Nors viešojoje erdvėje kartais paplinta teiginys, kad Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje, tai nėra tiesa. Tačiau Baltijos jūros užterštumą lemia jos uždara geografinė padėtis - jūra turi ribotą ryšį su vandenynu. Be to, ji yra palyginti maža ir negili, o jos krantus supa šalys, kuriose stipriai išvystyta pramonė.
Į Baltijos jūrą patenkančių cheminių medžiagų įvairovė yra didžiulė. Pirmiausia, tai azoto ir fosforo junginiai, kurie sukelia eutrofikaciją - reiškinį, kai dėl maistinių medžiagų pertekliaus vandenyje pernelyg suveši dumbliai ir kita augmenija, ir taip sutrinka organizmų pusiausvyra. Tai lemia, kad vasaros metu galime matyti reiškinį, vadinamą vandens, tiksliau, melsvabakterių „žydėjimu“. Didžiausia eutrofikacijos kaltininkė yra žemės ūkio pramonė.
Praėjusiais metais Aplinkos apsaugos agentūra ir Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame išanalizuotas 2012-2017 m. laikotarpis. Tyrimo duomenimis, vidutiniškai per metus į Baltijos jūrą patenka daugiau nei 40 tūkst. tonų teršalų. „Žemės ūkio tarša nuo azoto ir fosforo trąšų tiriama jau daugiau nei 50 metų, tačiau mes niekaip negalime su ja susitvarkyti“, - sako šio tyrimo vadovas, Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius, Jūros tyrimų instituto vyresnysis mokslininkas Darius Daunys. „Mes turime kalbėti apie žemės ūkio intensyvumo valdymą. Reikalingi analitiniai modeliai, kurie nustatytų optimalius trąšų kiekius skirtinguose dirvožemiuose, nes dabar tai yra nevaldoma.“
Prieš kelis dešimtmečius itin neraminusi tarša pavojingais sunkiaisiais metalais mažėja, tačiau vis dar išlieka aktuali. Sunkieji metalai kaupiasi žuvyse, o per maistą į žmogaus organizmą patekę dideli jų kiekiai gali pažeisti nervų sistemą ir vidaus organus. Minėto tyrimo ataskaitos duomenimis, žuvų (menkių, strimėlių ir plekšnių) raumenyse kasmet nustatoma padidėjusi gyvsidabrio koncentracija, midijose - kadmio, o žuvų kepenyse ir moliuskuose - švino.
Pasak Sergejaus Suzdalevo, šiuo metu didesnį nerimą kelia į Baltijos jūrą patenkantys naujos kartos teršalai, pavyzdžiui, farmaciniai produktai, pradėti tirti neseniai. Tarp jų - hormoniniai vaistai, antibiotikai, raminamieji, skausmą malšinantys vaistai, vaistai, mažinantys kraujospūdį ir kt. Tiek iš pramonės, tiek iš žmonių organizmų jie patenka į kanalizaciją, o dabartiniai mechaniniai ir biologiniai nuotekų valymo įrenginiai nėra sukonstruoti taip, kad būtų galima juos išvalyti. Farmacijos produktai Baltijos jūroje nedideliais kiekiais aptinkami tik pastaruosius kelerius metus, todėl galimas jų poveikis gyviesiems organizmas kol kas neaiškus.
Nerimą kelia ir kitos cheminės medžiagos, kurios dažniausiai naudojamos plastiko gaminiuose norint suteikti plastikui minkštumo, skaidrumo ir ilgaamžiškumo. Tai - ftalatai ir fenoliai. Jų galima rasti statybinėse medžiagose - dažuose, klijuose, sienų ir grindų dangose. Asmens higienos priemonėse - kosmetikoje, kvepaluose, kremuose, dezodorantuose, skystame muile ir kitose priemonėse. Taip pat ir plovikliuose, pakuotėse, vaikų žaisluose, buities reikmenyse.
Su vandeniu patekusios į kanalizaciją šios cheminės medžiagos per upes nukeliauja į jūrą. Vėliau, didesniam jų kiekiui patekus į gyvąjį organizmą, jos ardo hormonų sistemą, gali pažeisti vidaus organus, sukelti reprodukcinius sutrikimus ir onkologines ligas. Todėl perkant minėtas priemones svarbu patikrinti jų sudėtį, kad joje nebūtų ftalatų ir fenolių. Nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti jų valymui, tad kol kas kaip taršos prevencija galėtų būti plastiko mažinimas ir atidus produktų sudėčių stebėjimas.
„Pramoninę taršą kontroliuoti galime, tačiau iš namų ūkių šių pavojingų cheminių junginių pavidalu keliaujančią taršą kontroliuoti yra sudėtinga. Tad šiandien tai suvaldyti galima faktiškai vieninteliu būdu - ugdant žmonių sąmoningumą, siekiant, kad jie domėtųsi, ką perka ir vartoja“, - sako Sergejus Suzdalevas.
Didžiausios naftos išsiliejimo avarijos ir incidentai
Nors Baltijos jūra nėra labiausiai užteršta pasaulyje, naftos išsiliejimo incidentai kelia didelį susirūpinimą dėl aplinkosauginių pasekmių.
Neseniai įvykę incidentai
Sekmadienį ryte pranešta, kad netoli Kerčės sąsiaurio nuskendo du Rusijos tanklaiviai „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“. Abu tanklaiviai gabeno mazutą. Po nelaimės pradėtas tyrimas dėl transporto saugos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dėl tanklaivio avarijos dalis naftos produktų išsiliejo į jūrą. Laivuose „Volgoneft-212“ buvo 4900 tonų mazuto, o tanklaivyje „Volgoneft-239“ - 4 300 tonų. Į išsiliejimo padarinių likvidavimo darbus įtraukta daugiau kaip 200 žmonių. Iš dviejų tanklaivių į Kerčės sąsiaurio vandenis išsiliejo apie 4300 tonų mazuto ir naftos produktų, sekmadienį pareiškė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace Ukraine“. Pasak jų, ši avarija gali tapti viena didžiausių ekologinių katastrofų Juodojoje jūroje ir tai kelia grėsmę augalų ir gyvūnų gyvavimui. Rusijos mokslų akademijos Jūrų hidrofizikos instituto Nuotolinio stebėjimo metodų skyriaus vadovas Sergejus Staničnas, komentuodamas palydovines nuotraukas, agentūrai TASS sakė, kad laivų degalų rezervuarai pažeisti ne vienoje vietoje. „Deja, cisternos [degalų rezervuarai] ir ten, ir ten yra pažeistos. Iš tanklaivių ištekėjo po maždaug 1 500 tonų mazuto“, - nurodė jis.
Pažymėtina, kad tai - ne pirma tokia „Volgoneft“ klasės tanklaivio katastrofa. 2007 m. tas pats laivas sudužo Kerčės sąsiauryje ir į jūrą pateko 1 600 tonų mazuto, kuris užteršė dešimtis kilometrų pakrantės. Tačiau naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni.
Nuskendę tanklaiviai yra daugiau kaip 40 metų senumo ir buvo suprojektuoti kaip upiniai tanklaiviai, turintys galimybę ribotai patekti į pakrantės jūros zonas esant ramioms oro sąlygoms. Teigiama, kad pagrindinė avarijų versija - įgulos klaidos ir per didelė laivų korpusų apkrova audrų metu.
Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas Ivanas Stupakas radijo stočiai „Radio NV“ priminė, kad tai - Rusijos šešėlinio laivyno laivai. „Tai šešėlinis laivynas, kuris ne veltui vadinamas šešėliniu, nes tai seni laivai, kurie jau nebenaudojami arba yra ties eksploatavimo nutraukimo riba, jų eksploatavimo laikas jau pasibaigęs... Rusija juos aktyviai perka savo naftai gabenti, nes Europos šalys ir kitos pasaulio šalys taiko sankcijų politiką ir draudžia šiems laivams įplaukti į jų uostus, neleidžia jų apdrausti, todėl jie naudojasi šešėliniu laivynu ir perka juos fiktyvioms bendrovėms“, - dėstė I.Stupakas.
Ukrainos karinės žvalgybos gruodžio 12 d. paskelbė laivų, kuriais rusai naudojasi siekdami apeiti Vakarų sankcijas, sąrašą. Šie naftos tanklaiviai Rusijai atneša milijardines pajamas. Sąraše yra 238 „kaltinamieji“ iš šešėlinio senų naftos tanklaivių laivyno.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas Ukainos nacionaliniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad šie Rusijos laivai „Volgoneft 212“ ir „Volgoneft 239“ buvo naudojami kaip tanklaiviai, tačiau iš tikrųjų tai buvo karinės klasės laivai. „Oro sąlygos, kurios tuo metu buvo jūroje, nebuvo tokios, kokiomis jie galėjo būti atviroje jūroje. (...) Čia, kaip visada, rusai pažeidė viską, ką galėjo pažeisti“, - pažymėjo jis.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo, šiuo metu tęsiasi audrų sezonas, kuris baigsis tik 2025 m. pavasario viduryje, o tai reiškia, kad agresorių šalių institucijoms bus sunku išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, o Rusijos gelbėtojams nebus lengva ištraukti tanklaivių nuolaužas iš vandens.
Tuo pat metu audringos sąlygos apsunkina Rusijos Juodosios jūros laivynui navigaciją išplaukiant karo laivams iš įlankų ir paleidžiant sparnuotąsias raketas į Ukrainos gyvenvietes, nurodė D.Pletenčiukas.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo, šie incidentai - toli gražu ne vieninteliai, kai rusai pažeidžia laivybos taisykles. Visų pirma, sakė D.Pletenčiukas, Rusija nesilaiko pakrančių perspėjimo reikalavimų ir nuolat išjungia laivų atpažinimo sistemas. Jo teigimu, ši sistema periodiškai buvo išjungiama ir viename iš „Volganeft“ laivų, nuskendusių netoli Kerčės sąsiaurio.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys atkreipė dėmesį, kad savaitgalį Ukraina taip pat pasigyrė sunaikinusi iš 40 kuro cisternų sudarytą geležinkelio sąstatą, po kurio kilęs gaisras, jo nuomone, turėjo būti nejuokingas. „Stebiuosi, kaip dar nepasigirdo kalbų, kad abu atvejai susiję ir kad tanklaiviai patyrė avariją ukrainiečiams sutrikdžius navigacinę įrangą, toks pranešimas (nebūtinai teisingas) pats prašyte prašosi“, - pastebėjo ekspertas.
JAV smogė Iranui – naftos tiekimas buvo sukaustytas!
Istoriniai naftos išsiliejimo incidentai (pasaulyje)
Nors straipsnio tema yra Baltijos jūra, svarbu paminėti ir kitus didelius naftos išsiliejimo incidentus, kad suprastume mastą.
- 1912 m. „Titaniko“ katastrofa: Milžiniško laivo paskendimas yra galbūt garsiausias nelaimingas atsitikimas pasaulyje. 1912 metais balandžio 15-ąją laivas paskendo savo pirmojo reiso metu. Tai buvo prabangiausias kada nors pastatytas transatlantinis keleivinis laivas. Avarijos metu, kai laivas susidūrė su ledkalniu ir paskendo šaltuose Atlanto vandenyse, žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių.
- 1989 m. „Exxon Valdez“ avarija: Išlietos naftos dėmė nebuvo didelė palyginus su pasaulinėmis didžiausiomis naftos dėmėmis, bet avarijos kaštai buvo dideli dėl atokios Prince William Sound vietovės (prieinamos tiktai sraigtasparniu ir valtimi). 1989 metais kovo 24-ąją 10,8 milijonų galonų naftos buvo išlieta, kai laivo meistras Joseph Hazelwood paliko kontrolės vietą ir laivas atsitrenkė į rifą.
- 2002 m. „Prestige“ tanklaivio avarija: 2002 metais lapkričio 13-ąją „Prestige“ tanklaivis plukdė 77 000 tonų mazuto, kai vienas iš jo dvylikos bakų sprogo per audrą prie Galicijos krantų (Ispanija). Dėl audros iš tanklaivio į jūrą pateko 20 milijonų galonų naftos. Daugiau nei 300 km ilgio Galisijos pakrantė buvo padengta nafta, užteršti paplūdimiai, itin nukentėjo jūros augmenija ir gyvūnija.
Incidentai Lietuvoje
Lietuvoje vienas reikšmingiausių incidentų įvyko 1999 m., kai nuo Būtingės terminalo išsiliejo nafta. Ekspertų įvertinimu, į jūrą išsiliejo 16 493 tonos naftos produktų. Kai kuriose Klaipėdos laivų remonto įmonių, laivų statyklos prieplaukose ir uoste išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 centimetrų, o žiemos uoste - net iki 50 centimetrų. Buvo užterštas 90 km pakrantės ruožas. Užterštumo juosta siekė 5-15 m plotį, o vietomis - net iki 100 m. Pliažai buvo padengti 20-30 cm mazuto sluoksniu.
Ekspertų paskaičiavimais, per keletą dienų po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos nuo jūros paviršiaus buvo surinkta apie 8 tūkst. tonų mazuto. Kita dalis liko jūroje: vandens masėje apie 1,5 tūkst. tonų emulsijos ir ištirpusios medžiagos pavidalu ir 190 tonų paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje. Į paplūdimius išmesta buvo apie 6 tūkst. tonų.
Tyrimų ekspedicijos po avarijos metu daugiausia naftos junginių rasta Klaipėdos uosto akvatorijoje ir jūros dugno nuosėdose, prieš Liepojos uostą. Žiemos mėnesiais naftos sumažėjo 7-5 kartus, o užterštumo lygis iki foninio priartėjo 1982 m. lapkričio mėn. Prasidėjus šiltajam sezonui 1982 m. Naftos junginių kiekio sumažėjimas parodė aukštas Baltijos jūros išsivalymo galimybes. Suintensyvėjęs garavimas atviruose plotuose, vėjas ir bangos paskatino mazuto degradaciją paplūdimio zonoje.
Panašus incidentas įvyko ir 2021 m. Pirmadienį iš Būtingės terminalo ištekėjusi nafta, kaip teigia atsakingos institucijos, išsisklaidė pati ir nuskendo jūroje. „Dėmė dėl oro sąlygų - vėjo ir bangų - išsklaidyta į mažesnius gabaliukus, o šalta oro ir vandens temperatūra ją sukoaguliavo į gumulėlius ir šita dėmė pati savaime nyksta, t. y. skęsta“, - sakė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadovas Eugenijus Valikovas. Pirmadienį buvo skelbiama, kad naftos dėmės ilgis siekė apie 4 kilometrus, plotis - apie 100 metrų. „Čia ne katastrofa, ne avarija, čia yra teršalų vienkartinio išsiliejimo incidentas. Kiekis nėra didelis, nesukeliantis katastrofinio arba avaringo poveikio gamtai“, - sakė E.Valikovas. Aplinkos ministerija skelbė, kad preliminari žala aplinkai siekia apie 12 tūkst. eurų, ją turės atlyginti terminalo valdytoja - Lenkijos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“.
Nuo 1998 metų veikiančiame Būtingės terminale 1999-2008 metais yra įvykę keturi didesni ar mažesni incidentai.
JAV smogė Iranui – naftos tiekimas buvo sukaustytas!
tags: #didzioausia #naftos #issiliejimo #avarija #baltijos #juroje