EGR sistema (Exhaust Gas Recirculation) yra išmetamųjų dujų recirkuliacijos technologija, skirta sumažinti azoto oksidų (NOx) emisijas. EGR vožtuvas yra komponentas, kuris reguliuoja išmetamųjų dujų srautą į variklio įsiurbimo kolektorių, atidarydamas ir uždarydamas, leidžiant išmetamosioms dujoms patekti į įsiurbimo sistemą. EGR vožtuvų priežiūra ir tinkamas pasirinkimas gali turėti didelę įtaką jūsų automobilio veikimui ir aplinkos apsaugai.
Europos Sąjunga azoto oksidų patekimą į atmosferą pradėjo riboti nuo 2001 metų sausio mėnesio, kai visoje bendrijoje parduodamiems naujiems automobiliams įsigaliojo „Euro 3“ taršos standartas. Tiek benzininiams, tiek dyzeliniams varikliams.
Nuo „Euro 1“ taršos standarto, kuris galiojo nuo 1992 iki 1996-ųjų, „Euro 2“ padėjo pamatus dabartinei sistemai, kuomet benzininių ir dyzelinių variklių tarša ir jiems keliami reikalavimai pajudėjo link mažesnės transporto priemonių taršos. Jeigu „Euro 2“ taršos standartas pakeitė daugelio požiūrį į tai, kas vyksta su transporto priemonių tarša, tai 2000-ųjų sausį įsigalioję „Euro 3“ automobilių gamintojams uždėjo dar didesnį apynasrį. Lengvieji automobiliai, turintys dyzelinį variklį, turėjo į atmosferą išmesti ne daugiau nei 0,50 g/km NOx. Tuo tarpu benzininius variklius turintys automobiliai turėjo pasižymėti ne didesne negu 0,15 g/km NOx emisija. Palyginimui, dabar iškart pažvelkite į „Euro 6“ taršos reikalavimus: dyzeliniams varikliams taikomas ribojimas siekia 0,080 g/km NOx ir 0,060 g/km NOx benzininiams varikliams.
Pagal šiuo metu galiojančius normatyvus, „Euro 6“ taršos standartą atitinkantys dyzeliniai varikliai į atmosferą turi išmesti ne daugiau nei 80 mg/km NOx emisijų, o tai - ženklus skirtumas, net ir palyginus su „Euro 5“ taršos standartu, kuomet iš gamintojų buvo reikalaujama neperžengti 180 mg/km NOx.
EGR sistemos veikimo principai
Automobilių gamintojai atrado ne vieną būdą išmetamąsias dujas grąžinti į cilindrus. Trumpai tariant - tai vidinis išmetamųjų dujų recirkuliacijos režimas. Šio režimo veikimo principas yra gana paprastas: sudegus mišiniui, variklio cilindruose lieka arba atgal į juos iš išleidimo ar įleidimo kolektoriaus grįžta šiek tiek atidirbusių dujų. Jos vėliau sumaišomos su uždegimo mišiniu arba su deguonimi. Pastarąjį metodą išskirtinai naudoja varikliai su tiesioginiu kuro įpurškimu. Vis dėlto, nuolatos griežtėjantys taršos reikalavimai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios inžinieriams buvo liepta surasti efektyvesnį sprendimą, kuris leistų ženkliai sumažinti CO2 bei NOx emisijas. Šios problemos sprendimo būdu tapo išorinė išmetamųjų dujų recirkuliacija, kurios pagrindinis tikslas - išmetamąsias dujas į cilindrus sugrąžinti per atitinkamą praleidžiamąjį vožtuvą ir aušintuvą.
EGR aušintuvas: paskirtis ir veikimas
EGR aušintuvas - tai mechaninis įrenginys, dažniausiai panašus į mažą radiatorių, kurio tikslas yra atvėsinti per EGR sistemą grįžtančias išmetamąsias dujas. Paprastai EGR aušintuve yra aušinimo skystis, kuris pašalina šilumą iš išmetamųjų dujų, prieš joms patenkant atgal į įsiurbimo kolektorių. EGR aušintuvas veikia kaip šilumokaitis. Kai karštos išmetamosios dujos praeina per jį, jos atiduoda šilumą aušinimo skysčiui, kuris cirkuliuoja aplink dujų kanalus. Gerai veikiantis EGR aušintuvas yra labai svarbus ne tik aplinkai, bet ir pačiam automobiliui. Be tinkamai veikiančio aušintuvo, EGR sistema gali netekti efektyvumo, o jūsų automobilis - prarasti techninę būklę. EGR aušintuvas - tai nedidelis, bet ypač svarbus komponentas šiuolaikiniuose automobiliuose. Jis padeda išlaikyti tinkamą variklio temperatūrą, mažinti kenksmingų dujų išmetimą ir užtikrina sklandų EGR sistemos veikimą.
EGR sistemos tipai ir jų schemos
Didžioji dauguma automobilių, turinčių „Euro 6“ taršos standartą atitinkantį variklį, ypač dyzelinu varomuose varikliuose, naudoja aukšto ir žemo slėgio išmetamųjų dujų recirkuliacijos grandines.
Žemo slėgio išmetamųjų dujų recirkuliacijos grandinė
Žemo slėgio išmetamųjų dujų recirkuliacijos grandinėje „EGR“ vožtuvas būna sumontuotas už kietųjų dalelių filtro. Tokiu būdu suodžiai nepatenka į „EGR“ vožtuvą, aušintuvą ar turbokompresorių. Šios sistemos didžiausias privalumas yra tas, jog ji gali užtikrinti žemesnę išmetamųjų dujų temperatūrą ir tuo pačiu padeda palaikyti žemesnę visos sistemos temperatūrą. Žemesnė temperatūra taip pat padeda efektyviau sumažinti NOx emisijas. Vis dėlto, žemo slėgio grandinė turi vienintelį, gana rimtą trūkumą: išmetamųjų dujų inercija yra gerokai didesnė, kadangi visi pagrindiniai komponentai yra palyginti toli nuo variklio ir negali pakankamai greitai reaguoti į pasikeitusį išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos veikimo greitį.
| Komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Variklis | - |
| Įsiurbimo kolektorius | - |
| Tarpinis suslėgto oro aušintuvas | - |
| Turbokompresorius | - |
| Oro srauto matuoklė | - |
| Kietųjų dalelių filtras | - |
| Išmetamųjų dujų sklendė | - |
| „EGR“ vožtuvas | - |
| „EGR“ aušintuvas | - |
Aukšto slėgio sistemos veikimo schema
Ši konfigūracija, jeigu galima taip pasakyti, yra klasikinio dizaino. Šio tipo sistema labiausiai ir paplitusi senesniuose automobiliuose, tuose, kurie atitinka „Euro 2“ arba „Euro 1“ taršos standartus.
| Komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Variklis | - |
| Įsiurbimo kolektorius | - |
| Droselinė sklendė | - |
| „EGR“ praleidžiamasis vožtuvas | - |
| „EGR“ aušintuvas | - |
| „EGR“ aušintuvo praleidžiamasis vožtuvas | - |
| „EGR“ vožtuvas | - |
| Tarpinis suslėgto oro aušintuvas | - |
| Turbokompresorius | - |
| Oro srauto matuoklė | - |
| Kietųjų dalelių filtras | - |
Hibridinė sistemos veikimo schema
Tai modernių variklių pavyzdys. Vienu metu ši sistema leidžia išnaudoti žemo ir aukšto slėgio sistemų privalumus, tačiau tuo pačiu ji reikalauja žymiai daugiau vietos ir be abejonės - ši sistema yra gerokai brangesnė, ypač kai ateis metas ją remontuoti.
| Komponentas | Aprašymas |
|---|---|
| Oro filtras | - |
| Oro srauto matuoklė | - |
| Turbokompresorius | - |
| Cilindrų spaudimo davikliai | - |
| Kuro įpurškimo sistema | - |
| Tarpinis suslėgto oro aušintuvas | - |
| Droselio sklendė | - |
| Aukšto slėgio „EGR“ vožtuvas | - |
| Žemo slėgio „EGR“ vožtuvas | - |
| „EGR“ aušintuvas | - |
| Kietųjų dalelių filtras | - |
| NOx „spąstai“ | - |
| Išmetamųjų dujų sklendė | - |
| Vandenilio sulfido (H2S) katalizatorius | - |
Dažni EGR vožtuvų ir aušintuvų gedimai
Nors dujų recirkuliacija efektyviai prisideda prie mažesnės taršos, dauguma vairuotojų nėra linkę pasitikėti šiuo įrenginiu. „EGR“ vožtuvų gedimai yra visų modernių dyzelinių variklių silpnoji vieta. Daugelis, pradėję kalbėti apie „EGR“ vožtuvo gedimus, iškart pabrėžia, jog jis gali užstrigti atidarytoje arba uždarytoje padėtyje. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai „EGR“ vožtuvo judėjimas vyksta per lėtai, pavėluotai. Taisymo, išprogramavimo ar šalinimo poreikis kyla dėl šių problemų. Pradėjus ieškoti, kas galėjo iššaukti „EGR“ vožtuvo neveiksnumą, vienu metu galite atsimušti į keletą sienų. Pavyzdžiui? „EGR“ vožtuvas dažniausiai pradeda strigti dėl šalia jo prisikaupusių nuosėdų, kurios gali atsirasti dėl netinkamo degimo, prastai veikiančių purkštukų, per didelio alyvos kiekio ar netgi užsikimšusios karterio ventiliacijos. Šie gedimai gali reikšmingai įtakoti „EGR“ vožtuvo darbą. Kai kurių gamintojų naudojami komponentai tiesiog yra linkę sugesti. Tai ypač galioja „Volkswagen Group“ koncerno automobiliuose naudojamiems 1,6 ir 2 litrų dyzeliniams varikliams, kuriuose sugenda vožtuvą atidarantis arba uždarantis mechanizmas. Šio koncerno gaminami dyzeliniai varikliai žinomi ir dėl dar vienos problemos - „EGR“ aušintuvo gedimų. Nuo jų kenčia 2 litrų, 2,7 arba 3 litrų darbinio tūrio dyzeliniai motorai.
Kaip ir bet kuris mechaninis komponentas, EGR aušintuvas gali sugesti. Užsikimšęs EGR aušintuvas gali lemti variklio galios praradimą, padidėjusias degalų sąnaudas ar net per didelį variklio įkaitimą.
Kaip išvalyti EGR vožtuvą | AUTODOC patarimai
tags: #egr #ausintuvas #vaizdai