Darbinis velenas - tai variklio jėgos perdavimo mechanizmas išoriniams įrenginiams.
Pavyzdžiui, traktorių darbiniai velenai dažnai perduoda variklio jėgą įvairiems žemės ūkio padargams - žoliapjovėms, presams, dirvos purentuvams ir t. t.
Darbinius velenus turi ne tik traktoriai, bet ir nemaža dalis sunkvežimių.
Pavyzdžiui, kai kurios ugniagesių mašinos turi taip sukamus vandens siurblius.
Šis kukliai atrodantis daiktas yra viena svarbiausių traktorių detalių.
Kai kurie vartotojai susiduria su situacija, kai po traktoriaus remonto ar dalių keitimo darbinis velenas nustoja veikti arba veikia netinkamai.
Viena iš galimų problemų - darbinio veleno nejungimas arba netinkamas jo veikimas.
Vartotojas praneša, kad pakeitė traktoriaus kabiną ir galinį tiltą, taip pat tvarkė darbinį veleną, pakeitė patį veleną, juostas ir guolius.
Po surinkimo, užvedus traktorių, darbinis velenas neveikia.
Pastebima, kad velenas arba pastoviai sukasi, tiek įjungtoje, tiek išjungtoje padėtyse, arba, perjungus po sėdyne esančią rankeną į kitą padėtį, nesisuka nei įjungtas, nei išjungtas.
Juostų reguliavimas abiem atvejais nepakeičia situacijos.
Taip pat vartotojas nurodo, kad kabinoje esanti įjungimo rankena junginėja ne taip, kaip turėtų, lyg neįsijungtų iki galo.
Kyla klausimas, ar rankena po sėdyne turi tik dvi padėtis.
Galimai, kažkas iššoko iš vietos prijungiant tiltą prie dėžės, ar lieka tik visą darbinio veleno kelmą traukti lauk?
Darbinio veleno istorija ir evoliucija
O kadaise darbinių velenų apskritai nebuvo.
Pirmieji garo traktoriai įprastai buvo naudojami tik tempimui.
Prie jų buvo galima tvirtinti įvairius mechaninius prietaisus, tačiau energijos jie gaudavo nuo besisukančių agregato ratų - panašiai buvo sukami įvairūs arkliniai padargai.
Stacionarūs varikliai (ar tiesiog vietoje stovintys traktoriai) energijos kitiems prietaisams galėjo pasiūlyti diržų pagalba.
Tačiau, kaip galite įsivaizduoti, nemaža dalis tos energijos būdavo tiesiog iššvaistoma - ji dėl trinties tuose diržuose virsdavo karščiu.
Kažkas panašaus į darbinį veleną buvo užpatentuota tik 1878 metais.
Šis primityvus mechanizmas eskizuose buvo vaizduojamas prijungtas prie garo variklių - juk pirmasis benzininis traktorius išrastas tik 1892 metais.
Tačiau tai buvo postūmis, paskatinęs ūkininkus kurti savadarbius jėgos perdavimo mechanizmus, tarp kurių buvo ir tokių, kurie dabar primena modernų darbinį veleną.
Amerikiečių kompanija International Harvester 1918 metais tapo pirmuoju gamintoju, siūlančiu traktorius su darbiniais velenais - pirmiausia su šiuo mechanizmu pasirodė modelis, žymėtas kaip 8-16.
Tai buvo didelė ir svarbi inovacija - beveik kaip standartinis trijų taškų padargų tvirtinimas.
Kompanijos inžinierius Edwardas A. Johnstonas šią idėją nusižiūrėjo bent dešimtmečiu anksčiau Prancūzijoje - ten jis pamatė savadarbį ūkininko sukurtą darbinį veleną ir parsivežė šią idėją į valstijas.
International Harvester siūlė ne tik traktorius su darbiniais velenais, bet ir padargus, kurie galėjo pasinaudoti šia technologija.
Ir nors konkurentas Case taip pat visai netrukus ėmė gaminti traktorius su darbiniais velenais, International Harvester spėjo įgyti didelį pranašumą prieš konkurentus.
Trečiojo dešimtmečio pradžioje vis daugiau traktorių gamintojų ėmė siūlyti modelius su darbiniais velenais ir galiausiai tai tapo labai plačiai paplitusiu mechanizmu.
Darbinio veleno standartizacija ir saugumas
Pirmieji darbiniai velenai turėjo didžiulį trūkumą - jų sukimosi greitis priklausė nuo traktoriaus judėjimo greičio.
Kitaip tariant, norėdamas įjungti darbinį veleną, traktoriaus operatorius privalėjo įjungti pavarą.
Vėliau, apie 1945 metus, ši problema buvo išspręsta, kai pasirodė pirmieji nepriklausomi darbiniai velenai - jų sukimosi greitis visiškai nepriklausė nuo traktoriaus važiavimo greičio.
Darbinio veleno sukūrimas, žinoma, ūkininkams buvo didelė pagalba.
Tačiau šis išradimas iš pradžių turėjo keletą problemų.
International Harvester traktorių pirkėjai privalėjo rinktis to paties gamintojo padargus, nes kiti tiesiog netiko.
Tai reiškia, kad ūkininkai, norėdami naudoti tuos pačius įrankius, privalėjo pirkti vienodus traktorius.
Tai pasikeitė 1927 metų balandį, kai JAV Žemės ūkio inžinierių bendrija paskelbė pirmąjį darbinio veleno standartą - 536 (+-10) apsisukimų per minutę pagal laikrodžio rodyklę.
Šis standartas, žinoma, buvo ne kartą atnaujintas ir patikslintas.
Taigi, jau daugiau nei 100 metų darbinis velenas yra vienas iš geriausių ūkininkų draugų.
Šiek tiek trumpiau jis montuojamas ir įvairiuose specializuotuose sunkvežimiuose ir kitoje technikoje.
Tiesa, šie draugai kartais yra tikri žudikai.
Darbas su sunkiaja technika niekada nėra visiškai saugus ir traktoriai (bei sunkvežimiai) čia nėra išimtis.
Skaičiuojama, kad 5-10 % visų su traktoriais susijusių mirčių įvyksta dėl nesaugaus darbo prie darbinio veleno.
Ši dalis gali įtraukti drabužius, sulaužyti kaulus ir atimti gyvybę.
Todėl šiais laikais darbiniai velenai yra dengiami ryškiai geltonomis ar raudonomis plastikinėmis apsaugomis, kurios neleidžia rūbams įsivelti, ir kartais net yra apšviečiami.
Tiesa, tos apsaugos patinka ne visiems, todėl kartais yra tiesiog pašalinamos, o senesnė technika tokių saugumo priemonių apskritai neturi.
Galimi darbinio veleno nejungimo priežastys gali būti įvairios:
- Mechaniniai gedimai: Sugedę pavarų dėžės komponentai, pažeisti veleno dantračiai, sugedę sankabos mechanizmai.
- Reguliavimų klaidos: Netinkamai sureguliuotos jungimo svirtys, nešvarumai ar korozija tarp besijungiančių dalių.
- Elektrinės problemos: Jei traktorius turi elektrinį darbinio veleno jungimo mechanizmą, gali būti sutrikusi elektros grandinė, sugedę jungikliai ar davikliai.
- Netinkamas surinkimas: Po remonto ar dalių keitimo, netinkamai sujungtos dalys, pvz., velenas gali būti ne iki galo įstatytas į savo vietą.
Kadangi vartotojas nurodo, kad po remonto ir dalių keitimo darbinis velenas neveikia, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar visos dalys buvo tinkamai sumontuotos ir sujungtos.
Taip pat svarbu atidžiai apžiūrėti visas jungiamąsias dalis, ar nėra pažeidimų, ar jos švarios ir tinkamai sutepamos.
Jei rankena kabinoje junginėja ne taip, kaip turėtų, tai gali rodyti problemą pačioje valdymo sistemoje arba jos sujungime su darbinio veleno mechanizmu.
Galimas variantas, kad reikės atidžiai patikrinti visą darbinio veleno perdavimo sistemą, pradedant nuo pavarų dėžės iki pat veleno galo.
Norint tiksliai nustatyti gedimo priežastį, gali tekti išmontuoti darbinio veleno kelmą ir atidžiai apžiūrėti visus jo komponentus bei prijungimo taškus prie pavarų dėžės.
tags: #case #neisijungia #darbinis #velenas