Dviratis - tai ne tik transporto priemonė ar sporto inventorius. Tai laisvė, vėjas veide ir, priemažinkime, geriausias būdas „išvalyti galvą“ po įtemptos darbo dienos. Važiuojant dviračiu didėja ištvermė, gerėja širdies ir plaučių kraujotaka, stiprėja kojų ir sėdmenų raumenys, didėja kojų sąnarių lankstumas. Važiuodami įkvepiame daugiau oro, todėl atsipalaiduojame, dingsta įtampa, oda aprūpinama deguonimi, dėl to įgauna sveiką atspalvį, tampa švelni ir sveika. Be to, važiuojant dviračiu, žmogus išgeria daugiau vandens, dėl to greičiau išsivalo organizmas. Dviratis taip pat padeda reguliuoti kūno svorį, gražina figūrą, gerina raumenų, ypač kojų raumenų tonusą. Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma javažiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Daugumoje dabartinių dviračių pavaros perdavimo santykį galima lengvai keisti važiuojant. Dažniausiai santykis keičiamas naudojant keletą skirtingo skersmens žvaigždučių arba stebulės pavarą. Naudojama pramogai, susisiekimui, laisvalaikiui, turizmui, sportui, varžyboms. Kai kuriose šalyse labai populiari transporto priemonė dėl praktiškumo, patogumo, išvystytos infrastruktūros, valdžios skatinimo. Kietu lygiu paviršiumi vidutinio fizinio pajėgumo žmogui šiuolaikiniu dviračiu pakankamai lengva važiuoti 18-27 km/h greičiu.
Kaip nepasiklysti ir investuoti į daiktą, kuris teiks džiaugsmą? Svarbiausia - atsižvelgti į savo poreikius ir planuojamą naudojimo paskirtį.
Dviračių tipai
Kadangi kiekviena dviračių rūšis pritaikyta važiuoti tam tikra danga, turėtumėte įvertinti kaip dažnai ir kokiose vietovėse ir kam naudosite dviratį: ar leisite laisvalaikį važinėdami gamtoje, ar tai bus transporto priemonė, kuria važinėsite mieste, norėdami pasiekti darbą, draugus ar parduotuvę. Kai įvertinsite šiuos kriterijus, galite pradėti rinktis dviračius iš šių pagrindinių grupių:
Plento dviračiai (Road)
Jei jūsų aistra - greitis ir lygus asfaltas. Plento dviračiai (angl. road bike) skirti važiavimui daugiausiai kietos lygios dangos keliais. Pagrindiniai jų bruožai - mažas svoris, geros aerodinaminės savybės, siauros padangos bei riestas vairas, kuris suteikia dviratininkui galimybę važiuoti aerodinamiškoje sėdėsenoje. Įprasti šiuolaikiniai plento dviračiai sveria 7-9 kg, aukščiausios klasės gali sverti ir mažiau nei 7 kg. Lengvi dviračiai gaminami iš brangesnių metalo lydinių ar anglies pluošto. Šie dviračiai skirti sportininkams, dažnai profesionalams. Jie reikalauja nuolatinės priežiūros. Jų konstrukcijos yra pritaikytos konkrečioms sporto šakoms, jie privalo atitikti griežtus techninius reikalavimus.
Kalnų dviračiai (MTB)
Jei jus vilioja miško takai, šaknys, smėlis ar stačios įkalnės. Kalnų dviratis (angl. mountain terrain bike) - dviratis, pagal konstrukciją numatytas važinėti kalnuotomis ar kitokiomis sudėtingo reljefo vietovėmis. Kalnų kroso dviračiai skirti važiavimui raižyta vietove. Šiuo metu populiariausi kalnų kroso dviračiai su priekiniu amortizatoriumi, tačiau daug mėgėjų ir sportininkų renkasi ir pilnos amortizacijos kalnų kroso dviratį. Tai ypač pagerina sukibimą greitai važiuojant sudėtingu reljefu. Didelis pavarų skaičius užtikrina platų perdavimo santykio pasirinkimą - tai leidžia pasirinkti optimalų sukimo momento perdavimą įvairiomis sąlygomis. Dviračio rėmas su visa komplektacija suprojektuoti įvairioms galimoms sąlygoms: akmenuotai vietovei, minkštam gruntui, balynams, smėliui, purvui. Didesnis atstumas tarp žemės ir centrinės ašies (29-33 cm) padidina dviračio pravažumą. Vairas būna platus (55-67 cm), tiesus - tai palengvina manevravimą ant minkštos dangos. Patogi stabdžių ir bėgių perjungimo sistema leidžia stabdyti bei perjunginėti pavaras tvirtai laikant vairą. Esant poreikiui kalnų dviratį galima pritaikyti ir kasdienei eksploatacijai arba užmiesčio turizmui: panaudojamos siauresnės ir smulkesnio rašto padangos, purvasaugiai, mažiau pavarų. Kalnų dviratis yra ypač patvarios konstrukcijos ir mėgstamas miestuose ar kitur, kur sudėtingesnės važiavimo sąlygos ar prastesnė kelių infrastruktūra. Kalnų dviratis netinka greičio lenktynėms plentu ar ilgai turistinei kelionei dėl sportiškos sėdėsenos, t. y. Tokie dviračiai dažniausiai turi klasikinį sportinės geometrijos rėmą, siaurą sėdynę, tiesesnį vairą, yra komplektuojami su plačiomis grubaus protektoriaus padangomis. Beveik visi kalnų dviračiai komplektuojami su priekine amortizuojančia šake, kiti dar turi ir galinį amortizatorių. Šio tipo dviračių ratai būna 26", 27,5“ ir 29“ dydžio.
Gravel (žvyrkelio) dviračiai
Dabartinis rinkos karalius. Tai pasirinkimas tiems, kurie nenori sukti galvos, kur baigiasi asfaltas ir prasideda miško takas.
Miesto ir hibridiniai dviračiai
Jei tikslas - patogus važiavimas į darbą ar savaitgalio išvyka į parką. Hibridiniai - Tai universalūs dviračiai, kurie yra vieni populiariausių Lietuvoje. Jais galima važiuoti įvairios dangos keliais, persipynusiais miško kelukais, žvyrkeliu ar asfaltu. Tačiau jie netinka ypač sunkiose bekelėse. Dviratis tiktų žmonėms, norintiems laisvalaikį praleisti važinėjant dviračiu, lengvai pasportuoti arba naudoti jį kaip susisiekimo priemonę. Miesto - (klasikiniai arba sulankstomi, dažniausiai vienos, trejų arba septynių pavarų). Klasikinis rėmas, dažniausiai 28” dydžio ratai, skydeliai, bagažinė, uždara grandinės apsauga, dauguma modelių turi šviesos įrangą. Miesto dviračiais važinėti labai patogu, be to, jų eksploatacija iš esmės paprasta. Modeliai su žema rėmo konstrukcija yra mėgstami moterų. Šio tipo dviračiai pritaikyti važinėti mieste, parke ir sąlyginai nedideliais atstumais.
Turistiniai dviračiai
Jie skirti tiek kasdienėms, tiek tolimesnėms kelionėms. Komplektacijoje yra viena ar dvi bagažinės, purvasargiai, apšvietimas. Vairas - klasikinis, lenktas, o kartais ir daugiafunkcis. Tai leidžia važiuoti tiesesne sėdėsena, kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Dviračio geometrija taip pat užtikrina komfortiškesnę sėdėseną, o dažnai komplektuojama priekinė amortizuojanti šakė ir mažesnes apkrovas rankoms važiuojant nelygiais keliais. Šie dviračiai pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Jais galima vežtis daugiau krovinio: dažnai standartinėje komplektacijoje yra viena ar dvi bagažinės ir numatyta vieta pritvirtinti papildomų krepšių daiktams, sumontuoti purvasargiai. Dažnai komplektuojamas su priekiniais amortizatoriais ir integruota dinama bei šviesos prietaisais, paprastai su sustiprintais ratlankiais, 30-40 mm diametro padangomis. Vairas - dažniausiai klasikinis su ragais. Tai leidžia sėdėti išsitiesus, kas ypač svarbu tolimose kelionėse. Dviračio geometrija bei važiuoklės elementai užtikrina didesnį komfortą kelionėje, leidžia važiuoti nelaikant rankomis vairo, tačiau sumažina manevringumą bei padidina energijos nuostolius, tokiu dviračiu sunku ilgesnį laiką važiuoti dideliu tempu.
Sulankstomi dviračiai
Šiuos dviračius rinkitės, jei neturite daug papildomos vietos namuose, tad nerasite vietos dar vienam dviračiui. Sulankstomi dviračiai dinamiški ir puikiai ras vietą jūsų namuose, pvz. spintoje, balkone ar po lova.
BMX ir DIRT dviračiai
Tai dviračiai, skirti triukams atlikti. Jie išsiskiria savo forma - yra žemesni, kartais net be sėdynių, jų padangos žymiai platesnės, nei bet kurio kitos grupės dviračio. Taip pat šie dviračiai turi kojų atramas, kad šuolio metu nesusižeistumėt ir nesulaužytumėt pedalų.
Elektriniai dviračiai
Tai dviračiai, kurie varomi elektra.
Pusiau gulomis minami dviračiai (recumbent bicycle)
Lietuvoje dažnai vadinami velomobiliais. Tokiame dviratyje žmogus sėdi patogiai (dažniausiai šiek tiek atsilošęs) ir pedalus mina ištiesęs kojas į priekį.
Biudžetas ir komponentai
Pradėkite nuo bendros sumos, ne tik nuo dviračio kainos. Pats dviratis - tai tik apie 70-80 % jūsų išlaidų. Prie kainos dar pridėkite šalmą, spyną, šviesų komplektą, galbūt purvasaugius ir pirmąjį techninį aptarnavimą po įvažiavimo. Palikite biudžete „oro pagalvę". Jei nusistatėte 600 € ribą, palikite galimybę pasikelti iki 700 €. Kodėl? Nes dažnai vos viena komponentų klasė aukščiau (pvz., Shimano Claris → Shimano 105) reiškia ne šiek tiek, o dramatiškai geresnę važiavimo patirtį ir ilgaamžiškumą.
Pradedantiesiems - nuo aukso vidurio, ne nuo viršūnės. Jei tai jūsų pirmasis rimtesnis dviratis, nėra prasmės iš karto investuoti į 3 000 € karbono mašiną. Pradėkite nuo patikimo aliuminio modelio su kokybiška pavarų grupe - išsiaiškinkite savo stilių, maršrutus, pomėgius, o tada, kai tiksliai žinosite, ko norite, investuosite tikslingai.
Rėmo medžiaga
Aliuminis yra patikimas, tvirtas ir pigesnis pasirinkimas. Anglies pluoštas (karbonas) yra ne tik lengvesnis, bet ir geriau sugeria vibracijas iš kelio nelygumų.
Pavarų sistema ir stabdžiai
Dviračio „širdis“ yra jo pavarų sistema bei stabdžiai. Mechanika ar elektronika? Jei biudžetas leidžia, elektroninės sistemos (pvz., Shimano Di2 ar SRAM AXS) yra vienas geriausių patobulinimų, kokį galite pasirinkti. Pamirškite stringančius trosus ar nuolatinį pavarų reguliavimą - elektronika užtikrina chirurginį tikslumą, o pavaros perjungiamos akimirksniu net minant į stačiausią kalną. Stabdžiai - tik hidrauliniai. Jei renkatės naują dviratį, mechaninius diskinius stabdžius palikite praeityje. Hidrauliniai diskiniai stabdžiai užtikrina lengvą, vienu pirštu valdomą stabdymą, kuris nepraranda efektyvumo nei per lietų, nei leidžiantis nuo stačių nuokalnių.
Komponentų klasė: Pradedantiesiems rekomenduojame „aukso vidurį“ - Shimano 105 (plentui) arba Shimano Deore (MTB).
Rėmo pritaikymas ir Bike Fit
Net ir geriausias dviratis bus kančia, jei rėmas jums netiks. Lentelės meluoja: Gamintojo nurodytas „M“ ar „54“ dydis viename prekės ženkle gali atitikti visai kitus pojūčius kitame. Profesionalus sprendimas: Jei investuojate į rimtesnį plento ar gravel dviratį, neužtenka tiesiog „užlipti ir pasimatuoti“. Rekomenduojame pasidaryti „Bike Fit“ paslaugą - tai tikslus komponentų (balnelio aukščio, vairo iškyšos, batų plokštelių) suderinimas pagal jūsų kūno anatomiją.
Kur pirkti dviratį?
Rinkitės pardavėją, kuris dirba ir po pardavimo. Geras dviračių pardavėjas nėra tik kasininkas - tai partneris, kuris padės sureguliuoti dviratį prieš pirmąjį važiavimą, atliks techninę apžiūrą po įvažiavimo (paprastai po pirmųjų 200-300 km) ir bus prieinamas, kai kils klausimų. Paklauskite savęs: ar ši parduotuvė turi serviso paslaugą? Klientų atsiliepimai - jūsų geriausias draugas. Prieš perkant, skirkite 10 minučių paskaitykite atsiliepimus internete - ne apie patį dviratį, o apie pardavėją. Ar žmonės giria konsultavimą? Ar tvarko garantinius atvejus be biurokratinių kliūčių? Specializuota parduotuvė ar prekybos centras? Trumpas atsakymas - visada specializuota. Didelių tinklų „universalūs" sportinių prekių skyriai paprastai siūlo ribotą modelių pasirinkimą, o konsultantai aptarnauja viską - nuo teniso rakečių iki žieminių čiuožyklų. Nebijokite klausinėti. Geras pardavėjas nesistengės „parduoti brangiausią", o klausys jūsų poreikių ir siūlys tinkamiausią variantą. Jei parduotuvėje jaučiate spaudimą pirkti brangiau, nei planavote, be aiškių argumentų - tai ženklas ieškoti kitur.
Dviračio istorija
Dviratis - viena seniausių susisiekimo priemonių. Dviračio išradimas truko ilgai, daugelio žmonių pastangomis. Dviratį bandė išrasti tūkstančiai žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Vieniems jų priklauso idėjos, kitiems - realizavimas. Pirmoji idėja buvo bandymas pakeisti arklį. Neseniai Leonardo da Vinčio užrašuose rastas gana tobulo dviračio eskizas. Bet kartą atsitiko taip, kad ant žaislinio vežimėlio neužsikerėblino suaugęs dėdė. Ir ne šiaip dėdė - o vyriausiasis Badeno girininkas baronas K. fon Draizas. 1817 m. liepos 12 d. Karlas Draizas ryžosi pademonstruoti savo naująjį velocipedą, tiesioginį šiuolaikinių dviračių pirmtaką. Jis paliko savo namus Manheimo centre ir nuvažiavo geriausiu Badeno keliu į Švecingeną. Nuvažiavęs 7,5 km jis apsisuko ir patraukė namo. Visa kelionė truko kiek daugiau nei valandą. Dar po mėnesio jis ryžosi dar įspūdingesniam bandymui. Siekdamas išgarsinti naująjį išradimą jis pranešė nuvažiuosiąs 51 km iš Karlsrūhės į Kėlį tik per keturias valandas. Kelionę jis pradėjo lygiai vidurdienį. Kėlio policijos viršininkas patvirtino, kad K. Draizas pasirodė jų miestelyje 16.00. Dviratis užpatentuotas 1819 m. 1853 m. Apie 1867 m. dviračius pradėjo gaminti masiškai Pjeras Mišo Prancūzijoje. 1870-1871 m. jo įmonėje dirbo jau 300 žmonių. 1885 m. serijinę dviračių gamybą pradėjo anglų firma „Rover“. Tada atsirado įvairių modifikacijų dviračių. 1905 m. ↑ Craughwell, Thomas J. (2014). Išradimai, pakeitę pasaulį. Vertė Jonas Vitkūnas. Alma littera. p. 222. Dviračių prototipų, kuriais važiuota kojomis spiriantis į žemę, buvo Babilonijoje ir Egipte. Tokių dviračių piešinių rasta Anglijoje (16 amžius). Dviračio eskizas rastas ir Leonardo da Vinci rankraščiuose. Medinius dviračius pradėta konstruoti 17 a. pabaigoje. Vakarų Europoje buvo konstruojami mediniai dviračiai be vairo ir paminų. 1817 dviračio priekiniam ratui buvo pritaikyta vairalazdė, 1855 - paminos priekiniam ratui sukti. Dviratis oficialiai užpatentuotas 1819 06 26. Vėliau atsirado dviračių su skirtingo dydžio ratais (jie buvo greitesni). Didžiojoje Britanijoje 1876 sukonstruotas metalinis dviratis, kurio didelis priekinis ratas buvo sukamas švaistiklinėmis paminomis per grandininę pavarą, o 1877 - dviratis su grandinine pavara sukamu užpakaliniu ratu. 1900 Jungtinėse Amerikos Valstijose užpatentuotas dviratis, kurio ratų skersmuo - 66-71 cm. Po to dviračio konstrukcija mažai pakito (kiek kitokie tik sportiniai ir specialieji dviračiai). 19 a. pabaigoje prasidėjo masinė dviračių gamyba. 20 a. pradžioje dviračiams gaminti vis daugiau naudojama plastikų, lengvųjų lydinių, tobulesnės dangos. rankų darbo dviratis, pagamintas iš medienos ir metalo 19 a. Lietuvoje pirmieji dviračiai pasirodė 19 a. pabaigoje. Jie buvo įvežami iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, vėliau Latvijos ir SSRS; 1939 įvežta apie 35 000 dviračių. 1928-40 dviračius gamino (apie 2000 dviračių per metus) Amerikos lietuvių akcinės bendrovės dirbtuvės Kaune.
Dviračių eismo taisyklės
Dviračių, motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų ir pan.) dalyvavimą eisme, kaip ir visą eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Kelių eismo taisyklės ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Minėtos transporto priemonės ne tik tausoja aplinką, bet ir suteikia patogumo kasdienėse kelionėse. Jei planuojate važiuoti automobilių keliais, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Taip nebūsite nubausti už pažeidimus ir maksimaliai sumažinsite galimybę pakliūti į eismo įvykį.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas. Jei dėvėti liemenės nenorite, galite įjungti žibintus dviračio priekyje ir gale. Arba atvirkščiai: galite dėvėti liemenę, tačiau nejungti žibintų. Atkreipkite dėmesį, kad šie reikalavimai galioja tik važiuojant keliu.
Dviračio vairuotojas (keleivis) iki 18 metų, važiuodamas (vežamas) keliu, privalo būti užsidėjęs ir užsisegęs dviratininko šalmą. Vyresniems asmenims šalmas rekomenduojamas, bet nebūtinas.
Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Kelių eismo taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto.
Važiuoti dviračiu leidžiama viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai reikia sukti į kairę pusę arba apsisukti.
Planuojant važiuoti keliais, prie dviračio rekomenduojama pritaisyti galinio vaizdo veidrodėlį: taip geriau matysite, kas vyksta už jūsų. Sukdami privalote rodyti signalus rankomis. Posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
Dviračiu draudžiama važiuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dažnai matomas vaizdas: vos užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dviratininkai kartu su pėsčiaisiais visu greičiu lekia per pėsčiųjų perėją. Toks elgesys draudžiamas, tai aiškiai nurodyta kelių eismo taisyklėse. Žinoma, tai negalioja specialioms dviračiams juostoms, kertančioms važiuojamąją kelio dalį. Jos paprastai nudažomos žalia spalva.
Smūgis į pravertas automobilio dureles. Vienas dažniausių eismo įvykių, į kuriuos pakliūva dviratininkai - kai jie nepastebi sustojusio ir atsitrenkia į staiga atidarytas dureles.
Važiavimas dviračiu prieš eismą. Važiuodami automobilių keliu, dviratininkai privalo judėti ta pačia kryptimi, kaip ir automobiliai.
Kliūties lenkimas. Jei važiuojant dviračiu, priešakyje staigiai išniro kliūtis, jokiu būdu staigiai neapvažiuokite jos iš kairės. Taip jus gali nutrenkti automobilis. Tai darykite tik apsižvalgę ir įsitikinę, kad jus praleidžia. Automobilių vairuotojams taip pat reikia atsargiai apvažiuoti dviratininkus, maždaug 1,5 metro atstumu nuo jų.
Važiavimas per perėją. Pagal kelių eismo taisykles važiuoti per pėsčiųjų perėją - draudžiama. Deja, daug kas šio draudimo nepaiso ir važiuoja per pėsčiųjų perėją visu greičiu.
Sustojimas nematomoje zonoje. Dviratininkai dažnai sustoja prie perėjos šalia automobilių ir taip jų vairuotojams yra sunkiai matomi ir tampa avarinių situacijų aukomis.
Puiku, jei jūsų dviratis telpa automobilio bagažinėje ar kėbule. Kitu atveju teks pasirūpinti specialiais dviračių laikikliais. Abiems atvejais labai svarbu yra patikimai pritvirtinti dviračius, kad jie nenukristų kelionės metu. Taip pat dviračių laikiklis neturi uždengti valstybinio automobilio numerio.
PAGRINDINĖS DVIRATININKŲ EISMO TAISYKLĖS (2)
Dviračių gamintojų siūlomi dydžiai gali skirtis, todėl svarbu atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas ir, jei įmanoma, pasikonsultuoti su specialistais.