Vairavimas daugeliui sukelia skirtingas emocijas, tačiau pradedantiesiems vairuotojams tai dažnai yra baimė. Nesvarbu, ar tai baimė neišlaikyti egzamino, ar baimė važiuoti greitkeliu, ar nerimas grįžti į kelius po daugelio metų, ar tikra fobija - yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės bijo sėsti prie vairo. Jūs ne vieni. Čia pateikiame keletą dažniausiai pasitaikančių vairavimo baimių ir praktinių patarimų, kaip jas įveikti.
Kas yra vairavimo baimė?
Nors ši baimė neturi konkretaus pavadinimo, su vairavimo baime susijusios emocijos yra labai paplitusios ir gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkesniais simptomais. Kai kuriems tai gali būti labai konkrečių situacijų baimė, pavyzdžiui:
- važiavimas dideliu greičiu
- kontrolės praradimas
- mokymasis vairuoti
- vairavimas vienam
- vairavimas naktį
- įstrigimas spūstyje
- vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms
- vairavimas nepažįstamose vietovėse
- važiuojant greta didesnių transporto priemonių
Tačiau daugelis kitų žmonių jaučia bendresnio pobūdžio nerimą dėl sėdėjimo prie vairo. Be to, daugelis vairavimo fobijos atvejų atsiranda tarsi netikėtai, be aiškios priežasties ir kartais po daugelio metų vairavimo be baimės.
Kas gali sukelti baimę vairuoti?
Nėra universalaus atsakymo į klausimą, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto ar yra įgimta baimė vairuoti. Dauguma jų susiduria su įvairiomis baimėmis ir nerimu. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių veiksnių yra šie:
- Atsakomybės našta - žmogui būdinga jausti atsakomybės naštą, ypač kai kalbama apie saugumą. Be to, kad rūpinatės ne tik savo gerove, bet ir keleivių, esančių jūsų transporto priemonėje, priežiūra. Daugeliui žmonių nepatogu pasitikėti savo jėgomis už vairo.
- Kelionės baimė - tai labiau konkreti fobija (hodofobija), apimanti judėjimą visomis transporto priemonėmis ir baimę tyrinėti naujas vietas ar maršrutus.
- Nemaloni patirtis - suprantama, kad visi, kurie praeityje pateko į eismo įvykį (ar vos nepateko į jį) arba buvo jo liudininkais, gali būti stipriai paveikti savo patirties. Joks įvykis nėra per menkas, kad galėtų turėti įtakos - gali būti, kad vairavimas per prastą audrą, pasiklydimas ar net žinojimas apie pažįstamo žmogaus patirtį gali sukelti nenorą grįžti į kelią.
- Institucijų baimė - nors žinome, kad policija, ugniagesiai ir greitosios pagalbos darbuotojai yra tam, kad mums padėtų, kai kurie žmonės kenčia nuo labiau kliniškai išreikšto nerimo dėl valdžios atstovų. Tai gali lengvai sukelti nenorą sėsti prie vairo dėl baimės dalytis keliu su valdžios institucijomis arba net tiesiog nepažįstamose eismo situacijose - dėl baimės padaryti ką nors ne taip.
- Klaustrofobija - viena iš labiausiai paplitusių ir geriausiai žinomų fobijų, t. y. bendra uždarų patalpų baimė, kuri gali lengvai persikelti į vairuotojo ar keleivio vietą automobilyje.
- Nelaimingų atsitikimų baimė - nė vienam iš mūsų nepatinka nelaimingi atsitikimai, tačiau žmonės, turintys šią baimę, yra linkę aktyviai vengti visų situacijų, kuriose padidėja fizinio pavojaus rizika, pavyzdžiui, sėsti į automobilį.
Vienas iš dešimties žmonių išgyvena įvairias fobijas, o baimė vairuoti automobilį yra viena dažniausiai pasitaikančių fobijos atmainų. „Įgūdžių ir patirties trūkumas yra priežastis, kodėl kelyje susidarančios situacijos tokiems vairuotojams būna netikėtos ir sukelia diskomfortą. Tokiais atvejais lengva pasiduoti streso, baimės ar net panikos poveikiui“, - sako Lenkijoje veikiančios „Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weseli. Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.
Kokie yra vairavimo baimės simptomai?
Vairavimo fobijos ar nerimo simptomai skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai, tačiau paprastai jie gali būti panašūs į simptomus, susijusius su kitomis nerimo ar panikos priepuolių formomis. Tai gali būti:
- sumišimas
- galvos svaigimas
- padažnėjęs širdies plakimas
- prakaituojantys delnai
- gausus prakaitavimas
- sutrikusi orientacija
- dusulys
- burnos išdžiūvimas
Didelę baimę vairuoti jaučiantis asmuo gali parodyti tiek emocinius, tiek fizinius simptomus. Viena vertus, tai yra stresas, nerimas, baimė ir netikrumo jausmas. Kai kurie žmonės nebūna fizinių simptomų, bet tiesiog vengia vairavimo, o savo baimę slepia nuo draugų ir šeimos narių. Jei pažįstate žmogų, kuris, kaip pastebėjote, ilgą laiką nesėdo prie vairo, o gal niekada nesiekė tikslo pradėti vairuoti, pabandykite su juo pasikalbėti ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Ką galiu padaryti, kad atsikratyčiau vairavimo baimės?
Nors ne visi atvejai būtinai išgydomi, yra bent keletas praktinių žingsnių, kurių galite imtis ir kurie laikui bėgant gali padėti sumažinti su vairavimu susijusią įtampą. Jei mokotės vairuoti, gali būti paprasta pakeisti vairavimo instruktorių, jei jums tiesiog nesiseka. Daugeliui žmonių mokymasis su netinkamu asmeniu gali tapti kliūtimi motyvacijai vėl sėsti prie vairo.
Keletas kitų bendrų patarimų:
- Venkite kofeino ir tuščio skrandžio - sumažintas kofeino turinčių gėrimų vartojimas gali turėti stebėtinai teigiamą poveikį nerimui. Kadangi kofeinas, kaip žinoma, sukelia nerimą, geriausia būtų jo visiškai atsisakyti. Niekada nebandykite išvažiuoti automobiliu prieš tai nieko nevalgę ir niekada nevairuokite neišsimiegoję.
- Streso valdymas - ilgalaikis didelis stresas gali sukelti nerimą, todėl darykite viską, ką galite, kad sumažintumėte streso lygį. Padėti gali tokie standartiniai metodai, kaip reguliarios pertraukos darbe, laikas mankštai, joga ir meditacija.
- Virtualios realybės (VR) terapija - tyrimais nustatyta, kad VR terapija yra veiksminga pagalba gydant vairavimo fobijas. Kompiuterinė technologija, veikianti beveik kaip vaizdo žaidimas, leidžia terapeutams aktyvuoti scenarijus, pagal kuriuos vairuotojai patenka į baimę keliančias situacijas, tokias kaip tuneliai, tiltai ar lenkimas.
- Terapiniai metodai - apsvarstykite galimybę išbandyti tokias praktikas kaip desensibilizacija, kai mažais žingsneliais atsiduriate situacijose, kurios sukelia nerimą. Šiuo atveju pavyzdys galėtų būti tiesiog sėdėjimas stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu. Perėjimas prie kito etapo gali užtrukti kelias valandas, dienas, savaites ar mėnesius, tačiau visą tą laiką mažinsite savo nerimą sukeliančių veiksnių įtaka.
- Susitelkimas automobilyje - kai sėdite prie vairo, darykite viską, ką galite, kad rūpesčiai ar problemos neatitrauktų jūsų dėmesio. Pirmiausia laikykite mobilųjį telefoną saugiai už akių ir sumažinkite greitį, jei manote, kad tai padeda.
- Apsvarstykite galimybę važiuoti kartu su kitais - kartais spaudimas kasdien sėsti į automobilį gali neigiamai paveikti jūsų norą juo važiuoti. Išbandykite galimybę važiuoti kartu su drauge ar grupe, keliaujančia į panašią vietovę. Gali būti, kad dienos, kurias praleisite kaip keleiviai, tikrai padės pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos.
„Kad netaptumėte baimės įkaitais, prieš važiuodami galite pamedituoti, atlikti kvėpavimo pratimus, kad jaučiamo streso ar nerimo lygis sumažėtų. Padėti gali ir sąmoningumas. Svarbu atpažinti savo jausmus, nerimą ir baimę bei juos įsivardinti. Supratus, kas su jumis vyksta, ir kodėl, tarkime, jums tankiau plaka širdis, prakaituoja rankos ar svaigsta galva, bus lengviau su tuo kovoti.“, - pasakoja psichologė I. Būdvytytė.
Vairavimas pasikeitė, ar sugebėsiu neatsilikti?
Labai normalu, kad vyresnio amžiaus vairuotojai (arba tie, kurie jau daugelį metų nevairuoja) baiminasi grįžti į vairuotojo vietą. Jei jūsų pasitikėjimui savimi reikia pastiprinimo, net ir labiausiai pasitikinčiam savimi vairuotojui būtų naudinga retkarčiais išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursą. Jie ne tik padės jums neatsilikti nuo visų pokyčių, kurie galėjo būti praėję pro akis, bet ir atgaivins kažkada patirtą meilę vairavimui. Be to, stebėtinai lengva įgyti blogų įpročių arba pamiršti kai kurias svarbiausias žinias, išmoktas pirmą kartą, todėl skirti kelias valandas su instruktoriumi gali būti geriausias būdas pasitobulinti.
„Pradedantieji vairuotojai paprastai bijo pajudėti į įkalnę, intensyvaus eismo ar kitų vairuotojų keliamo pavojaus ir kad jų automobilis gali nuvažiuoti nuo kelio. Tačiau dažniausiai tai yra tik nežinojimo ir patirties stokos rezultatas, kuris gali būti lengvai eliminuotas, mokantis saugaus vairavimo“, - apibendrina „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai.
Kaip įveikti testo nerimą ir laikyti egzaminus be streso
Ką daryti, jei negaliu įveikti vairavimo baimės?
Svarbu prisiminti, kad jei baimė ir nerimas dėl vairavimo yra per dideli - neverskite savęs vairuoti. Nepasitikėjimas savimi taip pat gali atsirasti dėl žemos savivertės. Akimirka, kuomet įgausite daugiau pasitikėjimo savimi, suteiks jums ir daug pasitenkinimo savo vairavimo gebėjimais. Baimės įveikimas suteiks didelį pasitikėjimą savimi ir leis mėgautis automobilio vairavimu. Vairavimas jums nebekels tiek sunkumų, kiek anksčiau. Laikykitės ne tik galiojančių eismo taisyklių, bet ir stebėkite esamą situaciją. Esant blogoms oro sąlygoms sumažinkite greitį.
Viena iš vairuotojų patirtis rodo, kad "gavau "spyri i uodega" is gyvenimo... Likau be vyro, nebeissiverciau viena su tasem, pirkiniais, vaikais.... Va atsikeliu ryte kol dar miestas tuscias ir tirtedama is tos pacios baimes sedau vaziuoti. beje, geriausia, kad vaziuotumete KASDIEN, o ne ten karta i savaite, ar dar reciau. Ir VIENOS - kad ten koks vyras salia neprikaisiotu, kad kas ne taip."
Kiti pataria: "Priimkit tai kaip naują pramogą, kaip šansą išmokti kažką visai naujo ir ekstremalaus. Pvz., niekada nesimokėte šokti, o jus kviečia į šokių projektą. išmoksit šokti ir suprasit kiek teigiamų emocijų šokis suteikia. Taip ir su vairavimu. Man irgi buvo baimė vairuoti, bet kartą užsimaniau. Paskui kai reikėjo važiuoti, vistiek bijojau. Visada baisu tai, ko gerai neišmanai. Bet mokiausi, po truputį įveikiau savo baimes ir mėgavausi procesu."
Patyrę vairuotojai siūlo: "Jei važiavimas mieste intensyvaus eismo metu kelia baimę, pasirinkite užmiesčio kelius arba nejudrias miesto gatves. Taip pat rekomenduojama nebandyti pasirodyti, negalvoti, kad įgūdžiai atsiranda po savaitės vairavimo, laikytis kelių eismo taisyklių, susikoncentruoti tik į vairavimą ir stebėti kelių ženklus."
Psichologė I. Būdvytytė taip pat pataria: „Išsiaiškinti gilumines baimės priežastis ir jas įveikti gali padėti psichikos sveikatos specialistai, į tai verta investuoti, kad galėtumėte neriboti savo komforto ir nestatyti automobilio į garažą šaltuoju metų laiku.“ Ji nerekomenduoja sėsti prie vairo, jaučiant išsekimą ar pervargimą. „Ši rekomendacija galioja ir šviesiuoju paros metu. Venkite bet kokių dirgiklių - jei esate alkani, susierzinę ar jaučiate stresą, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į nepatenkintus poreikius, kurie gali trukdyti sutelkti dėmesį. Patartina vengti kavos ir energetinių gėrimų, nes stipri kava priverčia širdį tankiau plakti ir sukelia į nerimą panašias būsenas.“
Pasak psichologės, labai svarbu išsiaiškinti, iš kur kyla ši perdėta baimė. „Galbūt jums teko dalyvauti eismo įvykyje tamsiu paros metu ar nuo to nukentėjo jūsų artimieji, o gal apskritai susiduriate su egzistencine mirties baime ir tamsus paros metas ją dar labiau sustiprina. Gal susiduriate su nerimo sutrikimais, kurie pasireiškia baime važiuoti tamsiu paros metu?“
Svarbu pasirūpinti ir automobilio technine būkle: „Pasitikrinkite automobilį - įvertinkite, ar jis techniškai tvarkingas. Kai žinosite, kad jūsų transporto priemonė yra geros būklės, jausitės saugiau. Taip pat saugumo jausmą suteiks ir tinkamo greičio pasirinkimas, saugaus atstumo laikymasis, privalomasis draudimas.“
Nemažai vairuotojų šaltuoju sezonu, kai anksčiau temsta, siaučia dargana ir eismo sąlygos tampa vis sudėtingesnės, vengia vairuoti. „Trumpėjant šviesiajam paros metui ir prastėjant oro sąlygoms, važiuojamoji kelio dalis eismo dalyviams kelia daugiau iššūkių nei šiltuoju sezonu.“, - teigia V. Katilienė. Ji pataria susiplanuoti daugiau laiko, pasirinkti tinkamą greitį ir būti ypač atsargiems. Taip pat svarbu pasirūpinti automobilio žibintų būkle, langų stiklų ir veidrodėlių švara, kokybiškais valytuvais bei tinkamu padangų protektoriaus gyliu.
