Visterija (Wisteria) pasaulyje yra žinoma dėl savo spalvingų ir aromatingų žiedų, kurie paprastai būna mėlynos, violetinės ar baltos spalvos. Šie augalai yra vijokliniai, todėl dažnai naudojami sodo dizaine, norint sukurti itin romantišką ir jaukią aplinką. Visterijos puikiai tinka sodinimui prie sienų, pavėsinių, tvorų ar kitų konstrukcijų. Visgi, reikėtų žinoti, kad visterijos yra gana agresyvios ir gali įaugti į bet tokį plyšelį, o norint jas išnaikinti reikės paplušėti. Taigi, gerai apgalvokite kur jas sodinsite, o nerekomenduojama to daryti per arti namų. Visterijos gali būti auginamos kaip medis ar krūmas, priklausomai nuo rūšies. Ji yra populiarus pasirinkimas daugelyje šiltų klimatinių zonų, kuriose yra pakankamai šilumos ir saulės. Šie augalai tikras gėris akims žydėjimo metu, kai žiedai suformuoja gausius žiedynus ir atveria spalvų grožį.
Visterijos, dėl jų stulbinančio žydėjimo ir grožio, yra populiarūs augalai daugelyje šalių. Lietuvoje jos taip pat sulaukia dėmesio, ypač tarp tų, kurie nori savo soduose sukurti romantišką ir įspūdingą atmosferą. Sodininkystės specialistai ir entuziastai vis dažniau dalinasi sėkmės istorijomis apie visterijų auginimą Lietuvoje, skatindami ir kitus pabandyti prisijaukinti šį augalą savo soduose. Taigi, nors visterijos Lietuvoje nėra taip paplitusios kaip kai kuriose šalyse, jų populiarumas čia tikrai auga, o sodininkai vis dažniau jomis domisi.
Veislių pasirinkimas ir atsparumas šalčiui
Lietuvoje visterijos vis dar egzotiniai augalai. Pirmiausia, daugumos populiariausių rūšių ir veislių nepakankamas atsparumas šalčiui ir ypač sausam šaltam žiemos vėjui. Tuo tarpu naujai išvestų, atspariausių šalčiui veislių yra ne tiek jau daug. Jei nenorite kasmet dangstyti augalo ir vis tiek matyti tik lapus, pamirškite lepias kiniškas (W. sinensis) visterijas. Rinkitės „saugų variantą“ - amerikietiškas (W. macrostachya arba W. frutescens) veisles, kurios atlaiko iki -30 °C ar net -40 °C šaltį.
1. 'Blue Moon' visterija (Wisteria macrostachya) - absoliuti lyderė
'Blue Moon' visterija (Wisteria macrostachya) tai pati patikimiausia veislė Lietuvos klimatui, kurią galima auginti be jokio dengimo net ir atviresnėse vietose. Ji buvo išvesta šaltame Minesotos klimate, todėl yra itin atspari šalčiui, ištverdama temperatūrą iki -40 °C. Šios veislės unikalumas tas, kad ji yra remontantinė - žydi tris kartus per sezoną (gausiai birželį, vėliau liepą ir rugsėjį). Minesotos universiteto (UMN) kraštovaizdžio arboretumas pabrėžia, kad 'Blue Moon' žiedus krauna ant naujų, šių metų ūglių, todėl net jei žiema bus rūsti ir nušaldys senas šakas, augalas vis tiek žydės ant ataugusių stiebų. Žiedai yra levandų mėlynos spalvos, susitelkę į 15-30 cm ilgio kekes ir maloniai kvepia.
Krūminė (Kentiukio) visterija 'Blue Moon' - tai pati atspariausia šalčiui visterijos veislė, galinti ištverti iki -35°C, todėl patikimiausia auginti Lietuvoje. Žydi alyvinės-melsvos spalvos, kvapniomis kekėmis. Unikali savybė - žydi ant šiųmečių ūglių, todėl nebaisios pavasarinės šalnos ir apšalimai. Per sezoną gali žydėti pakartotinai. Stambiakekė ji pavadinta ne veltui, jos žiedynų ilgis siekia net 45 cm, žydi nuo vasaros pradžios, itin kvapniais, levandų ar mėlynesnės spalvos žiedais. Reikalauja gan tvirtų atramų, nes galingą stambios lapijos masę augina sparčiai, o pat vijoklis gali siekti net iki 10 m. aukštį. Tai turbūt vienintelė visterija Lietuvoje, kurią galite bandyti auginti ne tik užuovėjose prie pastatų, bet ir atviroje vietoje. Lapų spalva rudenį - geltona.
2. 'Summer Cascade' visterija (Wisteria macrostachya) - ilgesnių kekių karalienė
'Summer Cascade' (Wisteria macrostachya) - tai dar vienas Minesotos universiteto selekcininkų kūrinys, pasižymintis ilgomis (iki 30 cm) žiedų kaskadomis. Žiedai atsiveria tamsiai violetiniai, vėliau šviesėja, sukuria dviejų atspalvių efektą. Kaip ir 'Blue Moon', ji yra visiškai atspari 4-ajai zonai (Lietuva yra 5-a), todėl žiemoja be problemų. Ilinojaus universiteto (UIUC) agronomai vertina šią veislę dėl jos greito augimo ir gebėjimo uždengti pavėsines per 2-3 metus, tačiau ji reikalauja tvirtos atramos dėl didelės biomasės svorio.
3. 'Amethyst Falls' visterija (Wisteria frutescens) - kompaktiška ir neagresyvi
'Amethyst Falls' visterija (Wisteria frutescens) tai puikus pasirinkimas tiems, kurie turi mažą sklypą, terasą ar nori auginti visteriją dideliame vazone. Skirtingai nei kitos visterijos, kurios gali „smaugti“ medžius ir laužyti tvoras, ši amerikietiška veislė auga lėčiau ir yra lengviau valdoma (pasiekia tik 3-5 metrus). Žiedynai yra trumpi, stori, sodrios violetinės spalvos ir primena didelius „kankorėžius“, kvepiančius muskusu. Šiaurės Karolinos valstijos universitetas (NCSU) rekomenduoja šią veislę kaip ekologišką alternatyvą, nes ji nėra invazinė ir žydi vėliau (birželio pabaigoje), todėl visiškai išvengia vėlyvųjų pavasario šalnų pavojaus.
Viena iš seniausių gerai žinomų šalčiui atspariausių visterijų, auginamų iki 4 USDA zonos (-32-35C) - amerikietiškoji krūminė - Wisteria frutescens ir jos žemaūgė veislė Amethyst Falls. Ji ir viena aukščiausių, šiltuose kraštuose siekia 12 m., tuo tarpu Lietuvoje reikėtų tikėtis iki 6 metrų, o Amethyst falls 2-3 metrų. Žydi gegužę-birželį. Žiedynai trumpesni nei azijietiškųjų, viso labo 10-15 cm. Žydėjimas ilgas, apie mėnesį, o vėliau vasarą - pakartotinis. Dar vienas skirtumas nuo azijietiškųjų, ji neturi to svaiginančio aromato.
Sodinimas ir priežiūra Lietuvoje
Sodinkite visteriją pavasarį arba rudenį, kol augalas ramybės būsenoje. Remiantis moksliniais botanikos sodų duomenimis, geriausias laikas: pavasaris arba ruduo. Geriausia sodinti pavasarį, kai praeina stiprių šalnų pavojus. Jas galima auginti iš sėklų, tačiau prireiks daug metų, kol gėlė subręs ir pradės žydėti. Nors visterijos gali augti daliniame pavėsyje, tačiau greičiausiai jos taip ir nepražys, todėl saulės šviesa joms yra būtina. Visterijoms parenkama saulėta vieta, užuovėjoje. Idealu jei ji bus pritvirtinama prie sienos ar šalia jos. Auginkite visterijas derlingoje, drėgnoje, bet gerai drenuojamoje dirvoje. Jei jūsų dirvožemis prastas, įberkite komposto. Dirvožemiui nereikli, jis turi būti neutralus arba rūgštesnis, pralaidus, tinka ir smėlis/priesmėlis/priemolis arba durpžemis. Sunkiame molyje ji vargu ar peržiemos. Parinkite vietą atokiau nuo kitų augalų, nes jos greitai auga ir gali lengvai užgožti „kaimynus“.
Visterijoms auginti reikia tikrai tvirtų konstrukcijų, ant kurių jos galėtų laipioti, pavyzdžiui, metalinių ar medinių grotelių ar pavėsinių. Būtina paruošti labai tvirtą ir aukštą atramą (pergolę, metalines konstrukcijas). Iškaskite duobę, kurios gylis būtų toks pat kaip šaknų kamuolys, o plotis - 2-3 kartus didesnis. Kiekvieną pavasarį po augalu patieskite komposto sluoksnį ir 5 cm mulčio sluoksnį, kad išlaikytumėte drėgmę ir sustabdytumėte piktžoles. Pomedis pamulčiuojamas, kad apsaugoti nuo sausrų ir piktžolių, geriausia - pušų žieve.
Kasmet kovo mėnesį gausiai pamaitinkite visterijas rožių trąšomis (jose gausu žydėjimą skatinančio kalio ir magnio), kad jos reguliariai žydėtų ir augtų. Vasarą (liepos pab. Lapkritis) tręšiama saikingai. Pavasarį galima patręšti kompostu. Vasaros pradžioje galima patręšti trąšomis žydintiems augalams su didesniu fosforo ir kalio kiekiu. Jei jūsų visterija buvo pakankamai tręšiama, augo saulėtoje vietoje, o po trejų ar ketverių metų vis dar atsisako žydėti, lengviausia būtų jos atsikratyti išraunant ir pasodinant įskiepytą veislę, kuri kompensuos prarastą laiką.
Laistykite šiuos augalus, jei per savaitę iškrenta mažiau nei 1 cm lietaus. Gerai įsišaknijęs augalas yra gana atsparus sausrai.
Kaip genėti visteriją, kad ji žydėtų kuo gausiau
Genėjimas - raktas į gausų žydėjimą
Gero žydėjimo paslaptis - genėjimas, nes visterijos žydi tik ant naujų ūglių. Genėjimas - esminis visterijų auginimo ir žydėjimo sėkmės faktorius. Visterijos genimos dukart per metus, žiemos pabaigoje ir vasarą. Augančias visterijas genėkite liepą arba po to, kai žiedai nuvysta. Padrikus šoninius ūglius nukirpkite, tačiau palikite stiebus, kurie vyniosis apie atramą toliau. Norint, kad visterijos išaugintų naujas šakeles su žiedais, reikia jų esamus ūglius patrumpinti iki trečdalio arba pusės ilgio. Vasarinis genėjimas vykdomas liepą ar rugpjūtį, iki 5-6 šiųmečio prieaugio lapų, trumpinami visi ilgi šakų galai, gerinama oro cirkuliacija ir taip skatinamas ūglių sumedėjimas ir pasiruošimas žiemai. Žiemos pabaigoje, praėjus didelių šalčių pavojui, patrumpinami tie patys ūgliai, tik jau iki 2-3 pumpurų (kiekviename jų - būsimi žiedynai). Seni augalai gali būti genimi labai smarkiai, ir pirmus metus po renovacijos visiškai netręšiami.
Dauginimas
Visterija gali pražysti tik po kelių metų, todėl dauguma sodininkų renkasi pirkti jau paaugusius sodinukus. Tačiau jei norite iššūkio, pavasario viduryje galite nukirpti maždaug 10 cm ilgio jaunus stiebus. Pašalinkite apatinius lapus, kiekvieno auginio viršūnėje palikdami maždaug po keturis. Pripildykite vazonėlius augalinio komposto, tada palaistykite vandeniu ir leiskite jam nutekėti. Sodinkite auginius į vazonus taip, kad jų lapai nesiliestų, ir uždenkite permatomu plastikiniu maišeliu. Tuomet pastatykite auginius gerai apšviestoje patalpoje ir pasirūpinkite, kad jie neišdžiūtų. Lengvai dauginama atlankomis. Pavasarį ilgas ūglis prilenkiamas prie žemės, prismeigiamas ir apiberiamas žemėmis.
Žiemojimas ir apsauga
Apsaugoti visterijas žiemą ir pavasarį yra esminė užduotis, jei norime mėgautis žydėjimu. Prieš žiemą aplink visterijų šaknų zoną uždėkite storą sluoksnį mulčio (pvz., lapų, komposto ar medžio drožlių). Tai padės išlaikyti dirvožemio drėgmę ir apsaugoti šaknis nuo šalčio. Kad šaknys nebūtų pažeistos dėl užšąlančio dirvožemio, stiebus reikėtų aprišti. Taip pat tai apsaugos nuo stiprių žiemos vėjų. Nors veislė labai atspari, jaunus augalus (1-3 metus) žiemai būtina apsaugoti. Rudenį šaknų zona storai mulčiuojama durpėmis ar kompostu (20-30 cm sluoksniu).
Ligos ir kenkėjai
Visterijos turi daugybę privalumų, įskaitant ypatingą ištvermingumą augalų kenkėjų ir ligų kupiname pasaulyje. Visterijos dažnai serga grybinėmis lapų ligomis, paprastai vadinamomis miltlige ir lapų dėmėtlige, tačiau jos nekelia didelių rūpesčių. Abi šios ligos gali prasidėti kaip mažos geltonos dėmelės ant lapų, tačiau miltligė ilgainiui pasidengia baltu pūkuotu sluoksniu, kuris gali apimti visą lapą. Lapų dėmės paprastai neišplinta, tačiau jos gali išdžiūti, paruduoti arba pažeisti lapai gali įgauti šautinių skylių išvaizdą. Norint kovoti su visterijų ligomis, kurias sukelia lapus pažeidžiantys grybai, tereikia nuskinti pažeistus lapus ir agresyviau genėti visterijas, kad geriau tekėtų oras.
Visterijas mėgsta įvairūs kenkėjai, tokie kaip amarai, kurie gali pažeisti lapus ir šakeles, sugadindami augalo išvaizdą ir stabdydami jo augimą. Net ir skydblakė gali pulti šį augalą, siurbdama iš jo sultis ir palikdama ant lapų lipnumą. Šie kenkėjai ne tik gadina visterijų grožį, bet ir gali sumažinti jos atsparumą ligoms arba net paveikti jos gebėjimą žydėti.
