Dodge Stratus ir jo dvyniai Chrysler Cirrus bei Plymouth Breeze yra vidutinio dydžio 4 durų sedanai, pristatyti 1995 metais. Visi automobiliai buvo įvertinti tarp 10 pačių geriausių (žurnalas “Car and Driver”) 1996 ir 1997 metais. Automobiliai turėjo daug bendrų detalių - šių trijų automobilių dizainas buvo labai panašus, besiskiriantys tik priekiniu paneliu, užpakaliniu buferiu ir užpakaliniais žibintais. Interjeras taip pat yra identiškas.
Stratus buvo parduodamas ir Europoje su 2.0 L ir V6 varikliais kaip Chrysler Stratus. Jo dizainas yra panašus į Chrysler Cirrus, išskyrus užpakalinius žibintus, kurie buvo paimti iš Dodge.
Viduje Dodge Stratus yra patogus, pasiruošęs priimti jus ir jūsų šeimą su didele bagažine (automobilio galas yra šiek tiek aukštesnis, todėl yra itin talpus). Oro kondicionierius, autopilotas, grotuvas - yra standartiniai įrenginiai. Savininkams patiko Stratus erdvumas, patikimumas, nors automobilio interjeras ir nėra aukščiausios kokybės.
„Dodge Stratus“ pirmtakas buvo automobilis „Spirit“, pirmą kartą pristatytas 1988 m. Šis modelis buvo parduodamas tik JAV, o Europoje apie jį beveik nieko nežinoma. 1995 m. „Spirit“ gamyba buvo nutraukta. Jį pakeitė modelis „Stratus“. Pirmoji „Stratus“ karta turėjo tik sedano kėbulą ir 4 cilindrų 2 l 133 AG arba 2,4 l 152 AG variklius.
2000 m. buvo pristatyta nauja „Dodge Stratus“ karta. Antrosios kartos „Stratus“ turėjo ne tik sedano, bet ir kupė kėbulą, o dviejų durų automobilis galėjo turėti ne tik 2,4 l 142/150 AG variklį, bet ir V6 3 l 201/203 AG. Į sedanus buvo montuojami 2,4 l 152 AG ir V6 2,7 l 203 AG varikliai.
Mūsų antrinėje rinkoje amerikietiškos mašinos nėra naujiena. Vienas populiaresnių - „Dodge Stratus“. Tai vienas mažesnių ir pigesnių bendrovės modelių. Tiesa, žodis „mažesnis“ šiuo atveju vartojamas su tam tikra išimtimi, nes Europoje „mažomis“ vadina mašinas iki 3,5 m ilgio, o už Atlanto tokiais automobiliais nelabai kas važinėja. Ten mėgsta „normalius“, didelius automobilius.
Kaip dažnai būna su amerikietiškais modeliais, „Dodge Stratus“ turi dvynį „Chrysler Sebring“. Pastarąjį automobilį galima parsivežti iš Europos, nes jie ten buvo oficialiai tiekiami. Nėra prasmės to daryti, nes jie bus brangesni už tiesiai iš Amerikos atgabenamus automobilius.
Varikliai ir jų charakteristikos
Net pats kukliausias „Dodge Stratus“ turi 2,4 l 152 AG 4 cilindrų variklį. Tokios galios užtenka ir miestui, ir užmiesčiui, bet yra manančių, kad 4 cilindrų variklis amerikietiškam automobiliui netinka. Tokiems klientams „Dodge“ siūlo 2,7 l 203 AG V6 agregatą. Jei ieškote kupė, rintis teks iš 2,4 l 142 ar 150 AG arba 3 l 201 ar 203 AG V6 variklių. Labai populiarus yra 2,4 l variklis.
2.4 L variklis
Genda jis retai, meistrai moka jį remontuoti, atsarginės dalys nėra problema. Didžiausias pavojus 4 cilindrų varikliui - perkaitimas, tad aušinimo skysčio temperatūrą būtina atidžiai stebėti. Jei variklis perkaito arba tokį jį pirkote, teks keisti cilindrų bloko galvutės tarpinę. Jei tai nepadės, teks paišlaidauti galvutės remontui. Laimė, kitokių problemų 2,4 l variklis neturi.
2.7 L V6 variklis
Patikimiausiu laikomas 2,7 l variklis, jo eksploatacinės išlaidos nėra didelės. Tai susiję ne tik su tuo, kad jis rečiau genda, bet ir su tuo, kad jis neturi KMP diržo, kurį kartu su skriemuliais tektų keisti kas 60 000 km.
Transmisija
Nepaisant to, kad į „Dodge Stratus“/„Chrysler Sebring“ buvo montuojamos mechaninės pavarų dėžės, rasti tokią mašiną ganėtinai sudėtinga, nes JAV vairuotojų, norinčių perjunginėti pavaras, nėra daug. Deja, 4 pavarų APD nėra tobula: staigiau paspaudus akseleratorių, jaučiamas vėlavimas, o persijungiant pavaroms galima pajusti trukčiojimą. Kita vertus, APD - laiko patikrinta ir patikima. Pasak meistrų, jei važinėjama ramiai, PD tarnaus 300 000-400 000 km. Be to, šioms APD galima rasti nebrangių remonto komplektų, bet už darbą vis tiek teks pakloti nemažą sumą. Galima pasidžiaugti, kad PD bus visiškai atkurta, o panašus japoniškų ar europietiškų mašinų APD remontas kainuoja daugiau. Beje, kai pavarų dėžė pradeda ožiuotis, tai dar nereiškia, kad reikia skubiai ją remontuoti. Dažnai užtenka pakeisti vadinamąjį solenoidų bloką. Jei jaučiamas kietas persijungimas iš trečios į ketvirtą pavarą, paprastai užtenka perprogramuoti APD. Taip pat APD kas 30 000-40 000 km būtina keisti tepalus ir naudoti „Mopar“ kompanijos gaminius, nes kiti tepalai gali lengvai sugadinti transmisiją.
Pakaba ir važiuoklė
„Dodge Stratus“/„Chrysler Sebring“ pakaba tokia pat, kaip ir daugelio amerikietiškų mašinų. Ji nepritaikyta greitam važinėjimui vingiuotais keliais, tačiau puikiai tinka miestui ir net prastesniam kaimo keliukui. Pajusite, kokia ji patogi ir minkšta. Pakaba ganėtinai patikima, bet niekas nesako, kad amerikietiškos pakabos geriausios pasaulyje. Didelis šio modelio privalumas - paprasta konstrukcija, galimybė remontuoti ir nebrangios atsarginės dalys. Paprastai po 100 000 km „Dodge Stratus“/„Chrysler Sebring“ savininkams tenka keisti amortizatorius ir rutulines atramas, įvores ir stabilizatoriaus stovus. Taip pat po 100 000 km reiktų patikrinti stabdžius, nes trinkelių, tarnaujančių 20 000-40 000 km, tenka keisti priekinius diskus.
Bendra informacija ir savininkų atsiliepimai
Savo laiku šis Chrysler modelis buvo populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau kaip ir daugelis amerikietiškų mašinų, taip ir ši buvo daugelio užmiršta. Pirmiausia - dėmesį atkreiptų modelis ir markė. Antra - puikus mašinos stovis, o trečia - puikiai matote patys.
„Dodge Stratus“ yra šeimos automobilis, tačiau turi ir sportiškų savybių, kurių neturėjo prieš tai buvęs pirmos kartos modelis. Savininkams tai patiko. Silpnosios vietos? Tai stabdžių efektyvumas ir transmisijos problemos. Vid. Rūdys. Brangokos dalys. Turėjau tokius 2 savo laiku. Labai patiko. Erdvus, komfortiškas ir gerai atrodantis automobilis. Tvirta pakaba ir važiuoklė. Automatinė pavarų dėžė viename automobilyje sugedo (be autostick), kitame ne (su autostick). Kaikurių dalių nėra pirkti, būna tik originalios brangios ir pagal užsakymą.
Automobilis geras, važiuoklė laiko tikrai labai gerai, per 2 metus teko keisti vairo traukę ir restauruoti vieną šarnyra, variklis su pavarų dėže ištvermingi, ir jų specifinis kliunksintis garsas, jis yra visiems, tad nereikia išsigąsti, elektronika ne kartą nebuvo nuplaukus, visos jų ligos, kiek žinau, tai spidometrai kad užplaukia nerodo apsukų, nori atsigauna, salonas minkštas, įkrenti tiesiog, mane šis automobilis tiesiog tenkina!
Pasak mechanikų, pagrindinė amerikietiškų mašinų, ypač pigesnių, problema - jų savininkai. Daugelis JAV gyventojų į mašinas žiūri kaip į gelžgalius, kuriais galima nesirūpinti. Būna, kad mašinos laiku nepereina techninės apžiūros, o keičiant tepalus supilami pigiausi mineraliniai. Todėl pasitaiko atvejų, kai amerikietiškų mašinų varikliai pradeda strigti po 150 000 km.
Tradiciškai daugelio amerikietiškų automobilių problema - priekiniai žibintai. Jie ir nauji šviečia silpnokai, o kai plastikiniai stiklai „pasipuošia“ įbrėžimais ir patamsėja, situacija tampa švelniai tariant liūdna. Būtent todėl rekomenduojama, nusipirkus automobilį, nepagailėti pinigų ir sumontuoti ksenoninius žibintus.
STRATUS LX: exemplar de único dono marca 40.000 km rodados
Žinoma, kiekvienas savaip suprantame išskirtinumą, tačiau gatvėje šis automobilis tikrai nepradingtų. Prieš vienerius metus perdažiau kėbulą, išgaudžiau visus „sliekus“, sudėjau lengvesnį smagratį, geresnę išmetimo sistemą, keletą detalių nuo Amerikos rinkai skirto modelio ir, žinoma - 18 x 8.5J (priekyje) ir 18 x 9.5J (gale) ratlankius, kurie apauti 215/35 padangomis.
Jei mėgstate patogias dideles mašinas, bet jums nesvarbi salono apdaila, tai „Dodge Stratus“ arba „Chrysler Sebring“ jums puikiai tiks. Iš amerikietiškų mašinų antrinėje rinkoje šios yra lengvai įperkamos.
tags: #chrysler #stratus #atsiliepimai