C6
Menu

Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka ir galimos baudos

Vyriausybė siūlo įpareigoti gyventojus tiksliau nurodyti savo gyvenamąją vietą. Šis sprendimas priimtas siekiant reglamentuoti praktiką, kai vis didesnė dalis žmonių nenurodo savo tikslios gyvenamosios vietos - adreso, gatvės, namo numerio, o deklaruojasi „prie savivaldybės“. Valstybei būtina žinoti, kiek žmonių gyvena jos teritorijoje ir savivaldybėse. Nedeklaravus gyvenamosios vietos arba deklaravus neteisingai, gali būti siekiama išvengti mokesčių ar pasinaudoti lengvatomis, pavyzdžiui, nepagrįstai pretenduoti į kompensacijas už šildymo išlaidas ar kitas socialines išmokas. Dėl šios priežasties buvo neįmanoma tiksliai sužiūrėti, kiek iš tikrųjų žmonių gyvena tam tikroje savivaldybėje.

Kartu su šiuo įstatymu teikiamos ir Administracinių teisių pažeidimo kodekso pataisos, suteikiančios daugiau teisių savivaldybėms kontroliuoti gyvenamosios vietos deklaravimo procesą. Anksčiau teisė bausti už neteisingų deklaravimo duomenų pateikimą ar gyvenamosios vietos nedeklaravimą buvo suteikta tik policijos pareigūnams, tačiau dabar savivaldybės taip pat galės tikrinti ir kontroliuoti šį procesą.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Būtinybė deklaruoti gyvenamąją vietą

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.

Paprastas būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra glaudžiai susijęs su daugybe gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, tokių kaip vaikų darželiai, mokyklos, galimybė balsuoti, dalyvavimas bendrijos veikloje, registracija gydymo įstaigose ir kt. Norint džiaugtis šiais privalumais, būtina turėti deklaruotą gyvenamąją vietą.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. prie savivaldybės galės deklaruotis tik benamiai, išėjusieji iš globos namų, kalintys asmenys, nuolat sveikatos įstaigose gydomi žmonės. Dėl šio reikalavimo daugiausia problemų gali kilti jaunoms šeimoms, nes jos gali netekti galimybės leisti vaikų į darželį ar gauti jiems nemokamą maitinimą.

Deklaravimas nuomojamame būste

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikoma ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti apie ketinimą deklaruotis jo būste.

Jei nuomojate būstą ir norite jame deklaruoti gyvenamąją vietą, nebūtina dokumentų tvarkyti kartu su buto savininku. Pakanka pateikti notariškai patvirtinto savininko sutikimo arba tiesiog nuomos ar panaudos sutarties. Deklaruojant gyv. vietą internetu, reikia sulaukti patalpų savininko patvirtinimo. Jei savininkas nepatvirtina, kad asmuo gyvena tame būste, gyv. vietos deklaracija būna atmesta. Tačiau deklaruojant gyv. vietą gyvai pakanka pateikti galiojančią būsto nuomos sutartį - tokiu atveju jokio būsto savininko pritarimo ar patvirtinimo nereikia.

Savininkas nuomininkui negali uždrausti deklaruoti gyvenamosios vietos, jei yra abiejų šalių pasirašyta nuomos sutartis, kadangi ji prilygsta būsto savininko sutikimui. Tokiu atveju galima sakyti, kad deklaracija gaunama be nuomotojo žinios. Tačiau per Registrų centro savitarną savininkai visada gali peržiūrėti, kokie asmenys yra prisideklaravę jų bute.

Būsto savininkai nuomininkų deklaracijos ypač bijo, jei būstą išsinuomoja šeimos su nepilnamečiais vaikais. Taip, iškraustyti nuomininkus su vaikais visada yra sudėtingiau ir užtrunka ilgiau, bet deklaracija tam neturi jokios reikšmės. Tad bijoti be reikalo nereikėtų.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. būsto savininkams bus gera žinia: jie galės nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai.

Galimos baudos už gyvenamosios vietos nedeklaravimą

Nuo 2025 m. sausio 1 d. nedeklaravusiems gyvenamosios vietos grės baudos nuo 10 iki 15 eurų, o pakartotinai - 30 eurų. Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų. Taip pat, statinio ir daiktinių teisių į jį registravimo ir nebaigtų statyti ar rekonstruoti statinių kadastro duomenų tikslinimo NTR tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 145 eurų iki 290 eurų, juridiniam asmeniui - nuo 290 iki 580 eurų.

Netikslios gyvenamosios vietos deklaravimo sukuria papildomų mokesčių kitiems būstų savininkams. Pavyzdžiui, sostinėje gyvenančių žmonių gali būti iki 100 tūkst. daugiau, nei deklaravusių gyv. vietą. Tai reiškia, kad dalies vilniečių sumokėti mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms, o Vilnius turi mažiau lėšų paslaugoms ir infrastruktūrai tobulinti.

Gyvenamosios vietos nedeklaravus arba deklaravus neteisingai, gali kilti sunkumų gaunant viešąsias paslaugas, registruojant vaikus į darželius ar mokyklas, asmuo gali prarasti išmokas ar kompensacijas ir pan. Be to, tik gyvenamąją vietą deklaravę asmenys Vilniuje gali gauti parkavimo leidimą, su kuriuo sostinėje prie namų esančioje mokamoje zonoje statyti automobilį papildomai nekainuoja (taikomas tik leidimo mokestis už visus metus).

Jei asmuo išdeklaruojamas iš būsto savininko prašymu arba pasibaigia deklaracijos galiojimas, asmuo laikinai lieka be deklaruotos gyv. vietos. Vis tik gyventojai privalo deklaruoti savo gyv. vietą.

Gyventojų registras ir deklaravimo procesas

Nekilnojamojo turto baigtumo klausimai

Nuo 2025 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai (gyvenamųjų patalpų arba patalpų gyvenamuosiuose objektuose) galės būti sudaromi tik 100 proc. baigtame objekte. Tai reiškia, kad nebaigtas statyti būstas, kai pastato ar buto baigtumas yra mažesnis nei 100 proc., nebus galima parduoti. Tokie pakeitimai gali padidinti NT plėtotojų kaštus ir sutrumpinti rinkoje esančių pasiūlymų skaičių.

Pastato ar jo dalies (buto) baigtumas įprastai nurodomas turto kadastrinėje byloje. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą. Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas, sienų pilna apdaila, sanitarinių mazgų įrengimas ir pan.

Nors įstatymų nuostatos tiksliai neįvardija, ką galima laikyti 80 proc. turto baigtumu, įprastai 80 proc. buto baigtumą sudaro paruoštos statybinės konstrukcijos, būste įrengtos inžinerinės sistemos. Namo 80 proc. baigtumas galėtų būti laikomas pastatyta namo dėžutė su išorine apdaila, į kurią atvestas vandentiekis, šildymas, elektra bei įrengti nuotekų šalinimo įrenginiai, taip pat įmontuotos durys, langai, grindų pagrindas.

Nors praktikoje atsakingi seniūnijų/savivaldybių darbuotojai priima deklaruojamą vietą net ir nebaigtos statybos name, dažniausiai tam užtenka ir nebaigtos statybos ~70 proc. ir daugiau. Tačiau atsižvelgus į visus argumentus, 100 proc. įteisinimas vis tiek reikalingas.

Statybų etapas ir 100% baigtumo reikalavimas

Mokesčių ir lengvatų niuansai

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra glaudžiai susijęs su daugybe gyvenimo kokybę gerinančių veiksnių, įskaitant teisę į tam tikras lengvatas. Pavyzdžiui, nuo 2026 m. sausio 1 d. gyventojo deklaruotas gyvenamasis būstas neapmokestinamas, jeigu jo mokestinė vertė neviršija 450 tūkst. eurų. Be to, pardavus būstą už jį gautos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyvenamoji vieta.

Būste deklaruotų asmenų skaičius, jų šeimyninė padėtis, pajamos ir turtas yra reikšmingi siekiant įgyti teisę į būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

Kai kuriose savivaldybėse rinkliava už šiukšlių išvežimą skaičiuojama pagal būste deklaruotų gyventojų skaičių. Taigi prisideklaravus prie būsto daugiau nei vienam žmogui, kai kur gali padidėti mokestis už šiukšlių išvežimą.

Jeigu namas pastatytas, tačiau nepriduotas, gali kilti sunkumų norint sudaryti energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi minėtos sutartys su naujai pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkais gali būti sudaromos tik įvykdžius statinio statybų užbaigimo procedūras.

Nors būsto savininkai turi įvairių baimių - mokesčių mokėjimas, nenoras leisti nuomininkui prisideklaruoti - įstatymo pataisos jiems papildomo vargo neužkraus. Taip pat to baimintis neturėtų ir nuomininkai.

Pastačius namą ir turint minčių ateityje jį parduoti, labai svarbu jį įteisinti ir palaikyti nustatytą terminą, kad būtų galima pasinaudoti GPM mokesčio lengvata, jei turtas buvo išlaikytas dešimt metų arba gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne trumpiau nei dvejus metus.

Palyginimas: Deklaruoti vs. Nedeklaruoti

tags: #gyvenamos #vietos #deklaravimas #baudos