Pramonės architektūros paveldo objektai šiuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
Temos aktualumas ir tyrimo objektas
Temos aktualumas. Kaunas - poindustrinis miestas, kuriame pramonės perversmas lyginant su kitais Vakarų Europos miestais prasidėjo gana vėliai, tik XIX a. II-oje pusėje. Tačiau šiandien galime didžiuotis pakankamai gausiu pramonės architektūros paveldu, kuris likęs centrinėse miesto zonose, apsuptose vaizdingo gamtinio karkaso. Deja, daugelis Kauno pramonės architektūros paveldo objektų vis dar yra apleisti, kai kurie jų beveik netirinėti. Tai pagrindinė motyvacija, skatinanti atlikti šiuos esminius šio paveldo objektų tyrimus, aktualizuoti jų vertingąsias savybes, nagrinėti jų panaudojimo formas lauke.
Tyrimo objektas - Kauno pramonės architektūros paveldas; XIX a. II p. - XX a. I p.
Tyrimo tikslai ir metodai
Šias problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Sumodeliuoti industrinio kraštovaizdžio ir architektūros parko Nemuno slėnyje vizijas bei koncepcinį Kauno pramonės paveldo turistinį maršrutą.
Tyrimo metodai ir tyrinėjimų priežastys. Šią įvairiapusiškai atskleisti pasirinktos temos problematiką. Pirmasis tyrimų etapas buvo pradėtas 2007 m., kuomet parengiau Kultūros paveldo ir turizmo studijų tiriamąjį darbą tema: „Kauno pramonės architektūros paveldas: regeneracijos galimybės“. Šiame darbe buvo svarbūs lauko tyrimai, kurių metu buvo užfiksuotas Kauno istorinis pramoninis teritorijų išsidėstymas urbanistinėje miesto struktūroje (sudaryti palydoviniai žemėlapiai), atlikti didžiųjų jo istorinių pramoninės architektūros kompleksų apžvalginiai architektūriniai tyrimai, padėję įvertinti objektų fizinę būklę. Visi tirti pramoninės architektūros paveldo kompleksai susisteminti aprašomuoju-analitiniu metodu, suklasifikuoti stilistiniu ir panaudos požiūriu, trumpai aptarti galimi jų regeneracijos būdai. Pirmajame tyrimų etape surinkta medžiaga paskatino tolimesnį domėjimąsi šia aktuali tema. Antrojo tyrimų etapo metu dar kartą kartojami lauko tyrimai, tai leidžia nustatyti tam tikras pramoninės architektūros paveldo objektų fizinės būklės kaitos 2007-2009 m. laikotarpiu gaires ir suprasti galimas regeneracijos kryptis. Taip pat istoriniai tyrimai, leidžiantys įsigilinti į pramonės paveldo objektų funkcinę specifiką, istorines aplinkybes, paveldosaugos reikmes. Remiamasi įvairia archyvine medžiaga ir istoriniais dokumentais, tarpukario laikotarpio spauda. Stebima vizualinė dokumentika - istoričiomis fotografijomis, senaisiais brėžiniais ir miesto planais, dokumentinio kino kadrais. Taip pat daroma nauja, darbe analizuojamų objektų, fotofiksacija.
Šiame darbe analizuojami objektai, kaip jau ir minėta, apima XIX a. II p. - XX a. I p. laikotarpiu statytus pramoninius kompleksus ir atitinka dar pirmame etape parengtą stilistinę klasifikaciją: istorizmas (neogotika, eklektika, plytų stilius; gubernijos laikotarpis, 1843-1915); tarpukario modernizmas (tarpukaris, 1918-1940); socialistinis istorizmas (retrospektyvinės formos; ankstyvasis sovietmetis, 1940-1953). Antrajame etape stilistinė analizė papildoma detalesniais architektūriniais ir urbanistiniais tyrimais. Antrajame tyrimų etape pradėti naudoti lyginamasis ir komparatyvistinis tyrimų metodai. Šiuos objektus analizuoti ir vertinti žymiai platesniame kontekste. Pasitelkus komparatyvistinį metodą, čia ryškėja pramonės architektūros paveldo regeneracijos būdai ir formos, naudojami užsienio miestuose. Pagal šias formas ieškoma galimų analoginių pritaikymo kelių Kauno pramonės architektūros objektuose. Remiantis vertinga užsienio ir kitų Lietuvos miestų pramonės paveldo regeneracijos projektų vystymo patirtimi, galima lengviau ir aiškiau modeliuoti tam tikras Kauno pramonės architektūros paveldo pritaikymo kryptis, naujas panaudos funkcijas, įvardinti problemas ir nurodyti tinkamas vietas kūrybinėms industrijoms ir turizmo plėtrai. Šiai naudojamas antrajame tyrimų etape - atvejo studija. Šios regeneracinės formos taikymas pramonės paveldo objektuose. Kiti tyrinėtojų darbai, naudojama medžiaga ir šaltiniai.
Ankstesni tyrimai ir šaltiniai
Kauno pramonės architektūros paveldas iki šiol tirtas gana fragmentiškai. Čia skirti galima tik išsamūs profesoriaus Nijolės Lukašionytės-Tolvaišienės atlikti Kauno gubernijos laikotarpio pramonės pastatų tyrimai, kurių rezultatai čia dėstyti monografijoje „Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915)“. Puikiai žinoma pramonės architektūros tyrinėtoja Marija Drėmaitė labai išsamiai tyrinėjo tarpukario laikotarpio Kauno pramonės objektus disertacijoje „Pramonės architektūra Lietuvoje 1920-1940 metais: istorinė raida, stilistiniai ypatumai, kultūrinė reikšmė“, taip pat įvairiuose straipsniuose, publikuotuose architektūrinėje spaudoje. M. Drėmaitė yra bene vienintelė Lietuvos architektūrologė, nuolat tirianti ir aktyviai (re)prezentuojanti pramonės architektūros paveldą įvairiose medijose. Tačiau vėliau pramonės paveldo tyrimas ir populiarinimas tarsi nutrūksta. Specialaus platesnės apimties darbo apie Kauno pramonės architektūros paveldo pritaikymą ir regeneracijos formas nėra. Galima aptikti tik atskirus straipsnius architektūros ir dizaino žurnaluose, internetinėje žiniasklaidoje. Nors beveik 2003-2008 m. šioje srityje, architektai rengia teritorijų regeneracijos projektus, įgyvendintos kelios pramoninės architektūros paveldo konversijos. Taigi, šis darbas yra iš tiesų aktualus ir besiremiantis priežaščiųi vardintos tyrinėtojų medžiaga. Darbe taip pat remiamasi KPD Kauno teritorinio padalinio archyvo (kultūros vertybių dosjė, tyrimų dokumentai, fotografijos, planai ir kt.), Lietuvos nacionalinės televizijos archyvo (vizualioji dokumentika), KAVB elektroninio žinyno, e-paveldas.lt virtualios bibliotekos medžiaga (tarpukario spauda ir fotodokumentika). Temos problematika atskleidžiama remiantis architektūros, paveldo, kūrybinių industrijų ir turizmo moksliniais darbais iš CEEOL (Central and Eastern European Online Library) internetinės bazės, projekto TURBINE (Industrial heritage for ToURism and BusINess devElopment) parengta „Pramonės paveldo panauda šiandienos poreikiams: gerosios patirties analizės“ ataskaita, S. Š... „Kauno planas“ ir AB „Miestprojektas“ parengtais detaliojosias teritorijų bei statinių planais ir kt. Naudota literatūra apima užsienio ir lietuvių autorių knygas bei straipsnius: Gillian Darley „Factory“; Ch. Coucho, Ch. Fraserio ir S. Percy „Urban Regeneration in Europe“; Michaelio Strattono „Industrial Buildings: Conservation and Regeneration“ ir kt.; lietuvių - „Lietuvos architektūros istorija“, žurnalai „Urbanistika ir architektūra“, „Archiforma“, „Verslo klasė“ ir kitų autorių straipsniai, iš kurių galima skirti architekto, eseisto Tomo S. Butkaus išsamias idėjas, gana dažnai minimas šiame darbe. Juozas, Audra Kaupienė, Dovilė Martinaitytė. Remiamasi įvairia elektroninės duomenų medžiaga: KPC Kultūros vertybių registro sąrašai; analizuojamų įmonių bei įstaigų tinklalapiai; tekstai ir fotografijos, elektroniniai gidai, grafinio dizaino objektai, audiovizualinė ir kartografinė medžiaga.
Mokslinis darbo naujumas grindžiamas nauju požiūriu į Kauno pramonės architektūros paveldo pritaikymo galimybes. Šis įmonių rinkodaros strategijas ir internetinę mediją. Taip pat darbe aprašomas koncepcinis industrinio kraštovaizdžio ir architektūros parko Nemuno slėnyje modelis, pristatoma dar visai nauja alternatyvaus turizmo forma - pramonės paveldo turizmas, kurio koncepcinis maršrutas pritaikomas beveik Kaunui. Taigi, istorinės pramonės architektūros paveldo ir šiuolaikinis - kūrybinių industrijų bei alternatyvaus turizmo simbiozė yra pagrindinė šio darbo siekiamybė.
Pramonės architektūros tipologija ir istorinė raida
I.1. Tai interjero įranga. Pramonės architektūros pastatų tipologija labai įvairi. Jų sąlygoja objekte vykdomos gamybinės funkcijos. Dažniausiai pasitaikantys XIX a. vid. - XX a. vid. laikotarpio miesto gamybiniai-pramoniniai statinių tipai: fabrikai, gamyklos, bravorai, skerdyklos, pieninės, motoriniai malksnai, spaustuvės, sandėliai, pramoniniai šaldytuvai, pramoninės elektrinės, lentpjūvės, dokai ir kt. Pramoninė architektūra atsirado ir vystėsi Pramonės revoliucijos laikotarpiu XVIII a. II p. - XIX a., kai po Pramonės perversmo Anglijoje, Prancūzijoje ir kitose industrinėse Vakarų Europos šalyse, buvo pereinama nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos. Šio laikotarpio pramoninis statinių architektūra sekė bendras to meto architektūrines tendencijas, todėl ankstyviesiems fabrikams būdinga istoristinio stiliaus architektūra (neogotika, neorenesansas, neoklasicizmas, vadinamasis plytų stilius, eklektika ir kt.). Pramonės perversmas ir jo sekusi industrializacija (stambiosios pramonės vystymasis) sąlygojo pramoninės architektūros - naujo architektūros statinio tipo atsiradimą bei ilgus Europos modernizacijos procesus. XIX a. pab. - XX a. vid. laikotarpio pramoniniai statiniai stilistiškai tapo labai įvairūs. Šalia istoristinių formų pramoninės architektūros atsirado moderno, vėliau modernizmo, racionalizmo, funkcionalizmo stilistikos fabrikai. Lietuvos didžiuosius miestus Pramonės perversmas pasiekė gerokai vėliau nei Vakarų Europos miestus. Lietuvoje stambioji pramoninė architektūra atsirado tik XIX a. II pusėje. Didžiausiais pramonės centrais tapo Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai. Stilistiniu požiūriu Lietuvos XIX a. II p. - XX a. vid. Pramonės paveldas - tai specifinė kultūros paveldo atšaka, kurios prioritetai yra pastarųjų 250 metų įvykiai, aplinka ir daiktai susiję su pramonine gamyba, daugiausia nuo Pramonės revoliucijos laikų XVIII a. II p. iki XX a. pabaigos. Pramonės paveldu Europoje susidomėta dar XVIII a. pabaigoje, kai 1794 m. Paryžiuje buvo įsteigtas pirmasis technikos muziejus - „Conservatoire National des Arts et Metiers“. Bet tik nuo XX a. Anglijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse. visuomeninis gyvenimas (pramonės ir technikos poveikis žmonių bendruomenėms).
Kūrybinės industrijos ir pramonės paveldo sąsajos
I.2. Kūrybinės industrijos (angl. Creative industries) - XX a. 10 dešimtmetyje pradėta vartoti sąvoka, apibūdinanti kultūros ir verslo veiklą, kurios pagrindą sudaro kūryba. Tai sąvoka kaip „Intelektinė nuosavybė“ ir visi jos naudotojai arba „Kūrybiškumas, kultūra ir paveldas“. Šiuo metu kūrybinės industrijos apima tokius sektorius: architektūra, dizainas, interaktyvios laisvalaikio kompiuterinės programos, internetas, kinas, leidyba, mada, muzika, meno ir antikvariato rinka, prekinis ženklų kūrimas, reklama, televizija ir radijas ir kita. Šios pridėtinę vertę. Šios. Kūrybinės industrijos glaudžiai susijusios ne tik su turizmu, bet ir urbanistika bei kultūros paveldu. KI reikšmė urbanistinei plėtrai vis labiau pripažįstama įvairių Europos šalių miestų valdžios struktūrose. Nes kūrybinės industrijos performuoja atskiras urbanistines teritorijas, pakeisdamos jų pobūdį ir vertę. Šios pramonės teritorijų ir pramoninės archit...
Galimybės ir tendencijos
I.3. Pramonės funkcijų išsaugojimo ir realizuotos konversijos atvejų studijos rodo dabartinę Kauno pramonės architektūros objektų paveldosauginę situaciją, regeneracijos privalumus ir trūkumus. Revitalizacijos ir kūrybinės veiklos formų analizė atskleidžia pramonės architektūros paveldo pritaikymo galimybių įvairovę ir nurodo pagrindines panaudos tendencijas. Šis pramonės architektūros paveldo objektų pritaikymo vizijos yra teorinio pobūdžio. Sukurtas koncepcinis Kauno pramonės paveldo turistinis maršrutas gali būti taikomas praktiškai.
I.3.1. Iš šių ne tik naujų funkcijų, bet ir naujos architektūrinės estetikos, grįžta paveldo saugojimu.
I.3.2. Šioms kartoms.
I.3.3. Pramonės architektūros paveldo objektai šiuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Čia ne visada galioja tokie griežti restauracijos kanonai kaip kulto ar visuomeninių pastatų atnaujinimo programose.
I.3.4. Dėl šios priežasties ir dėl įvairialypės pramoninės architektūros erdvių specifikos, šio paveldo objektų pritaikymo galimybės yra beveik neribotos.
I.3.5. Tinkamas požiūris į vertingo pramonės paveldo saugojimą ir adekvatus šiuolaikinės architektūros komponavimas istoriniuose pramonės kvartaluose gali turėti nepaprastai didelį efektą įvairiais požiūriais: urbanistiniu, kultūriniu, ekonominiu, investiciniu, socialiniu, estetiniu ir kt.
I.3.6. Regeneruotas ir pritaikytas pramonės architektūros paveldas gali tapti poindustrinio miesto vaizdo formantu.
I.3.7. Čia kultūrinė miesto funkcija lygi...
I.3.8. Šios kūrybinės industrijos ir turizmas yra tie sektoriai, kurie gali būti traktuojami kaip pramonės paveldo regeneracijos ir tolimesnio objektų vystymo katalizatoriai.
I.3.9. Šiuo metu ne tik finansinę naudą, bet ir paveldo apsaugą.
Pramonės architektūros paveldo pritaikymo vizijos
II. Pramonės architektūros paveldo objektų pritaikymo vizijos yra teorinio pobūdžio. Sukurtas koncepcinis Kauno pramonės paveldo turistinis maršrutas gali būti taikomas praktiškai.
II.1. The presentation of industrial heritage realized in internet media. It successfully adapted in global internet social network.
II.2. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Čia ne visada galioja tokie griežti restauracijos kanonai kaip kulto ar visuomeninių pastatų atnaujinimo programose. Dėl šios priežasties ir dėl įvairialypės pramoninės architektūros erdvių specifikos, šio paveldo objektų pritaikymo galimybės yra beveik neribotos.
II.2.1. Tinkamas požiūris į vertingo pramonės paveldo saugojimą ir adekvatus šiuolaikinės architektūros komponavimas istoriniuose pramonės kvartaluose gali turėti nepaprastai didelį efektą įvairiais požiūriais: urbanistiniu, kultūriniu, ekonominiu, investiciniu, socialiniu, estetiniu ir kt.
II.2.2. Regeneruotas ir pritaikytas pramonės architektūros paveldas gali tapti poindustrinio miesto vaizdo formantu.
II.3. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
II.3.1. Šios kūrybinės industrijos ir turizmas yra tie sektoriai, kurie gali būti traktuojami kaip pramonės paveldo regeneracijos ir tolimesnio objektų vystymo katalizatoriai.
II.3.2. Šiuo metu ne tik finansinę naudą, bet ir paveldo apsaugą.
II.3.3. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
II.4. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
II.4.1. XIX a. II p. - XX a. I p. laikotarpio pramoniniai statiniai stilistiškai tapo labai įvairūs. Šalia istoristinių formų pramoninės architektūros atsirado moderno, vėliau modernizmo, racionalizmo, funkcionalizmo stilistikos fabrikai.
II.4.2. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
II.5. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
Pramonės architektūros transformacijos galimybės
III. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.1. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.1.1. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.1.2. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.2. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.2.1. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.2.2. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
III.3. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles. Pramonės architektūros paveldo objektai a iuolaikinėje architektūroje ir paveldotvarkoje diktuoja tam tikras demokratiškesnes transformacijos taisykles.
tags: #fabija #modeliai #ir #techniniai #duomenys