkst. kilometrų, dyzelinio variklio eksploatacija efektyvesnė už benzininio. Kas nesuprato, tai paaiškinsime. Dyzelinio variklio ekonominis pranašumas prieš benzininį pasireiškia tik įveikus tam tikrą kilometrų skaičių (pvz., 100 tūkst. kilometrų). Tačiau net ir mažuose automobiliuose montuojami 4 cilindrų turbo dyzeliniai varikliai prilygsta benzininiams analogams.
Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai dažniausiai būna su akumuliatorine didelio slėgio degalų įpurškimo sistema “Common Rail”, kurią prieš maždaug 10 metų sukūrė „Fiat". Modernus dyzelinis variklis yra gan sudėtingas mechanizmas. Užtektų pažiūrėti vien į elektroninės valdymo sistemos išklotinę. Jog į cilindrus reikiamu metu patektų tinkama degalų porcija ir sureguliuotų kiek laiko tai užtruktų, sistemos kompiuteris slėgius ir atskirų elementų eigas matuoja 4 vietose, temperatūrą - 8 vietose, masę ir trukmę - 2 vietose. Pagal gautus duomenis kompiuteris siunčia valdymo signalus net 5 skirtingoms įrenginių grupėms.
Nors yra dyzelinių variklių, sukurtų benzininių variklių pagrindu. Tokiu pagrindu varikliai būna sunkesni, bet tuo pačiu ir tvirtesni.
Dyzelino kristalizacijos priežastys
Visi modernūs dyzeliniai varikliai yra ypatingai jautrūs degalų kokybei. Dažni servisų lankytojai dažniausiai ir būna atvažiavę dėl tos pačios problemos, jog užsipylę neaiškių degalų automobilis ilgainiui pradeda kvailioti. Kam iš visų dyzelinių automobilių savininkų teko žiemą ieškoti kuro filtro? Įsipylus prastos kokybės degalų, parafino kristalizacija prasideda jau esant -3-5 laipsniams šalčio, o tai yra 4 kartus didesnėje temperatūroje nei reikalauja standartai. Realiai užtenka kelių šimtų kilometrų, jog užsikimštų filtras, o tada laukia ir variklio užgesimas.
Šaltis ir prastos kokybės dyzelinas yra pagrindinės parafino kristalizacijos priežastys. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau dyzelino stingimo temperatūros, jame esantys parafino junginiai pradeda kristalizuotis. Šie kristalai gali užkimšti kuro filtrą ir degalų tiekimo sistemą, taip trukdydami variklio darbui.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į degalų kilmę ir priedus. Kiekviena degalų kompanija į bazinį produktą prideda savo unikalų priedų paketą (additive package), kuris gali sudaryti 1-3 procentus viso degalų tūrio, tačiau būtent jis lemia galutinio produkto savybes. Kai kurie priedai, ypač skirti vasaros sezonui, gali netinkamai elgtis žemoje temperatūroje, skatindami parafino kristalizaciją.
Degalų saugojimo ir transportavimo sąlygos taip pat gali turėti įtakos jų kokybei. Ilgai cisternose stovėję ar per didelį atstumą transportuoti degalai gali prarasti dalį savo savybių. Senos cisternos gali turėti korozijos pėdsakų, o blogai sandarinti rezervuarai gali praleisti vandenį, kuris, ypač dyzeliniuose degaluose, gali skatinti nepageidaujamus procesus.
Sezoniniai degalų skirtumai yra labai svarbūs. Žiemos dyzelinas turi kitokią formulę nei vasaros. Jis optimizuotas veikti šaltomis sąlygomis, jame daugiau lengvųjų frakcijų ir specialių priedų, kurie užtikrina sklandų variklio veikimą šaltyje. Vasaros formulė yra optimizuota energetiniam efektyvumui ir ekonomiškumui. Perėjimo periodais degalinėse gali būti mišiniai, kurie ne visada optimaliai tinka esamoms oro sąlygoms.
Kaip kovoti su dyzelino kristalizacija?
Su parafino susidarymu galima kovoti pilantis žieminį dyzeliną. Yra atvejų, kai žmonės dyzeliną skiedžia su benzinu ar specialiais priedais, kurių galima įsigyti kiekvienoje automobilių prekių parduotuvėje. Tačiau įspėsime naujesnių automobilių savininkus, jog dyzelino atskiedimas benzinu sukels katastrofišką efektą jūsų varikliui, o kai nuvažiuosite pas meistrą, jis jums ir pasakys “Charakiri”. Kodėl? Dyzelinas dega ne tik cilindruose, bet ir tepa judančias maitinimo sistemos detales. Atskiedus dyzelį, gerokai sumažėja variklio galia ir paties variklio resursas, gali sunkiau užsivesti, taip pat lengvai gali pradegti stūmokliai, taip pat tai gali atsiliepti švaistiklių ir slydimo guolio perkrovoms.
Specialistai vardija, kokius svarbiausius darbus verta atlikti artėjant žiemai. Jeigu automobilis tvarkingas, žiema neturi įtakos rimtiems gedimams, bet neatlikus namų darbų, problemų tikrai bus. Lapkričio pradžioje pats laikas išvažinėti vasarinius degalus ir įsipilti jau žieminių. Žinoma, automobilį eksploatuojant kasdien, dėl to sukti galvos neverta, bet važinėjant tik tam tikrais periodais, reikėtų tai turėti galvoje.
Kur kas rimtesnių bėdų gali kilti dėl variklio pašildymo sistemos, nuo kurios tiesiogiai priklauso dyzelinio variklio užvedimas šaltuoju metų laiku. Jei vasarą vairuotojai gali ir nejausti, kad ši sistema prastai funkcionuoja, tai žiemą, oro temperatūrai krentant vis žemiau, variklis vedasi sunkiau, o spustelėjus didesniam šaltukui, gali ir visai neužsivesti. Senesniems automobiliams, kurių šildymo sistema dažnai jau susidėvėjusi, kritine oro temperatūra gali tapti ir -5 °C.
Artėjant žiemai nereikėtų pamiršti dar vienos mažos detalės - degalų filtro. Jame degalų kristalizacija vyksta intensyviausiai. Šis filtras svarbus, nes sulaiko įvairias nuosėdas, nešvarumus ir vandenį, kurio nedidelis kiekis randamas dyzeliniuose degaluose. Nepamirškime, kad dyzeliniai varikliai yra itin reiklūs degalų kokybei.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į "AdBlue" skystį, kuris naudojamas dyzeliniuose automobiliuose ekologijai gerinti. Standartinis "AdBlue" skystis pradeda kristalizuotis jau esant -11 °C temperatūrai. Kristalizacijos procesas pavojingas tuo, kad susidarę smulkūs kristalai užkemša jautrius SCR (selektyviosios katalizinės redukcijos) sistemos komponentus. Prevencija visada yra pigesnė už remontą.
Praktiniai patarimai, kaip išsirinkti geriausią degalinę: stebėkite savo automobilio reakciją. Jei pastebite, kad tam tikroje degalinėje pildydami baką automobilis dirba tyliau, ekonomiškiau ar dinamiškiau - tai geras ženklas. Atkreipkite dėmesį į degalinės aplinką. Švari, tvarkinga degalinė dažniau rūpinasi ir degalų kokybe. Senos, apleistos degalinės gali turėti problemų su rezervuarų priežiūra. Stebėkite, ar degalinėje dažnai būna eilės - tai rodo, kad degalai greitai atsinaujina. Vengkite pildyti baką tuo metu, kai į degalinę atvežami nauji degalai. Cisternos ištuštinimas gali sukelti nuosėdų pakėlimą iš rezervuaro dugno. Geriausia pildyti baką praėjus kelioms valandoms po degalų pristatymo. Žiemos metu ypač atidžiai rinkitės dyzeliną. Jei planuojate kelionę į šaltesnį regioną, geriau rinktis žinomus prekės ženklus, kurie garantuoja tinkamą žiemos formulę. Vasarą galite eksperimentuoti su skirtingais tiekėjais.
Kaip pasiruošti Škoda automobilį žiemai? Praktiniai patarimai vairuotojams ir specialios akcijos.
Linkime taupiai ir pigiai eksploatuoti dyzelinį variklį.
tags: #benzino #kristalizacijos #priezastys