Istorija apie Kauno mafiją, jos atgimimą ir žlugimą neatsiejama nuo daugelio garsiausių jos narių, tarp kurių - ir Henrikas Daktaras, pravarde „Henas“.
Nors pagrindinis straipsnio dėmesys skiriamas Daktarų gaujos veiklai, jos narių nusikaltimams ir teisiniams procesams, svarbu paminėti ir su jais susijusius automobilius, kurie ne kartą minimi kaip transporto priemonės, naudotos nusikaltimų vykdymui ar kaip grobio objektas.
Kauno mafijos atgimimas ir jaunoji karta
Ilgus metus Kauną valdžiusios Daktarų ir Daškinių gaujos - jau praeitis. Vieni jų lyderiai nužudyti, kiti susirgo ir mirė, emigravo iš Lietuvos arba pasodinti už grotų. Kauno kriminalinis jaunimas perėmė narkotikų, cigarečių ir alkoholio kontrabandos verslą. Pastaraisiais metais didelė dalis mafijos jaunimo buvo susitelkusi Vakarų Europoje, kur reketavo emigrantus lietuvius. Bet pasaulinė ekonominė krizė emigrantų bangą vis labiau gena namo.
Per keturis mėnesius - 2006-ųjų spalį-2007-ųjų sausį - keturios žmogžudystės. Visi jauni gangsteriai nušauti per ginkluotus konfliktus. Revolverių šūviai ir automatų papliūpos buvo girdėti kone kiekvieną savaitgalį. Tokia vieta yra ne Lotynų Amerikoje, ne Irake ir ne italų mafijos sostinėje Neapolyje, o Kaune. Kaskart po jaunųjų nusikaltėlių pasišaudymų pasigirsta kalbų, kad pasivaikščiojimas centrinėmis antrojo šalies miesto Kauno gatvėmis gali būti paskutinis. Vidury dienos gali atlėkti rikošetu atšokusi kulka.
Kai 2007-ųjų pradžioje įsiplieskė jaunųjų Kauno gangsterių tarpusavio karas, jis buvo paskelbtas ir beveik oficialiu. Tačiau aukščiausi Kauno policijos pareigūnai iškart kategoriškai paneigė kalbas, kad laikinojoje sostinėje prasidėjo kriminalinių gaujų karas. Tomis dienomis Kaune viešėjęs tuometis šalies policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius susirinkusiems žurnalistams pažadėjo, kad jo pavaldinių dėmesys, anksčiau sukoncentruotas į Panevėžį ir Klaipėdą, nuo šiol maksimaliai bus skirtas kriminalinės sostinės titulą susigrąžinusiam Kaunui.
Atrodė, kad Kaune prasidėjo krizė - ne vien kriminogeninė, bet ir socialinė bei kultūrinė. Tuometis Kauno policijos viršininkas Algirdas Kaminskas net pradėjo svarstyti: pasitelkti miesto policijai kariuomenę ar ne? Jeigu reikia kariuomenės - ne būrio ginkluotų vyrų, o dislokuotų pulkų, divizijų, - vadinasi, mieste išties prasidėjo karas. Arba bent jau iškilo karo grėsmė, kurią gali atremti tik Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariai. Laimė, kariuomenei neprireikė atsukti ginklų į didžiausiais priešais laikomus jaunuolius, kuriems tada buvo parankiau vadovautis ne šalyje galiojančiais įstatymams, o kruvinais Kauno Vilijampolės „krikštatėvių“ diktatūros dėsniais. Kriminalinėse suvestinėse sumirgėjo praeityje garsių Kauno Daktarų ir Žaliakalnio gaujų veteranų atžalų pavardės ir teisėsaugos užregistruoti jų kruvini susirėmimai.
Tvirtovės alėja. 2007-ųjų sausio 5-osios vakaras. Prie Kauno technikos kolegijos (buvusio Politechnikos instituto), turkiškais kebabais prekiaujančio kiosko, suvažiavo keliolika jaunosios Daktarų kartos ir Algirdo Žemaičio-Kuko sūnaus Mindaugo Žemaičio aplinkos vaikinų. Po netikėtai tarp jų įsižiebusio konflikto - manoma, kad susiginčijo dėl negrąžintos skolos - pasigirdo keletą minučių trukę šūviai. Pasibaigus šaudynėms greta kolegijos automobilių stovėjimo aikštelėje rastas krauju paplūdęs 21 metų Deivis Archipovas šūvių sudarkyta krūtine ir sužeistas jo draugas, anksčiau į organizuotų nusikaltėlių duomenų bazes nepatekęs tuomet dar dvyliktoje vidurinės mokyklos klasėje besimokęs Antanas Marma. Kai tampa žinomos aukų biografijos, jų buvimas kartu tą vakarą sukelia Kaune negirdėtą audrą ir kalbas apie jaunosios kartos gangsterių karą.
Tuometis Kauno Veršvų vidurinės mokyklos abiturientas A. Marma prieš kelerius metus tapo Lietuvos jaunių bokso pirmenybių nugalėtoju. Tai neturėtų stebinti, nes jo tėvas Anatolijus Marma - Kauno bokso klubo „Gongas“ prezidentas. Šešėlinėje Vilijampolės vyresnės kartos veikėjų aplinkoje A. Marma geriau pažįstamas Toliko pravarde. Jis ilgus metus neblogai sutarė ne tik su Daktarų grupuotės veteranais, bet ir su jų „kapitonu“ - Henyte. Henytei švenčiant sidabrines vestuves, A. Marma-Tolikas kartu su vestuvininkais į puotą „Bajorkiemyje“ atvyko tuo pačiu „Hummer“ limuzinu. Vyriškis itin saugojo sūnų Antaną nuo jaunųjų chuliganų aplinkos ir džiaugėsi, kad jis pasuko jo pėdomis ir spėjo iškovoti aukštus titulus bokse. Sausio 5-osios vakaro aplinkybes iki šiol aiškinasi Kauno apygardos teismas.
Kauno ONTT kriminalistai pareiškė, kad po šio įvykio tarp 18-22 metų jaunuolių paplito mada per petį permestoje rankinėje kartu su pinigine bei mobiliuoju telefonu nešiotis ir pistoletą. Nors Kauno gaujų senbuviai pamažu traukiasi iš teisėsaugos akiračio, jų atžalos vis dažniau užsitraukia teisėsaugos nemalonę. Štai Kuko sūnus Mindaugas jau būdamas 17-os su keliais bičiuliais bandė apvogti vienos kaunietės butą Baltų prospekte. Prieš tai Kuko sūnus su kito anuomet garsaus Žaliakalnio veikėjo Kęstučio Liukaičio-Liuko nepilnamečiu sūnumi buvo sulaikyti, kai iš dvidešimtmečio Vilijampolės gyventojo atėmė mobilųjį telefoną. Verta priminti, kad 1989-aisiais šių jaunųjų chuliganų tėvai - Kukas ir Liukas buvo nuteisti vienoje pirmųjų Kauno reketo bylų.
Tarptautinės operacijos ir "Mercedes-Benz" automobiliai
2008-ųjų vasarį po šešerius metus užtrukusio Vokietijos ir Belgijos pareigūnų tyrimo nacionaliniame Belgijos dienraštyje „Le Soir“ pasirodė milžiniška publikacija, kurioje teigiama, kad pagaliau įveikta „garsiosios lietuvių mafijos“ gauja. Paskelbta, kad prieš Lježo teismą stojo kadaise Daktarų grupuotės vagysčių ir plėšimų byloje teistas A. Nemanys. Jam dėl dalyvavimo banditų gaujoje, kuri vogė, ardė ir siuntė į Lietuvą automobilius, skirti 8 metai nelaisvės ir 300 tūkstančių eurų bauda. A. Nemanio bendrams A. Vaičiūnui-Limpukui ir V. Česoniui-Soniai, kurie 1987-aisiais kartu su A. Nemaniu, Henyte ir kitais asmenimis buvo teisiami dėl tų pačių lapių vagysčių, Lježo teismas buvo griežtesnis. Limpukas ir Sonia buvo nuteisti už akių ir jiems skirta po 10 metų kalėjimo bei pusės milijono eurų bauda. Dėl minėtų nusikaltimų iš viso už grotų Belgijoje pasodinta apie dešimt lietuvių. Daugelis jų atliko juodžiausią darbą - dieną naktį ardydavo automobilius.
Jungtinės Vokietijos, Belgijos ir Lietuvos kriminalistų pajėgos nustatė, kad praeityje Daktarų sluoksniuose pagarsėjusios trijulės prižiūrimi lietuviai Vokietijoje vogdavo brangius BMW, „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ automobilius, Belgijoje juos išardydavo, o iš ten dalimis gabendavo į Lietuvą. Pavogtas mašinas nusikaltėlių pasamdyti žmonės ištisą parą ardydavo buvusių Belgijos kareivinių pastate, kur kauniečiai buvo įsirengę sandėlį. Tyrimo metu nustatyta, kad vienu krovininiu vilkiku į Kauną iškeliaudavo maždaug 50 tūkstančių eurų vertės automobilių dalys. Manoma, kad keliose šalyse darbavęsi lietuviai pagrobė per 2 tūkstančius transporto priemonių.

Ši pareigūnų surengta tarptautinė operacija sulaukė nemažo susidomėjimo Belgijoje. Belgų žurnalistai netgi sukūrė ir per vietinę televiziją parodė filmą apie minėtų Lietuvos nusikaltėlių juodus darbus. Užsienio žurnalistų juostoje buvo parodytas ir epizodas, kuriame matyti H. Daktaras, prabangiame Užliedžių kaimo name rūpestingai lesinantis karvelius. Čia paskelbta apie jo ryšius su Belgijos mašinvagių istorijose minimais jaunystės draugais A. Nemaniu, V. Česoniu ir A. Vaičiūnu.
Teisiniai procesai ir automobiliai
2007-ųjų birželio 21-ąją tik pusę skirtos bausmės atlikusiam H. Daktarui kelialapį į laisvę įteikė Kauno apygardos teismas. Nors operatyvinėse pažymose teigiama, jog tuo metu būdamas už grotų Henytė per tarpininkus duodavo nurodymus bendrininkams, kurie gaujų nariai turėdavo gauti jo leidimą nusikalstamam verslui ir mokėti dalį pelno, bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad asmuo, atlikęs trečdalį bausmės, jei turi vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, gali būti paleistas lygtinai. Taigi jau kitą dieną išėjęs iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų didžiuliais savo nešuliais H. Daktaras pasidalijo su žmona ir, neištaręs nė žodžio jo kantriai lūkuriuojantiems žurnalistams, įsėdo į Ramutės Daktarienės vairuojamą visureigį, pabučiavo savo moteris ir skubiai iš kalėjimo teritorijos išrūko į Užliedžius.
Laisvėje Henytė buvo įpareigotas per 15 dienų įsidarbinti, nuo 23 iki 6 valandos būti namuose, neišvykti ilgiau negu 7 dienoms ir kartą per du mėnesius registruotis policijoje. Nors iš pradžių H. Daktaro sugrįžimas pirma laiko sukėlė tam tikrą nerimą Kaune karaliavusiems jauniesiems gangsteriams, netrukus viskas pasisuko labai netikėtai - Henytė įsidarbino vadybininku jau ne vienus metus veikusioje statybų bendrovėje, kuriai vadovavo jo sūnus Enrikas. Ši bendrovė kurį laiką šiuolaikiškus daugiabučius namus statė ne tik Užliedžiuose, bet ir Ispanijoje. Kartkartėmis jis būdavo iškviečiamas į Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą, kur jam kriminalistai pateikdavo klausimų, susijusių su senais Daktarų nusikaltimais, o šiaip dažniausiai laiką leisdavo su šeima.
2007-ųjų spalį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad visą laiką savo kaltę neigęs H. Daktaras buvo nuteistas pagrįstai, o jo sutuoktinė Ramutė - pagrįstai išteisinta.
2008 metais Daktarų grupuotės veteranai, tarsi nujausdami artėjančią grėsmę, vis rečiau rodėsi viešumoje. Jie pasitraukė iš aktyvaus dalyvavimo kriminaliniame pasaulyje, užleisdami pozicijas jaunimo gaujoms ir jų lyderiams. Tačiau manoma, jog tai įvyko sąmoningai, mat jie iš patikimų informatorių teisėsaugos sluoksniuose nugirdo, kad senas Daktarų bylas vartantys kriminalistai prašneko: „Pagaliau prisikasėme prie senų Slabadinių nusikaltimų, tarp jų ir nužudymų!“ Daugelio nuostabai, 2008-ųjų spalio 22-ąją Kaune buvo suimtas ir Daktarų įpėdinių laikomų Agurkinių bosu vadinamas Saulius Velečka. Jo suėmimas ne vieną privertė suklusti: nejaugi Policijos departamentas tuo pat metu sumanė uždaryti visas kauniečių kriminalines įžymybes? Tąsyk už grotų Agurkas kuriam laikui atsidūrė dėl to, kad kriminalistams pavyko prašnekinti kelis žmones ir jie papasakojo apie Agurkinių gaujos vyrų 2003-2005 metais surengtus plėšimus, katerio vagystę ir vieno Amerikos piliečio žmogžudystę. Tačiau šiam tyrimui tada taip ir neįsisiūbavus, netrukus S. Velečka, apkaltintas sunkiais nusikaltimais, buvo išleistas į laisvę. Tai sužinojusius H. Daktarą ir jo sėbrus iškart užvaldė sumaištis ir baimė.
Slabadinių sulaikymo operacijos prasidėjo, kai kriminalistus iš anksčiau su Daktarais ryšius palaikiusių kelių vyrų lūpų pasiekė intriguojantys faktai apie neatskleistų XX amžiaus pabaigos rezonansinių nusikaltimų dalyvius ir organizatorius. Kaip pasakojo Daktarų pasaulį iš vidaus neblogai pažįstantys asmenys, bene pirmasis iš senosios gvardijos kriminalistus sudominusių personažų - Saulius Vaitukaitis-Sauliukas, gaujoje nepasižymėjęs išskirtiniais laimėjimais. Jis kone dešimtmetį gyveno ir dirbo JAV, tačiau 2008-ųjų vasarą Lietuvos teisėsaugininkų prašymu buvo sulaikytas, kai bandė neteisėtai kirsti Meksikos sieną, ir pargabentas į gimtinę. Per kelerius metus trukusį tyrimą paaiškėjo, kad 1993-2001 metais, kai Kauno gaujų karai buvo pasiekę kruvinas aukštumas, buvo įvykdyta nemažai nužudymų, vagysčių, plėšimų.
2002 m. laidos automobilio „Mercedes Benz 311“ pasigesta Taikos prospekte. Savininko R. L., gimusio 1967 m., teigimu, padaryta 45 tūkst. litų žala. Automobilis draustas kasko draudimu. Nurodoma, kad vagystė galėjo būti įvykdyta nuo rugsėjo 19 d. 17.30 val. iki 20 d. 7 val. ryto. Kito automobilio „Audi A4 Avant“ (1996 m. laidos) pasigedo J., gimęs 1984 m. Iš netoliese esančios Tvirtovės alėjos dingo piliečio D. T., gimusio 1982 m., automobilis 1997 m. laidos „Renault Laguna“. Savininkas padarytą žalą įvertino 1 tūkst. litų. Vis dėlto didžiausią mįslę užminė dingęs 1986 m. laidos „BMW 318“. Pasak 1982 m. gimusios jo savininkės A. L., automobilis nevažiuojantis, nedraustas, be signalizacijos. Padaryta 1 tūkst. litų žala. Versijų, kaip galėjo būti pavogtas nebevažiuojantis automobilis, pareigūnai nekomentuoja.
Prokuroras Egidijus Palaima skaitydamas kaltinamąjį aktą teigė, kad įvykių naktį A. Pukelis pasikvietė klube vakarojusį E. Daktarą į lauką pasikalbėti. Švinius kelis kartus smogė E. Daktarui į nugaros sritį ir įgrūdo į „Mercedes - Benz S500” bagažinę bei nuvežė į mišką Kauno rajone. Tuomet E. Daktaras buvo ištemptas iš mašinos, o Švinius su kompanija tęsė nusikalstamą veiką - vyras buvo sumuštas, jam nuskelti keturi dantys. Specialistai konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo nebuvo nustatyta, kas veikė kartu su Šviniumi.
E. Daktaras pirmasis byloje kiek anksčiau davė parodymus. Jis teigė, kad "Žalgirio" arenoje užkalbino A. Pukelio žmoną ir "netyčia" ją apipylė gėrimu. Tuomet moterys, tarp kurių buvo ir A. Pukelio žmona, sviedė į E. Daktarą savo turėtus gėrimus bei iškeikė E. Daktarą ir kartu su juo buvusius draugus. "Šis incidentas nelabai sugadino nuotaikos ir toliau tęsėme vakarą. Nelabai jį sureikšminau", - pasakojo E. Daktaras. Po Džordanos Butkutės koncerto arenoje, E. Daktaras su draugais patraukė į miesto centrą, kur ėjo per barus. Galiausiai vyrai atsidūrė "Mojo Lounge" klube. Vėliau rimtai pašventę vyrai išsiruošė namo.
Išėjęs iš klubo E. Daktaras sutiko A. Pukelį. Šis pasisveikino ir pasivedė jį nuošaliau. "Pajaučiau iš nugaros smūgius ir atsidūriau bagažinėje", - teigė E. Daktaras pripažinęs, kad tą vakarą buvo nemažai išgėręs. Atsidūręs "Mercedes" bagažinėje E. Daktaras bandė ieškoti telefono, tačiau jo nerado. Jis taip pat bandė vaduotis iš bagažinės, tačiau nesėkmingai. "Norėjau iššokti iš bagažinės. Ačiū Dievui, tai nepavyko", - sakė E. Daktaras. Nenustatytoje vietoje sustojus automobiliui E. Daktaras buvo ištemptas iš bagažinės. "Mane sudaužė ir paliko. Pajutau smūgių krušą. Atsibudau ir jau nieko nebuvo aplink", - teigė E. Daktaras. Apie 3 val. nakties E. Daktaras Ringaudų apylinkėse rado degalinę, nusipirko vandens ir degalinės operatoriaus paprašė iškviesti taksi. Netrukus taksi automobiliu jis grįžo į namus Užliedžiuose. Kitą dieną E. Daktarą išvydę bičiuliai liudijo, kad jis buvo stipriai sumuštas ir sunkiai judėjo.
Nematoma Lietuvos istorija. Automobilių vagystės, reketas ir Daktarų grupuotės kerštas
Vasario 22 d. apie 13 val. 15 min. Klaipėdoje, Laukininkų g., automobilių stovėjimo aikštelėje, vyras (gim. 1999 m.) pastebėjo, kad jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz S550“ (pagamintas 2024 m.) apgadinti priekiniai žibintai ir panoraminio stiklo priekinė dalis bei sulaužyti bamperiai, priekinės grotelės ir galiniai automobilio žibintai.
Teisme B. Ivanauskui teko prisiminti aštuoniolikos metų senumo įvykius, kai rugpjūčio 14 d. praeiviai pranešė pareigūnams radę į pistoletą panašų ginklą netoli vienos įmonės. Jis papasakojo buvęs užpultas pakeliui į Klaipėda, netoli Jakų. Automobilį sustabdė policininkais persirengę vyrai. V. Junokas ir jo bendrakeleivis Petras Ivoškis buvo nuginkluoti, buvęs saugumietis neteko tarnybinio ginklo. Kiek anksčiau liudijęs V. Junokas teigė tądien turėjęs slaptą tarnybinę užduotį - susitikti su buvusiu Rusijos karininku. Vyrai miške praleido visą naktį.
Kaunietis tuo metu prabangiu visureigiu, kainavusiu 9 tūkst. JAV dolerių, parvažiavo į garažą. Vyras pasakojo, kad pamatęs kaip į garažą įėjo nepažįstami vyrai, užmetė jam striukę ant galvos ir atėmė automobilį „Jeep Wrangler“, dvi dėžes cigarečių, telefoną. Užpuolikai vyrą paliko garaže. Į policiją nukentėjusysis nesikreipė. Automobilį jis rado gerokai apgadintą po kelerių metų Rusijoje.
Būtent čia perskaitysite visą Kauno mafijos istoriją nuo sovietinių laikų iki pat šių dienų. Atnaujintą šios knygos leidimą jau galite įsigyti šalies knygynuose, prekybos centruose. DELFI skaitytojams siūlome ištrauką iš šios knygos versijos.
