Saugumas yra svarbiausias aspektas, kai kalbame apie automobilius, nes tai lemia mūsų gyvybę. Sudėtingame komplekse nesunku pamiršti vieną iš elementariausių sistemų - apsaugos ir saugos sistemų - pavyzdžiui, automobilius. Jei apie aktyvią saugą visada išsamiai praneša žiniasklaida ir patys prekiautojai ar pardavėjai, tai pasyvioji sauga yra ne kas kita, kaip pilka pelė sudėtingoje struktūroje.
Pasyvusis saugumas: apsauga avarijos atveju
Pasyvus saugumas tai transporto priemonės savybių ir įtaisų rinkinys, turintis savitą dizainą ir eksploatacinius skirtumus, tačiau funkciškai skirtas užtikrinti saugiausias sąlygas įvykus avarijai. Siekiant sumažinti avarijos padarinius, naudojamas visas komplektas prietaisų, kurių tikslas - sumažinti įvykusios avarijos sunkumą. Visi pasyviojo saugumo elementai, įtraukti į šį sąrašą, yra skirti apsaugoti visus, esančius automobilio, patyrusio avariją, salone.
Kėbulas yra visos apsaugos sistemos pagrindas. Automobilio stiprumas ir galimos jo dalių deformacijos tiesiogiai priklauso nuo automobilio kėbulo medžiagos, būklės, o taip pat ir konstrukcinių ypatybių. Siekdami apsaugoti keleivius nuo variklio skyriaus turinio patekimo į saloną, dizaineriai specialiai naudoja „saugumo groteles“ - tvirtą sluoksnį, neleidžiantį trikdyti salono pagrindo. Salono saugumas nuo konstrukcinių elementų yra visas sąrašas prietaisų ir technologijų, skirtų apsaugoti vairuotojo ir keleivių sveikatą. Pavyzdžiui, daugelyje salonų yra numatytas sulankstomas vairas, kuris neleidžia papildomai pakenkti vairuotojui.
Saugos diržas - pripažintas standartinis 2 taškų juosmens diržas, naudojamas keleiviams pririšti prie pilvo ir krūtinės kaip įprastas diržas, kuriuo atsisakyta praėjusio amžiaus viduryje. Panašios saugos gerinimo pasyvios priemonės turi būti patobulintos kelių taškų saugos diržai. Oro pagalvės yra antra pagal svarbą pasyvioji saugos sistema (pritvirtinti saugos diržai pirmoje eilėje). Pripažinta aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Jos tvirtai pritvirtintos prie visų transporto priemonių.
Pasyvusis saugumas tobulėja kasmet. Bet kuriame vaizdo įrašų talpinimo tinklalapyje internete nesunku rasti siužetų, kuriuose imituojama avarija tarp seno ir naujo automobilio. Naudotų transporto priemonių gerbėjus kai kurie vaizdai gali stipriai sukrėsti: pavyzdžiui, keturi naujame nedideliame hečbeke sėdintys keleiviai, miesto greičiu (apie 50 km/val.) patyrę kaktomušą su praėjusiame amžiuje sukurtu visureigiu, greičiausiai atsipirktų nedideliais sužeidimais, kai senoje transporto priemonėje sėdintys žmonės savo kelionę baigtų geriausiu atveju ligoninėje. Saugumas yra ta sritis, kurioje automobiliai pastaraisiais dešimtmečiais patobulėjo labiausiai. Šiandien į visus automobilius montuojamos ne tik anksčiau jau minėtos aktyvaus saugumo sistemos, bet ir daugelis pasyvaus saugumo elementų: tai oro pagalvės (vairuotojo, keleivio, langus uždengiančios šoninės, kelių ir t.t.), prieš avariją automatiškai įsitempiantys saugos diržai, o patys automobiliai sukonstruoti taip, kad smūgio energiją sugertų priekyje įrengtos deformacijos zonos ir kuo mažiau jos būtų perduota į automobilio saloną. Nemažai įtakos saugumui po avarijos turi ir šiuolaikiniuose automobiliuose esančios automatinės elektros įtampos išjungimo ar degalų pompos darbo sustabdymo sistemos, sumažinančios gaisro tikimybę po eismo įvykio.
Taip pat nepamirškite savarankiškai organizuoti Euro NCAP (Europos naujų automobilių vertinimo programos) veiklos. Komitetas jau kurį laiką atlieka visų rinkoje esančių modelių susidūrimo testus ir apdovanojo tiek aktyviosios, tiek pasyviosios saugos sistemų testų rezultatus. Kiekvienas, kuris tiki kiekvienu saugos sistemos komponentu, gali būti susipažinęs su avarijos testo rezultatais.
Aktyvusis saugumas ir pažangiosios technologijos
Aktyvusis saugumas - tai automobilio savybė ir technologijos, kurios padeda išvengti avarijos. Šios sistemos veikia dar prieš susidūrimą, siekdamos užtikrinti saugesnį vairavimą, geresnį automobilio valdymą ir stabilumą. Prie aktyvaus saugumo sistemų taip pat priskiriama elektroninė stabilumo kontrolė, stabdžių antiblokavimo sistema, aktyvi kruizo kontrolė ir t.t. Jos veikia ne visada, tik ekstremaliu atveju.
Automobilių pasaulyje nuolat vyksta evoliucija: žmonės nori kuo daugiau naujovių. Įstatymais numatyta, kad visi nuo 2004 m. Europos Sąjungoje parduoti nauji automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemą ABS, nuo 2012 metų - stabilumo kontrolę ESP. Eismo srautas juda nevienodu greičiu ir tai - bene pagrindinė avarijų bei netikėtų spūsčių priežastis. Prieš kelerius metus išpopuliarėjo patobulinta paprastos kruizo kontrolės versija - adaptyvi sistema. Ant automobilio stiklo įmontuotas radaras stebi tos pačios krypties eismą ir, priartėjus prie kitos lėčiau važiuojančios transporto priemonės, automatiškai sumažina važiavimo greitį.
Daugelis automobilistų žino trijų raidžių trumpinį ABS. Tai - stabdžių antiblokavimo sistema, neleidžianti čiuožti ratams nuspaudus stabdžių pedalą. ABS leidžia išlaikyti automobilio kontrolę - šis reaguoja į komandas vairu net ir maksimaliai stabdant. Pirmą patentą už „sistemą, neleidžiančią užsiblokuoti ratams“, „Bosch“ įmonė gavo dar 1936-aisiais, tačiau plačiau ji išplito paskutiniais praėjusio amžiaus dešimtmečiais, o nuo 2004-ųjų tapo privaloma kiekvienam naujam Europos Sąjungoje parduodamam automobilyje.
Elektroninė stabilumo sistema, įvairių gamintojų vadinama įvairiai (ESP, ASR, DSC ir t.t.), leidžia greičiau ištiesinti slysti pradėjusio automobilio trajektoriją: ji turi galimybę stabdyti kiekvieną automobilio ratą individualiai. ESP sistema visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose kaip standartinė įranga montuojama nuo 2014-ųjų lapkričio 1-osios.
ASR - transmisijos antibuksavimo kontrolės sistema, apsauganti nuo varančiųjų ratų slydimo pradedant važiuoti, važiuojant kelio danga su mažesniu sukibimu ir kt. Įsijungus ASR, dega įspėjamoji lemputė. Sistemą galima išjungti rankiniu būdu. ESP - elektroninė stabilumo programa kompensuoja automobilio tendenciją slysti.
Stabdžių jėgos paskirstymo sistema (EBD) sulygina skirtingų ratų stabdymo jėgą ir padeda išvengti slydimo staigiai stabdant.
Kitos elektroninių sistemų funkcijos apima kelio ženklų atpažinimo ir nurodymo funkciją, apie išvažiavimą iš eismo juostos įspėjančią sistemą, vairuotojui nematomos („aklosios zonos“) stebėjimo sistemą, vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemą (ji stebi vairuotojo veiksmus ir, jam darant daugiau klaidų, pasiūlo pailsėti).
Kitas elektroninių sistemų lygis - kai jos ne tik įspėja vairuotoją apie kitus įvykius, bet ir pačios imasi veiksmų. Prie tokių sistemų galima priskirti aktyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą. Ji veikia kaip ir paprastas tempomatas (visuomenėje geriau žinomas „autopiloto“ pavadinimu), tačiau specialus radaras stebi priekyje važiuojančias transporto priemonę. Jeigu ši sulėtėjo, sistema valdomo automobilio greitį taip pat atitinkamai sumažins.
Saugumą keliuose itin padidinanti sistema - autonominis stabdymas. Kai kurie automobiliai šiandien jau gali būti komplektuojami su sistema, kurios radarui užfiksavus priekyje kliūtį, ji automobilį sustabdys ir išvengs avarijos arba bent jau ženkliai sumažins jos pasekmes. Šios sistemos skirstomos į kelis lygius pagal veikimo greitį - vienos pritaikytos miestui ir veikia važiuojant nedideliu greičiu, kitos puikiai funkcionuoja ir greitkeliuose. Kai kurios fiksuoja tik didelius objektus, pvz. „Peugeot“ prekės ženklo ambasadorius Žydrūnas Savickas, kasdien naudojantis krosoverį 3008, neslepia - šiuolaikinių automobilių pažanga jį maloniai stebina.
Prieš dešimt metų tai buvo itin retas privalumas, sutinkamas tik prabangiausiuose automobiliuose. Šiandien patogiai ir saugiai manevruoti atbuline eiga gali daugelio kompaktinių automobilių vairuotojai ir nėra abejonių, kad ši sistema greitai taps standartine visoje Europoje. Pirmosios galinio vaizdo kameros nebuvo labai kokybiškos, o tamsiu paros metu - iš esmės nenaudingos. Tačiau šiuolaikinės filmavimo technologijos net išmaniajame telefone leidžia sutalpinti puikias kameras, ką jau kalbėti apie automobilio bagažinės dangtį.
Automobiliai dar negali važiuoti savarankiškai, tačiau daugybę funkcijų juose gali atlikti robotai - kompiuteriniai asistentai. Paspaudus vienintelį mygtuką „Auto“, automobilio salone yra palaikoma nustatyta temperatūra. Jeigu reikia saloną pašildyti, „Auto“ režimu veikianti sistema pati supras, jog šviežią orą reikia pūsti į kojas - taip šiluma salone pasklis tolygiau. Jei vėsinti - oras bus pučiamas į veidą. Šiandien jau beveik visi nauji automobiliai standartinėje įrangoje turi oro kondicionierių, tačiau klimato kontrolė dažniausiai užsakoma papildomai.
Išmaniosios apsaugos sistemos: ateitis jau čia
Suteikite savo automobiliui saugumą ir naujas funkcijas. Nuo nuotolinio užvedimo iki plačių valdymo galimybių ir informacijos stebėjimo. Maksimalus saugumas ir patogumas sutelpa tiesiog Jūsų telefone. Išmanios apsaugos sistemos.
Išmanios automobilio apsaugos sistemos yra išties novatoriška, įdomi ir labai naudinga technologija. **** DMS-100 bevielis judesio daviklis, kurio pagalba galima saugoti papildomus daiktus (pvz. stogo bagažinę, dviračių laikiklį, žibintus). Turi judesio daviklį, todėl pajudinus saugomus daiktus, suveiks garsinė signalizacija. Galima prijungti iki dviejų daviklių. Nurodytos standartinės paslaugų kainos. Ši sistema turi įvairias pagrindines įspėjimo, atgrasymo ir saugumo funkcijas, kurių dėka automobilis iškart taps ženkliai saugesnis. Į telefoną gaunami pranešimai leidžia itin greitai sureaguoti į nutikusią situaciją ir apsaugoti savo automobilį. SECURE sistema suteikia aukščiausio lygio saugumą Jūsų automobiliui ir nuolatinį informacijos srautą.
Išmaniosios sistemos automobiliams suteikia daugiau privalumų, nei tik užvedimą nuotoliniu būdu. Visi automobilio būsenos pasikeitimai ir informacija apie keliones - telefono ekrane. Naudojant SIM kortelę, automobilio valdymas ir saugumo pranešimų gavimas gali vykti neribotu atstumu, nesvarbu, kur esate. Naudojant anti-blokatorių yra neleidžiama prie automobilio prisiartinti su GSM slopintuvais, todėl įsilaužimas į automobilį tampa beveik neįmanoma.
Geru - apsidžiaugsime. Kokią automobilio apsaugos sistemą galite pasiūlyti? Turėdami daugiau nei 20 metų patirtį automobilių apsaugos sistemų srityje, galime pasiūlyti sprendimus, atitinkančius įvairius poreikius. Apsaugos sistemų kainos prasideda nuo 200 €, tačiau norėdami pasiūlyti tinkamiausią variantą, užduodame kelis svarbius klausimus: ar sistema reikalinga dėl draudimo bendrovės reikalavimų, ar dėl realios apsaugos? Draudimo reikalavimų atveju svarbu žinoti reikalavimus ir siūlomą apsaugos lygį. Rekomenduojame sprendimus, kurie apima tiek draudimo, tiek realios apsaugos poreikius. Ar išrašote pažymą draudimo bendrovei? Taip, mes išrašome pažymas pagal draudimo bendrovių reikalavimus. Nors kai kurios draudimo bendrovės priima gamyklinę apsaugos sistemą, mūsų nuomone, tokios sistemos yra nepakankamai saugios. Konsultuojame nemokamai ir padedame rasti tinkamą sprendimą, kuris ne tik atitinka draudimo reikalavimus, bet ir efektyviai apsaugo automobilį.
Ar apsaugos sistema su GSM gali būti užblokuota? Užblokavus GSM automobilis vistiek lieka saugomas, bet savininkas negaus informacijos apie situaciją. Apsaugos sistemos veikia ir nepriklausomai nuo GSM ryšio. Net jei GSM signalas užblokuojamas, sistema blokuoja automobilio užvedimo grandinę, paleidžia garsinę sireną ir kitas apsaugos funkcijas. Yra sprendimai, kurie reaguoja į GSM slopinimą ir paleidžia sireną kaip prevencinę priemonę, taip atbaidydami nuo tolimesnių veiksmų.
Apsaugos sistemos ir nuotolinio užvedimo sistemos valdomos telefonu. Mes siūlome išmanias apsaugos sistemas su nuotolinio užvedimo funkcija, kurios pirmiausia saugo automobilį. Nuotolinio užvedimo sistemos yra integruotos į apsaugos sistemas, kad užtikrintų maksimalų saugumą. Gamyklinės apsaugos sistemos, mūsų nuomone, nėra pakankamai efektyvios, todėl siūlome sprendimus, kurie derina saugumą ir komfortą.
Apsaugos sistemos man nereikia, nes automobilis apdraustas. Automobilio draudimas neatleidžia nuo vagystės pasekmių, tokių kaip sugaištas laikas, daiktų praradimas ar automobilio laukimas. Taip pat besąlyginės išskaitos. Gamyklinės apsaugos sistemos nėra pakankamai saugios, todėl rekomenduojame išmanias apsaugos sistemas, kurios efektyviai apsaugo jūsų automobilį ir suteikia ramybę.
Man reikia automobilio apsaugos sistemos, bet man nereikia identifikatoriaus ("tabletės"). Vairuotojo identifikatoriai („tabletės“) yra vienas pagrindinių apsaugos elementų. Jie užtikrina, kad automobilis nebus pavogtas net ir turint gamyklinio rakto kopiją. Šiuolaikiniai identifikatoriai yra stabilūs ir patikimi. Jie veikia dialoginiu kodavimu, kuris yra neįveikiamas, todėl jūsų automobilis išlieka saugus.
Kodėl Autokraitis apsaugos sistemos yra išmanios? Išmanios apsaugos sistemos integruojasi į automobilio CAN magistralę, todėl bendrauja su automobiliu kaip originali įranga. Blokavimo grandinės yra išmanios, užtikrinančios maksimalų saugumą. Sistemos veikia harmoningai su automobilio elektronika ir užtikrina optimalų apsaugos lygį. Be to, visas monitorings ir valdymas gali būti atliekamas per telefono aplikaciją.
Ar galite pasiūlyti tik papildomą apsaugos imobilaizerį? Galime pasiūlyti papildomus imobilaizerius („slapukus“) arba pažangesnius sprendimus, tokius kaip „rėkiantis” imobilaizeris, kuris paleidžia sireną vagystės bandymo metu. Tai suteikia papildomą apsaugą ir atbaido vagis dar prieš pradedant veiksmus.
Ar galima nuo vagystės apsaugoti automobilio detales? Nuo detalių vagysčių apsisaugoti sudėtingiau, tačiau yra papildomos prevencinės priemonės. Jos gali prailginti žaibiškų vagysčių laiką ir atbaidyti vagis. Siūlome sprendimus, kurie signalizuoja ir mažina tikimybę, kad vagys pasirinks būtent jūsų automobilį.
Per kiek laiko sumontuosite papildomą apsaugos sistemą? Montavimo trukmė priklauso nuo pasirinkto apsaugos sprendimo ir jo funkcionalumo.
Technologiniai iššūkiai ir statistika
Autonominio vairavimo sistemų kūrimas reikalavo didelio tarpdisciplininio bendradarbiavimo - reikėjo sukurti pažangius jutiklius, radarus, lidarus, vaizdo apdorojimo algoritmus ir dirbtinio intelekto modelius. Vien tik „Tesla“ naudoja 8 kameras, 12 ultragarso jutiklių ir dirbtinio intelekto modulį „Tesla Autopilot“. Didžiausi iššūkiai kilo integruojant šias technologijas į vieną sklandžiai veikiančią visumą, kuri realiuoju laiku galėtų priimti sprendimus. Ne mažiau sudėtingas uždavinys - užtikrinti sistemų patikimumą įvairiomis oro sąlygomis, naktį ar esant sudėtingai infrastruktūrai. Pavyzdžiui, daugelis sistemų nustoja veikti esant gausiam sniegui, nes tuomet užsiklijuoja kameros ar sensoriai, o vaizdo analizė tampa netiksli.
Taip pat reikalingas nuolatinis programinės įrangos atnaujinimas. „Over-the-air“ (nuotoliniai) atnaujinimai tampa standartine praktika - vien „Tesla“ 2023 m. atliko daugiau nei 25 programinės įrangos atnaujinimus, kurie pagerino saugumą, komfortą ir net vairavimo algoritmus.
Kaip veikia autonominio vairavimo sistemos? Adaptyvi kruizo kontrolė (ACC) - naudoja radarus ir kameras, kad nustatytų atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių, reguliuodama greitį ir palaikydama saugų atstumą. Pvz., „Volkswagen Travel Assist“ sistema palaiko atstumą važiuojant net 210 km/h greičiu. Eismo juostos palaikymo sistema (LKA) - naudodama kameras atpažįsta kelio ženklinimą ir koreguoja vairavimą, kad automobilis neišvažiuotų iš eismo juostos. Automatinio stabdymo sistema (AEB) - aptinka kliūtis priekyje ir, jei vairuotojas nereaguoja, pradeda stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Aklosios zonos stebėjimo sistema (BSD) - informuoja apie transporto priemones, esančias šalia, bet nematomas šoniniuose veidrodėliuose. Pagalbines parkavimo sistemos - tiek garsiniai, tiek vaizdiniai signalai, taip pat automatinis vairo valdymas manevruojant.
Statistika: ką sako skaičiai? Pagal Europos kelių saugumo agentūros (ERSO) duomenis, autonominio stabdymo sistema padeda sumažinti susidūrimų iš galo tikimybę iki 38 %, o mirtinų avarijų skaičių - iki 20 %. Eismo juostos palaikymo sistemos sumažina išvažiavimo iš kelio riziką apie 11 %, o aklosios zonos stebėjimo technologijos sumažina šoninių susidūrimų tikimybę apie 14 %. Vis dėlto, sistemos nėra tobulos. Remiantis automobilių techninės priežiūros ataskaitomis, dažniausiai gedimai fiksuojami automatinėse parkavimo ir eismo juostos palaikymo sistemose - dėl kamerų ar jutiklių užteršimo, blogo kalibravimo ar programinės įrangos trikdžių.
Kaina: kiek kainuoja pažanga? Šiuolaikinio automobilio remonto po nedidelės avarijos, jeigu apgadintos jutiklių zonos, gali kainuoti nuo 500 iki 3000 eurų - priklausomai nuo gamintojo, dalių kainos ir kalibravimo sudėtingumo. Pavyzdžiui, priekinio buferio keitimas automobilyje su įmontuotais radarais gali kainuoti apie 1200-2000 eurų, nes reikia ne tik naujo buferio, bet ir tikslaus radarų atstatymo. Vairo kampo jutiklio kalibravimas, būtinas po vairo ar važiuoklės remonto, kainuoja apie 100-300 eurų. „Volvo“ parkavimo jutiklių pakeitimas kartu su programiniu pririšimu gali atsieiti virš 600 eurų. Kai kuriuose modeliuose, kaip „Audi Q7“ ar „BMW X5“, užpakalinio vaizdo kamera su dinaminiu vaizdu kainuoja iki 1500 eurų. Dar viena paslėpta išlaida - kai kurios sistemos reikalauja kalibracijos net ir po padangų keitimo, stiklo keitimo ar pakabos remonto, tad vizitas į specializuotą servisą tampa neišvengiamas.
Eksploatacija ir išmaniųjų asistentų problemos Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria vairuotojai eksploatuodami autonominio vairavimo sistemas, yra susijusios su oro sąlygomis, nešvarumais ir infrastruktūros trūkumais. Pavyzdžiui, esant stipriam lietui, rūkui ar sniegui, kameros gali būti apšlakstytos ar visiškai uždengtos, todėl sistemos, tokios kaip eismo juostos palaikymas ar kelio ženklų atpažinimas, nustoja veikti. Net ir nedidelis purvas ant priekinio stiklo ar jutiklių paviršių gali lemti tai, kad automobilis nepastebės kliūties arba ją interpretuos klaidingai.
Eismo juostų palaikymo sistemos dažnai susiduria su problemomis prastai pažymėtuose keliuose - ypač kaimo vietovėse arba žiemos metu, kai kelio ženklinimas yra padengtas sniegu. Aklosios zonos stebėjimo sistemos taip pat gali veikti netiksliai, jei veidrodėliuose esantys radarai yra užteršti druska ar ledu.
Dar vienas svarbus aspektas - programinės įrangos klaidos ar netikslumai. Kai kurios sistemos veikia skirtingai priklausomai nuo šalies, nes atpažįsta tik tam tikrus kelių ženklus ar ženklinimo standartus. Vairuotojai taip pat dažnai skundžiasi dėl per didelio jautrumo - pavyzdžiui, kai stabdymo sistema įsijungia be realios grėsmės, reaguodama į šešėlius ar metalines konstrukcijas pakelėje.
Galiausiai, nemažai diskusijų kelia per didelis vairuotojų pasitikėjimas šiomis sistemomis. Tyrimai rodo, kad kai kurie naudotojai atsipalaiduoja ir sumažina budrumą, manydami, kad automobilis „viską padarys už juos“, nors dauguma sistemų yra tik pagalbinės ir reikalauja nuolatinės vairuotojo kontrolės.
Pabaigai Autonominio vairavimo sistemos - ne tik technologinė naujovė, bet ir būtinybė šiuolaikiniame kelyje. Nors jos vis dar tobulinamos ir turi savo ribų, jų teikiama nauda saugumui ir komfortui yra neabejotina. Ateityje jų reikšmė tik augs - tiek dėl reguliavimo, tiek dėl vartotojų lūkesčių. Tai reiškia, kad automobilių gamintojai privalės ne tik kurti išmanias, bet ir patikimas, vartotojui draugiškas sistemas, kurios padės mums visiems keliauti saugiau ir išmaniau. Tačiau su pažanga atsiranda ir nauji poreikiai - šiuolaikiniams automobiliams su pažangiomis sistemomis reikalingi kokybiški ir patikimi autoservisai, turintys sertifikuotą, kalibruotą įrangą ir kompetentingus specialistus. Deja ne kiekvienas servisas gali tinkamai diagnozuoti šių sistemų gedimus ar juos pašlalinti. Technologiškai sudėtingi davikliai, kameros ar programinė įranga reikalauja aukštos kompetencijos ir modernios daignostinės įrango.
Automobilių gamintojai nusprendė verčiau susikoncentruoti į pusiau autonomines valdymo sistemas, vildamiesi, kad klientams patiks ši patogi ir novatoriška funkcija, kai automobilis geba pats valdyti vairą bei akceleratoriaus ir stabdžių pedalus, skelbia theverge.com. Automobilių pramonės atstovai tikina, kad šios sistemos yra saugios - kai kurie vykdomieji vadovai net sako, kad jos yra saugesnės už gyvus vairuotojus, tačiau garsi vartotojų saugumo organizacija tvirtina, jog šiems teiginiams pagrįsti trūksta įrodymų. „Insurance Institute for Highway Safety“ - 65-erius metus gyvuojanti nepriklausoma grupė, bandanti ir vertinanti naujus automobilius, paviešino savo pirmuosius pusiau autonominių valdymo sistemų reitingus. Ekspertai iš viso išbandė 14 skirtingų sistemų: 11 buvo įvertintos kaip prastos, dvi - abejotinos kokybės ir tik viena išlaikė testus. Prieš reitingų apžvelgimą būtina apibrėžti, kas yra „pusiau autonominė valdymo sistema“. Jas turinčios transporto priemonės negali apsieiti be žmogaus - vairuotojas vis tiek turi žiūrėti į kelią, stebėti sistemos darbą ir būti pasiruošęs perimti automobilio valdymą kilus nesklandumams. Be to, tai nėra pažangiosios pagalbos vairuotojams sistemos (angl. „advanced driver assist systems“, ADAS), kurias „Insurance Institute for Highway Safety“ apibrėžia kaip saugos funkcijas, pavyzdžiui, avarinį stabdymą, vadinamųjų aklųjų zonų aptikimą ir palaikymo eismo juostoje kontrolę. „Dalinė autonomija yra patogumo funkcija, - el. laiške nurodė „Insurance Institute for Highway Safety“ atstovas spaudai Joe Youngas. - Ir nors kai kurie žmonės pusiau autonomines valdymo sistemas yra linkę priskirti ADAS, mes ir toliau neketiname jų suplakti į vieną bei vertiname atskirai.“
Pusiau autonominių valdymo sistemų veikimas paremtas jutikliais ir vaizdo kameromis. Šios valdymo sistemos pasižymi tokiomis funkcijomis kaip adaptyvusis pastovaus greičio palaikymas, eismo juostos laikymasis ir automatinis persirikiavimas. Kai kurios pusiau autonominės valdymo sistemos netgi leidžia tam tikrais atvejais vairuotojams apskritai patraukti rankas nuo vairo. Bėda ta, kad vairuotojai yra linkę pernelyg pasitikėti tokiomis sistemomis, net jeigu jomis naudojasi palyginti neilgai. Kai ateina laikas perimti transporto priemonės valdymą, jų reakcija būna lėtesnė, palyginti su saugiu reakcijos laiku. „Šie rezultatai kelia nerimą, ypač turint omenyje, kaip sparčiai tokių automobilių daugėja mūsų keliuose“, - pareiškime sakė „Insurance Institute for Highway Safety“ prezidentas Davidas Harkey. „Insurance Institute for Highway Safety“ išbandė 14 transporto priemonių pusiau autonomines valdymo sistemas, įskaitant ir populiariąsias, pavyzdžiui, „Full Self-Driving“ („Tesla“), „Super Cruise“ („General Motors“) ir „BlueCruise“ („Ford“). Ir tik viena pasirodė priimtina - „Lexus“ sukurta „Teammate“ su funkcija „Advanced Drive“. „Nissan“ sukurta „ProPilot Assist“ ir minėtoji „Super Cruise“ buvo įvertintos kaip abejotinos kokybės. Likusios, įskaitant „BlueCruise“ ir „Full Self-Driving“, pripažintos prastomis. Priežasčių - galybė. Trumpai tariant, testų metu paaiškėjo, kad prastomis pripažintas pusiau autonomines valdymo sistemas lengva apgauti, jos blogai stebi vairuotojo dėmesingumą, pavyzdžiui, kai kurios iš jų veikdavo net vairuotojui neužsisegus saugos diržo. „Insurance Institute for Highway Safety“ darbuotojai naudojo įvairius metodus bandytoms sistemoms pergudrauti, pavyzdžiui, apsirišdavo galvą marle, kad jutikliai ir kameros nematytų veido, arba prie vairo pritvirtindavo svarmenų, imituojančių uždėtas vairuotojo rankas. Didžioji dalis bandymų vyko uždaroje trasoje. Kai kurios pusiau autonominių valdymo sistemų vertinimo kategorijos buvo svarbesnės už kitas skiriant taškus. „Insurance Institute for Highway Safety“ taip pat informavo, jog bandymų metu keleto transporto priemonių programinė įranga buvo atnaujinta, ir pusiau autonominių valdymo sistemų veikimas pagerėjo. Anot „Insurance Institute for Highway Safety“, nė vienos bandytos transporto priemonės pusiau autonominė valdymo sistema nebuvo nepriekaištinga visose srityse, tačiau jos visos bent vienoje kategorijoje pasirodė gerai. „Tai reiškia, kad trūkumus galima nesunkiai pašalinti, kartais užtenka tiesiog išleisti programinės įrangos naujinį“, - pastebėjo D. Harkey.
San Fransiskas - vienas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų, kuriame jau kurį laiką važinėja su dirbtinio intelekto technologijomis veikiantys visiškai autonominiai automobiliai. „Visiškai autonominiai automobiliai jau važinėja gatvėmis. Šie automobiliai važinėja Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Fransiske, ir keliuose kituose miestuose. Jie teikia pavėžėjimo paslaugą. Įsivaizduokite, atvažiuoja automobilis be vairuotojo ir nuveža jūsų nurodytu adresu“, - LRT RADIJO laidai „Apie dirbtinį intelektą - trumpai ir aiškiai“ pasakoja D. Grigaliūnas. „Kad jie saugūs, daugiausia komunikuoja technologinės kompanijos, kurios tuos automobilius kuria. Jeigu matome informaciją tik iš gerosios pusės, tai tikrai jaučiasi mažas propagandos pojūtis, kad tai - labai saugu. Kol kas teigti, kad tai yra saugiau nei įprastos transporto priemonės, automobiliai, dar negalėtume.
Kaip teigia D. Grigaliūnas, tokie dirbtinio intelekto valdomi automobiliai yra patikimi tada, kai važinėja jiems žinomais maršrutais. „Pavyzdžiui, San Fransiske šiuo metu važinėjantys autonominiai automobiliai važiuoja žinomame mieste, yra žinomi maršrutai, keliai, tiksliai apskaičiuota aplinka. Tokiu būdu automobilis veikia šiltnamio sąlygomis. „Automobilis turi suprasti aplinką aplink save. Tokiu būdu yra naudojamas dirbtinis intelektas, kuris realiu laiku, akimirksniu automobiliui perduoda informaciją apie kliūtį, pėsčiuosius. Dar dirbtinis intelektas naudojamas ateities prognozėms. Pavyzdžiui, automobilis, važinėjantis mieste, sukaupia daug informacijos per jutiklius, vaizdo kameras ir ta informacija yra apdorojama, tos autonominės sistemos yra tobulinamos tam, kad dar saugiau ir kokybiškiau tas automobilis važiuotų“, - tikina D. Grigaliūnas. „Esminė šių automobilių nauda yra ta, kad galime laisviau judėti. Vyresnio amžiaus žmonės gali lengvai išsikviesti automobilį ir jo nereikia vairuoti. Tačiau ekspertas pabrėžia - autonominiai automobiliai kelia ir grėsmių. „Automobilyje yra daug technologijų ir tai reiškia, kad yra daug galimybių įsilaužti ir tokiu būdu perimti automobilių kontrolę. Tai galime įsivaizduoti, kas gali įvykti. O visuomenė, kaip sako D. Grigaliūnas, dar nėra pasiruošusi.
„Vartotojai yra pasiskirstę į dvi dalis - vieni galvoja, kad šios technologijos yra progresyvios, jos yra naudingos, jomis galima naudotis šiandien, čia ir dabar. Štai autonominio automobilio testavimo metu, anot D. Grigaliūno, buvo mirtinai sužalotas žmogus. „Šiuo atveju atsakomybę gali prisiimti ir technologijų kompanija, kuri kuria automobilį. Kai buvo testuojami šie autonominiai automobiliai, pirminio testavimo metu sėdėjo vairuotojas, kuris turėjo perimti automobilio valdymą, jeigu kažkas negero atsitiktų. Deja, atsitiko taip, kad automobilis mirtinai sužeidė žmogų. Įdomus faktas - autonominis automobilis šiais metais išlaikė vairavimo egzaminą. „Tai įvyko JAV. Tačiau jis pabrėžia - neaišku, ar visuomenė tikrai jau yra pasiruošusi priimti autonominius automobilius. „Yra daug sudėtingų sąlygų, daug dalyvių eisme, ta pati eismo priežiūra, policija - turi būti paruošti ir apmokyti, kaip elgtis ir ką daryti, kai susiduriame su autonominiu automobiliu“, - teigia D. Grigaliūnas.
tags: #isaugusios #kuro #sanaudos #audi #a3