Europos Sąjungoje įsigaliojo svarbūs pokyčiai, susiję su kelių transporto sektoriaus reguliavimu, kurie yra Mobilumo paketo dalis. Šis teisės aktų rinkinys, galutinai patvirtintas ir paskelbtas liepos mėnesį, apima esmines transporto sektoriaus pertvarkas, įskaitant vairuotojų darbo ir poilsio sąlygas, transporto įmonėms keliamus reikalavimus, licencijavimo taisykles ir kabotažo operacijas. Kai kurie pakeitimai įsigaliojo nedelsiant, kitiems numatytas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
Pagrindiniai Mobilumo paketo reglamentai ir jų įsigaliojimas
Mobilumo paketas susideda iš kelių svarbių reglamentų ir direktyvų:
- Reglamentas Nr. 2020/1054: keičia Reglamentus Nr. 561/2006 ir 165/2014. Šis reglamentas, įsigaliojęs ir taikomas nuo 2020 m., nustato naujus reikalavimus dėl maksimalaus vairavimo laiko, minimalaus poilsio laiko trukmės, privalomų pertraukų ir tachografų naudojimo.
- Reglamentas Nr. 2020/1055: keičia Reglamentus Nr. 1071/2009 ir 1072/2009. Šis reglamentas, taikomas nuo 2022 m., plečia taikymo sritis, tikslina transporto įmonių reikalavimus, licencijavimo ir kabotažo taisykles.
- Reglamentas Nr. 2020/1056: nustato teisinę sistemą elektroninių ryšių priemonėmis teikiamos informacijos apie krovinių vežimą ES teritorijoje tvarkymui. Jis bus taikomas nuo 2024 m.
- Direktyva Nr. 2020/1057: nustato konkrečias kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo taisykles, susijusias su direktyvomis 96/71 ir 2014/67, taip pat keičia Direktyvą 2006/22 ir Reglamentą 1024/2012. Direktyva bus įgyvendinta ir taikoma nuo 2022 m.
Reglamento Nr. 561/2006 pakeitimai ir naujos nuostatos
Reglamentas Nr. 561/2006, reguliuojantis vairavimo trukmes, pertraukas ir poilsio laikotarpius, nuo 2026 m. liepos 1 d. bus taikomas ir tarptautinėms vežimo ar kabotažo operacijoms, kai transporto priemonės su priekaba ar puspriekabe masė viršija 2,5 tonos. Taip pat patikslintas atvejų, kuriais šis reglamentas netaikomas, sąrašas.
Vienas svarbus pakeitimas susijęs su vairuotojų, dirbančių su porininkais, privaloma 45 minučių pertrauka. Dabar šią pertrauką, kuri turi būti padaryta po keturių su puse valandų vairavimo, galima atlikti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas. Jei vairuotojas lydi keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudojasi kasdieniu arba sutrumpintu kassavaitiniu poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis gali būti pertraukiamas ne daugiau kaip du kartus kita veikla, kurios bendra trukmė neviršys vienos valandos. Tokiu atveju vairuotojas turėtų turėti galimybę naudotis miegamąja kajute ar lova.
Mobilumo paketas nekeičia pagrindinių vairuotojų maksimalaus darbo ir vairavimo laiko bei poilsio reikalavimų, tačiau keičia poilsio laiko paskirstymą ir panaudojimą.
Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas privalo pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu (45 val.) ir vienu sutrumpintu (ne trumpesniu kaip 24 val.) kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tačiau numatyta išimtis: vairuotojas gali pasinaudoti dviem iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje, jei per bet kurias keturias iš eilės einančias savaites pasinaudos bent keturiais kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent du būtų normalūs.
Bet koks kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimas turi būti kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu nustatyta tvarka.
Nauji reikalavimai poilsio laikotarpiams ir darbdavių atsakomybė
Viena svarbiausių garantijų darbuotojams - normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai ir bet koks ilgesnis nei 45 valandas trunkantis poilsio laikotarpis (kompensuojantis sutrumpintus laikotarpius) negalės būti naudojami transporto priemonėje. Šie ilgesni poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, užtikrinančiame tinkamas miego ir higienos sąlygas. Visas su tokiu būstu susijusias išlaidas (išskyrus atvejus, kai poilsis praleidžiamas vairuotojo gyvenamojoje vietoje) privalės padengti darbdavys.
Nors bus nustatyti saugių poilsio vietų reikalavimai ir sudarytas jų sąrašas, ši sąlyga kelia susirūpinimą vežėjams dėl esamos infrastruktūros stokos ir galimų didesnių išlaidų.
Kita vežėjams nerimą kelianti sąlyga yra ta, kad vairuotojų darbas turi būti organizuojamas taip, jog jie galėtų grįžti į darbdavio veiklos centrą arba savo gyvenamąją vietą bent kartą per 3 ar 4 savaites, siekiant pasinaudoti bent vienu ne trumpesniu kaip 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu. Jei vairuotojas naudojasi dviem iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys privalo organizuoti grįžimą prieš pradedant kompensacinį normalų poilsio laikotarpį.
Reglamentas Nr. 561/2006 papildytas nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo maksimalaus vairavimo trukmės ir privalomo poilsio reikalavimų išskirtiniais atvejais, nekeliančiais pavojaus eismo saugumui. Pavyzdžiui, vairavimo trukmė gali būti viršyta ne daugiau kaip 1 valandą, siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą ar gyvenamąją vietą poilsiui. Šiomis pačiomis sąlygomis vairavimo trukmė gali būti viršyta iki 2 valandų, jei prieš tai padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
Reglamento Nr. 1071/2009 ir 1072/2009 pakeitimai
Reglamento 2020/1055 pakeitimai taip pat apima Reglamento 1071/2009 nuostatas dėl reikalavimų verstis profesine kelių transporto veikla. Viena reikšmingiausių nuostatų - reikalavimas, kad transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į veiklos centrą ne vėliau kaip per 8 savaites. Ši sąlyga susijusi su privalomu vairuotojo grįžimu į gyvenamąją vietą poilsiui ir siekia užtikrinti transporto priemonių techninę priežiūrą.
Taip pat pakeisti reikalavimai dėl įmonių įsisteigimo sąlygų, nepriekaištingos reputacijos, finansų, kompetencijos, leidimų išdavimo ir stebėsenos.
Reglamento 2020/1055 pakeitimai taip pat aktualūs Reglamento 1072/2009 nuostatoms dėl kabotažo. Nors bendros kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas) išlieka nepakitusios, įvestas privalomos pertraukos reikalavimas („atvėsimo laikotarpis“), draudžiantis atlikti kabotažo operacijas ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje 4 dienas po paskutinės kabotažo operacijos pabaigos. Šis pakeitimas taikomas nuo 2022 m.
Direktyvos Nr. 2020/1057 pokyčiai komandiravimo srityje
Direktyva Nr. 2020/1057 atlieka esminius pakeitimus vairuotojų komandiravimo srityje. Nuo 2022 m. vasario 2 d. įsigaliojus šiai direktyvai, kelių transporto sektoriui bus taikomi ir Direktyvos 2018/957 pakeitimai, susiję su darbo užmokesčio, dienpinigių įskaitymo ir kitomis komandiruojamų darbuotojų garantijomis. Direktyva nustato konkrečias taisykles dėl Direktyvos 96/71/EB ir Direktyvos 2014/67/ES aspektų, susijusių su kelių transporto vairuotojų komandiravimu, administraciniais reikalavimais ir kontrolės priemonėmis.
Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. transporto įmonių darbo grafikai, apimantys vairuotojo pavardę, nuolatinę gyvenamąją vietą ir iš anksto sudarytą įvairių vairavimų, darbų, pertraukų tvarkaraštį, turės apimti ilgesnį laikotarpį - kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Tikimasi, kad tai padidins transporto kontrolės sklandumą ir efektyvumą.
Išmanieji tachografai ir kontrolės stiprinimas
Reglamento 165/2014 pakeitimai įtvirtina nuostatas dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo, naudojimo, duomenų kaupimo ir apsikeitimo. Šie pakeitimai turėtų padidinti transporto kontrolės kokybę ir reikalavimų laikymąsi. Siekiama stiprinti ne tik kontrolę, bet ir valstybių narių administracinį bendradarbiavimą.
Įtaka transporto sektoriui ir galimos pasekmės
Mobilumo paketas iš esmės pagerins vairuotojų darbo sąlygas, padidins kontrolės galimybes ir pasinaudos informacinių technologijų privalumais. Tačiau kai kurie pakeitimai gali apsunkinti mažesnių Europos vežėjų veiklą.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos (LINAVA) prognozėmis, jei pakeitimai nebus operatyviai peržiūrėti, dalis vežėjų gali perkelti savo veiklos centrus arba pasitraukti iš verslo, dėl ko gali prarasti darbo vietas dešimtys tūkstančių žmonių, o Lietuva patirti reikšmingus BVP praradimus.
Kiek laiko galime vairuoti? Sunkvežimių vairavimo valandų paaiškinimas.
Svarbu pažymėti, kad Direktyva 2002/15/EB, dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo, nustato papildomas taisykles, papildančias Reglamentą (EB) Nr. 561/2006. Ji apibrėžia „darbo laiką“ kaip vairavimą, pakrovimą/iškrovimą, pagalbą keleiviams, valymą ir techninę priežiūrą, muitinės formalumus ir budėjimo laiką. Ilgiausia nustatyta darbo savaitė - 48 valandos, su galimybe pratęsti iki 60 valandų per keturių mėnesių vidurkį. Vairuotojai be pertraukos negali dirbti ilgiau nei šešias valandas, o pertraukos trukmė priklauso nuo bendro darbo laiko.