Jei nusprendėte pradėti vairuoti, greičiausiai jau susidūrėte su esminiu klausimu: kaip tai padaryti? Žinoma, vairavimo kursai orientuojasi į pačių išrankiausių klientų poreikius, siūlo individualius pamokų tvarkaraščius ir modernias mokymosi priemones, tačiau dalis būsimų vairuotojų yra priversti vairavimo egzaminus laikyti dar ir dar kartą, o net ir tie, kurie egzaminą išlaiko sėkmingai, už automobilio vairo nesijaučia tvirtai.
Jei jūsų ketinimai yra rimti, pirmasis jūsų darbas - kelio ženklų pažinimas ir taisyklių suvokimas. Šis aspektas yra lemiamas faktorius, užtikrinantis jūsų ir kitų eismo dalyvių saugumą kelyje. Jei į minėtąsias taisykles žiūrėsite atlaidžiai, ne tik neišlaikysite teorinio vairavimo egzamino, bet ir kelsite realų pavojų aplinkiniams. Teorines žinias galite gilinti savarankiškai, skaitydami KET knygutes ar spręsdami internetinius testus.
Prieš sėsdami už automobilio vairo, neturėtumėte jo bijoti. Deja, praktika rodo, kad tai daugiau teorinis postulatas, nei realus sprendimas - daugelis žmonių, sėsdami į vairuotojo vietą, pradeda justi panikos priepuolį, o esant stresinei situacijai praranda savitvardą. Natūralu, kad tokia būsena kelia pavojų, o kalbėti apie efektyvias vairavimo pamokas, turbūt, neįmanoma. Nepamirškite, kad sėsdami už vairo, privalote pasitikėti savimi ir išlikti ramūs. Kitaip vairavimas yra ne jums.
Norėdami priprasti prie automobilio, visų pirma važiuokite specialioje zonoje arba kelyje, kuriame nėra kitų eismo dalyvių. Nepamirškite, kad vairavimo kursai - tai priemonė, skatinanti mokytis. Jei nekreipsite dėmesio į dėstytojų ir instruktorių patarimus ir neskirsite laiko papildomoms pamokoms namie, vairuoti tikrai neišmoksite. Pasitikėkite instruktoriais - daugelis jų turi ilgametę darbo patirtį, todėl žino įvairių niuansų, palengvinančių vairavimą. Visuomet laikykitės saugos instrukcijų. Daugelis pradedančiųjų vairuotojų bando įrodyti instruktoriams, kad šių pagalba jiems visai nereikalinga, todėl automobilyje elgiasi neadekvačiai.
Prieš sėsdami už automobilio vairo, visų pirma atlikite jo patikrą. Pasižiūrėkite, ar iš transporto priemonės nebėga jokie skysčiai, ar padangose yra oro. Atsisėdę į vairuotojo vietą patikrinkite apšvietimo sistemą, posūkio signalus.
Streso įtaka vairuojant
Susinervinę per stipriai spaudžiame greičio pedalą, taip rizikuodami ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu. Kita vertus, net ir patiriant stresą tenka sėsti prie vairo, todėl ekspertų klausėme, kaip jį suvaldyt?
Kaip priminė Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. L. Šeibokaitė, stresas mobilizuoja organizmą, tačiau tuo pačiu ir siaurina suvokimo lauką. Susitelkę į streso sukėlėją, kitiems veiksniams skiriame mažiau dėmesio. „Tipinė žmogaus reakcija į staiga ištikusį stiprų stresorių yra „bėk arba sustink“. Manoma, kad tokią savybę žmogus įgijo evoliucijos eigoje. Patyrus stiprų stresą gyvybinės organizmo reakcijos apmiršta, sakoma, „stovi lyg stabo ištiktas“, arba priešingai, jei organizmas reaguoja „pabėgimu“, kraujas subėga į raumenis ir galvojimui vietos nelieka. Sukontroliuoti instinktyvios elgsenos žmogus beveik neturi galimybių“, - aiškino psichologė.
Autotransporto vairavimas yra kompleksinis veiksmas. Reikia ne tik sukti vairą, minti pedalus, tačiau ir numatyti tolesnius veiksmus, dairytis, stebėti greitį, kelio ženklus, prisiminti jų reikšmes, vertinti kaip elgiasi kiti eismo dalyviai ir t.t. „Dauguma vairuotojų reaguoja ir automobilį valdo automatiškai, t.y. neskiria tam sąmoningo dėmesio ir nieko blogo nenutinka. Tačiau, kai patiriamas stresas, sklandų vairavimą užtikrinantys veiksniai gali būti blokuojami. Nėra taip, kad žmogus visai nemato, bet mato siauriau, praranda koncentraciją, kai kurių dalykų nebepastebi“, - sako L. Šeibokaitė.
Kas trečia skaudi eismo nelaimė - dėl greičio
Kaip pastebi patys vairuotojai, ypač didelės įtakos stresas turi vairavimo greičiui. Susinervinę nejučia stipriau spaudžiame greičio pedalą. Rizika auga, pasekmės - skaudžios: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, net trečdalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai.
Streso įtaka klaidingiems vairuotojų pasirinkimams įrodyta moksliškai. Kaip pabrėžė psichologė, patiriantis stresą žmogus ne tik viršija greitį, bet ir pavojingai manevruoja, imasi kitų taisyklėms prieštaraujančių veiksmų. „Esame girdėję pasiteisinimų iš žinomų Lietuvoje žmonių, kurie buvo sulaikyti pažeidę kelių eismo taisykles: „Žinojau, kad blogai darau, bet kažkodėl dariau“. Gali būti, kad žmonės susikoncentruoja į juos ištikusią problemą, o visa kita jiems atrodo nereikšminga“, - komentavo mokslininkė.
Svarbi aplinkinių pagalba ir savikontrolė
Dr. L. Šeibokaitė minėjo tyrimus, kurių duomenimis eismo sąlygos veikia kaip mažesnis stresorius, nei sunkumai darbe, namuose ar asmeniniame gyvenime. Jei kitas automobilis užkirto kelią, pavojingai manevravo ar praskriejo pro mus, tarsi stovėtume, nors vairavome maksimaliu leistinu greičiu, garsiai ar mintyse pasisakome apie vairuotoją ir pamirštame. „Įvykio sukeltas stresas ilgai netrunka. Tačiau jei, tarkim, esame nepagrįstai pakritikuojami darbdavio ar pan., ir situacija lieka neišspręsta, tikėtina, kad dėl to kilęs stresas paveiks mūsų elgesį kelyje“, - lygino mokslininkė.
Jeigu ištinka didžiulė nelaimė, tarkime, netenkame artimojo, o reikia vairuoti, - labai svarbu, kad aplinkiniai sureaguotų. Pasisiūlytų padėti, nuvežti, kur reikia, neleistų streso ištiktam žmogui vairuoti pačiam. „Jeigu pačiam žmogui užtenka sąmoningumo ir savitvardos, nors ribinėse situacijose tai ir mažai tikėtina, patyręs didžiulį stresą turėtų pats išsikvieti pavežėją, taksi ar paprašyti kitų pagalbos“, - sakė dr. L. Šeibokaitė.
Mažesni stresoriai gali būti suvaldyti paties žmogaus pastangomis. „Jei vairuodamas žmogus pajaučia, kad sunkiai valdosi, viskas pykdo ir erzina, automatiškai didina greitį, per vėlai stabdo, nebefiksuoja kelio ženklų ir pan. - jis turi sau pasakyti: „Laikas sustoti“. Suradus tinkamą vietą saugiai pastatyti automobilį, vertėtų išlipti pavaikščioti, giliai pakvėpuoti. Nebūtina daryti pritūpimų ar bėgioti, tačiau jei norisi - viskas tinka. Kitaip tariant, jei žmogus suvokia, kad kažkas išmušė jį iš vėžių, turi sustoti, „išventiliuoti“ smegenis, apsiraminti ir tik tada judėti toliau“, - patarė psichologė. Vis dėlto, anot mokslininkės, geriau savo stresinę būklę atpažinti prieš sėdant prie vairo, o į kelią leistis tik pajėgiant visą savo dėmesį skirti tik vairavimui.
„Bėda ta, kad dažnai žmogus savo būsenos nesuvokia, nes stresas ima viršų. O jei savo būklės neatpažįsti - ir susitvardymo galimybės nelieka“, - pripažįsta psichologė. Savikontrolę susigrąžinti padeda minėtos ir pačių vairuotojų išbandytos bei pasitvirtinusios nusiraminimo technikos, o ateityje, mokslininkės įsitikinimu, tam pasitarnaus ir besivystančios autonominio automobilių valdymo technologijos. Jau dabar esama atpažįstančiųjų vairuotojo nuovargį, nedėmesingumą, tik dar nediegiama visuotinai.
Lenktynininko praktiniai patarimai kelyje
Pasak buvusio autolenktynininko, autoritetingo automobilių sporto trenerio J. Dereškevičiaus, stresas prie vairo visada trukdo. Nors automobilių lenktynėse netikėtumo, taigi ir streso veiksnys egzistuoja, sportininkai tam paruošti. „Sporto psichologai laikosi nuostatos, kad prieš varžybas reikia suaktyvinti žmogaus kūną, bet ne per daug, o protą reikia sužadinti maksimaliai. Vis dėlto, tai nėra streso kėlimas. Siekiama, kad sportininkas mokėtų suvaldyti savo protą ir pasiektų aukščiausių rezultatą, maksimaliai išnaudodamas savo resursus“, - sako J. Dereškevičius.
Jei vairuotojas pajėgtų pastebėti, kad reaguoja nebe adekvačiai, galėtų bandyti stresinę būseną valdyti. Tačiau, kaip pastebi treneris, dažniausiai tai pastebim per vėlai. „Dirbu su sportininkais, kad jie išmoktų savo būsenas atpažinti ir jas suvaldyti. Mūsų gyvenimas yra pakankamai tipizuotas, t. y., egzistuoja situacijos, kurias galima susisteminti. Autosporte įmanomų scenarijų kiekis taip pat nėra begalinis, tad žingsnis po žingsnio drauge su treniruojamu sportininku peržiūrime visą galimų situacijų sąrašą, tokiu būdu eliminuodami „netikėtumus“ ir jų keliamo streso veiksnius. Jei sportininkas turi interesą ir ryžto - tai įveikiama“, - tvirtina autosporto autoritetas.
J. Dereškevičius keliuose mato daug daugiau pavojų nei automobilių sporto trasoje. „Mes perprantam savo varžovus, išstudijuojame vairuotojų ir automobilių galimybes, tad netikėtumų trasoje lieka labai mažai. O gatvėje bet koks neadekvatus eismo dalyvio veiksmas, ypač jei greitis - didelis, gali lengvai išmušti iš vėžių. Ko gero, kiekvienas vairuotojas prisimins, koks vidinis dialogas su kalnu keiksmažodžių ar be jų tokiu atveju ištinka“, - juokėsi treneris. Anot jo, vienintelis būdas nepatirti streso vairuojant gatvėse - neskubėti, nors sunku įsivaizduoti, kas „šiais laikais gali sau leisti tokią prabangą“.
Kad ir kaip būtų, J. Dereckevičiaus įsitikinimu, žmogus gali rinktis skubėti ar ne. Spausti akceleratorių ar važiuoti saugiu greičiu. Juolab, kad didžiausią stresą kelia ne pats vėlavimas, bet nuolatinis galvojimas - „spėsiu, nespėsiu“. Jei neįsivaizduojame kasdienybės be vairavimo, norime ar nenorime - turime išmokti taip susiplanuoti keliones į darbą, iš darbo ir pan., kad netikėta gaišatis kelyje neišmuštų iš vėžių.
Jeigu esi apimtas streso, vėluoji, bandai per dešinę ir kairę pusę aplenkti tuos, kurie niekur neskuba arba skuba, bet laikosi taisyklių, J. Dereškevičiaus žodžiais, nereiks ilgai laukti nelaimės ar bent neigiamos reakcijos iš kitų vairuotojų.
„Eismo sraute gerą autolenktynininką iš kitų vairuotojų išskiria ne greitis, o harmoningas vairavimas. Problemos kelyje prasideda, kai skubėjimas ir stresas ima viršų prieš protą: daugėja nedėmesingumo, beprasmio vairo sukiojimo, priimami momentiniai sprendimai, kuriuos seka staigūs kūno judesiai. Visiems tampa akivaizdu, kad automobilis važiuoja nestabiliai, neharmoningai“, - teigia sportinio vairavimo ir autolenktynininkų psichologijos žinovas.
Pasak J. Dereškevičiaus, ar dalyvautume sporto varžybose, ar važiuotume gatve, harmonijos paieškoms pasitarnauja trys informacijos kanalai: vizualinis - regos, kinestetinis - tai, ką jaučiame kūne, ir klausa. „Žmogus taip sutvertas, kad 80 proc. sprendimų priima remdamasis rega, tuomet sprendimų teisingumą patvirtina savo jausmais. Garsai mus lydi nuolat, tad vairuotojui reikia išmokti naudotis savo regėjimu, skenuoti erdvę, atpažinti pavojus, kad galėtų užtikrinti harmoningą automobilio judėjimą. Taip ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bus mažiau streso“,- apibendrino legendinis autolenktynininkų treneris.
Kaip suvaldyti stresą: universalūs patarimai kiekvienam
Pasiruošimas vairavimo egzaminams
Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali kelti didelę įtampą ir nerimą. Tai svarbus žingsnis, kad įgytumėte vairuotojo pažymėjimą, tačiau egzaminatoriai gali pasirodyti griežti, o nepažįstamas kelias ar kliūtys gali sukelti papildomų iššūkių. Pasiruošimas yra svarbiausias, negailėkite tam laiko. Gerai susipažinkite su egzamino reikalavimais ir taisyklėmis. Lavinkite praktinį vairavimą su draugu ar šeimos nariu, kad vairuodami jaustumėtės kuo saugiau ir komfortabiliau. Gerai išmokite kelio ženklus, saugaus vairavimo ir kitas eismo taisykles. Kai jaučiatės užtikrinti dėl savo žinių, būsite mažiau įsitempę ir testo užduotys bus lengvesnės. Laiku atvykite į egzaminą. Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Ypač įtemptose situacijose dažnai kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai.
Jeigu jaučiate didelį stresą ir nerimą vairavimo teorijos ar praktikos egzaminų metu, nepamirškite, kad tai yra normalu, tačiau tinkamas pasiruošimas ir kiti patarimai gali padėti tai suvaldyti. Nuolatinis mokymasis yra efektyviausias būdas pasiruošti. Reguliariai spręskite KET testus, skaitykite kelių eismo taisykles, įsiminkite kelio ženklus ir stenkitės suprasti tiek teoriją, tiek praktiką. Teisingas kvėpavimas taip pat puikiai padeda sumažinti stresą - giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite 2-3 sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną. Teigiamas požiūris irgi gali sumažinti streso ir nerimo jausmus. Nekritikuokite savęs per daug dėl klaidų. Jeigu vistiek jaučiate didelį stresą, nebijokite pasikalbėti su vairavimo instruktoriumi arba psichologu. Jie gali suteikti daugiau naudingų patarimų, kaip suvaldyti šiuos jausmus.
Apibendrinant, vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali sukelti sudėtingus iššūkius ir stresą, tačiau tinkamas pasiruošimas, taisyklių laikymasis ir kvėpavimo pratimai puikiai padės su tuo susitvarkyti. Išlaikyta vairavimo teorija tėra vienas ir lengviausias žingsnis siekiant įgyti vairavimo teisę. Praktinis vairavimo mokymas yra antrasis ir sudėtingesnis etapas, kuriam daugiausiai dėmesio skiria bet kuris vairavimo instruktorius. Mokyklinis vairavimo egzaminas yra trečias labai svarbus momentas, kuris parodo, ar mokinys jau pasiruošęs galutiniam praktiniam egzaminui „Regitra“. Mokyklinių egzaminų metų instruktoriai vertina ne tik techninį bet ir psichologinį mokinių pasiruošimą egzaminui.
Tačiau ypatingai dažnai nutinka taip, kad mokyklinio vairavimo egzamino metu mokinys jaučiasi atsipalaidavęs, kartais - nesusikaupęs, o visa tai tik dėl to, jog jis yra komforto zonoje su jau žinomu vairavimo instruktoriumi, taipogi automobilyje, prie kurio buvo pripratęs.
„Regitra“ reaguodama į tai, kad jaudulys vairuotojams kiša koją pradėjo organizuoti kampaniją „Tau pavyks!“. Kampanijos metu kiekvieną savaitę socialiniuose tinkluose „Regitra” pasidalins savo veiklos užkulisiais ir dalinsis įvairiais praktiniais patarimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą bei kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų. Ne gana to, “Regitra“ visiems būsimiems vairuotojams kartu su pranešimu apie registraciją į egzaminą siųs nuorodą, kur kandidatai galės pasižvalgyti po virtualų egzaminų automobilį, rasti video vairavimo pamokas.
Egzaminuotojas iš „Regitra“ dalinasi, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria būsimi vairuotojai ir kaip jų išvengti.
Dažnos streso situacijos egzamino metu ir kaip jas įveikti
„Man dreba koja, kas nutiko?”
Dėl įtampos ir jaučiamo streso žmogaus kūnas pradeda reaguoti kitaip nei įprastai - padažnėja jo širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Egzaminą laikančiam žmogui dėl to gali prasidėti nervinis kojos drebėjimas. Šis fiziologinis kūno atsakas į patiriamą stresą, anot „Regitra“ egzaminuotojo, yra toks dažnas, jog yra gavęs net specialų terminą - „sankabos drebinimas“. Koja laikantiesiems egzaminą drebėti pradeda dažniausiai prieš egzaminą arba pačioje jo pradžioje.
Ką daryti?
Jei dar nė neprasidėjus egzaminui jauti, kad pradeda drebėti koja, gali atlikti šiuos pratimus: paspaudinėti kairės kojos sąnarį, pamasažuoti blauzdos raumenį. Jei koja yra drebėjusi ir anksčiau, jei žinai ar nerimauji, kad taip gali nutikti ir vėl, koją gali pamasažuoti ir prieš egzaminą. Jei koja dreba jau prasidėjus egzaminui, pirmiausia pabandyk nusiraminti - ramiai pakvėpuok, o koją švelniai masažuoti galėsi atsiradus tinkamai progai, pavyzdžiui, įsijungus raudonam šviesoforo signalui.
„Vėjas sutaršė plaukus - nieko nematau!”
Jei už automobilio vairo laikyti egzaminą sėdai palaidais plaukais, o automobilio langas yra atviras, labai tikėtina kad vėjo gūsis anksčiau ar vėliau ištaršys tau plaukus.
Ką daryti?
Baugu pakelti ranką nuo vairo ir nusibraukti ant veido užkritusius plaukus? Atmink, plaukus pakoreguoti ne tik galima, bet ir primygtinai rekomenduojama, kad niekas netrukdytų geram regėjimui vairavimo metu. Na, o dar geriau, jeigu juos tiesiog susirištum ar susisegtum, kad egzamino metu jie netrukdytų.
„Neišgirdau, ką pasakė egzaminuotojas!?”
Laikantieji egzaminą šią būseną dar kitaip galėtų performuluoti ir taip - neišgirdau ar nesupratau, ką man sakė egzaminuotojas.
Ką daryti?
Jei egzamino metu neišgirdai, ką tau sakė egzaminuotojas arba nesi tikras(-a), ar išgirdai teisingai - visada perklausk, paprašyk patikslinti. Egzaminuotojas tau tikrai pakartos užduotį arba ją patikslins kitais žodžiais. Jei vis tiek nepavyko suprasti prašymo, svarbiausia yra vairuoti saugiai, laikantis kelių eismo taisyklių. Gali būti, kad egzaminuotojas analogišką užduotį paprašys atlikti kitoje kelio atkarpoje ar sankryžoje.
„O, ne! „Nugrybavau” ir nuvažiavau ne ten…”
Egzamino metu pasitaiko ir tokių situacijų, kai būsimieji vairuotojai ima… ir nuvažiuoja ne ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija.
Ką daryti?
Jei nepavyko pasukti ten, kur prašė egzaminuotojas ar rodė navigacija, labai jaudintis dėl to nereikėtų - svarbiausia yra laikytis kelių eismo taisyklių, važiuoti ta kryptimi ir ta eismo juosta, kuria yra leidžiama toje kelio atkarpoje. Navigacija perskaičiuos ir pateiks kitą maršrutą į pasirinktą tašką, o egzaminuotojas numatys kitą vietą, kurioje paprašys iš naujo atlikti tą patį pratimą. Atmink, egzaminuotojas yra tam, kad tau padėtų. Nusukimas ne į tą kelią nėra esminė klaida, jei vairuoji atsakingai ir saugiai.
Praktiniai patarimai vairuojant
Pasak vairavimo instruktorės Odetos Žičkės, pradedantys vairuotojai kartais pamiršta, kad turi nedaug patirties - anot jos, išlaikytas vairavimo egzaminas nereiškia, kad iškart tampi geru vairuotoju. „Pradedantys vairuotojai kartais nepagalvoja apie tai, kad eisme visuomet reikia žvalgytis. Tai ypatingai galioja didžiuosiuose miestuose, kadangi jų keliai yra itin sudėtingi. Žiūrėti į veidrodėlius, žvalgytis per petį ir tikrinti akląją zoną reikia ne tik egzamino metu, tai privaloma daryti kaskart dalyvaujant eisme. Pavyzdžiui, prieš pradedant rikiuotis į kitą eismo juostą, reikėtų atidžiai apsižvalgyti, įsitikinti, kad nėra automobilių, o jeigu jų yra, patikrinti, ar jie nutolę saugiu atstumu. Tai padarius galima saugiai persirikiuoti“, - vardina ji.
Pašnekovė tikina, kad į kelią išriedėję naujieji vairuotojai nemato pėsčiųjų - tai dažniau nutinka tiems, kurie vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže. Dėl praktikos stokos arba išsiblaškymo pradedama žvalgytis į pavarų svirtį, nes baiminamasi įjungti ne tą pavarą, taip atitraukiant dėmesį nuo eismo, tačiau instruktorė nuramina, kad praleidus daugiau laiko už vairo, pavaras vairuotojai išmoks mintinai. „Nepatyrę vairuotojai taip pat dažnai maišo pedalus arba nejaučia jų svorio - kuomet koja nėra pripratusi prie pedalų, pasidaro sunku palaikyti pastovų greitį. Žinoma, pajusti greitį ir geriau susipažinti su pedalų vietomis padės didesnis praktikos kiekis. Kai kurie žmonės mano, kad norint gerai vairuoti užtenka išlaikyto egzamino, bet tai netiesa - po vairavimo pamokų ir egzamino žmogus tik pradeda suprasti, kad jis yra už vairo, tačiau daug vairuojant lavinami tiek įgūdžiai, tiek bendras supratimas apie eismą. Tai ilgainiui tampa įpročiu, o vairuotojas pradeda gerai jaustis eisme per daug apie tai negalvodamas“, - aiškina O. Žičkė.
Moteris teigia, kad eisme saugiau ir patikimiau jaustis galima tik tada, kai pats žmogus už vairo jaučiasi tvirtai ir pasitiki savo sugebėjimais. „Išmokti vairuoti arba tai daryti geriau gali visi. Šiuo metu mokinu žmones nuo 16-os iki 82-ejų metų amžiaus. Vieni vairavimo subtilybes įsisavina greičiau, kiti - lėčiau, bet tai yra normalu, nes mes visi esame skirtingi. Svarbu turėti noro išmokti ką nors naujo ir tobulėti“, - sako instruktorė.
Pasak lenktynininkės I. Mitkutės, kiek didesnį stresą už vairo gali jausti vairuojančios moterys, nes jos kasdien susiduria su daugybe stereotipų - sakoma, kad moterims trūksta parkavimo įgūdžių, greičio ir manevringumo. Anot jos, tai girdėti yra nemalonu, tačiau kartais šiuose žodžiuose galima įžvelgti ir dalelę tiesos. „Moterys pasižymi itin didele tolerancija kitiems eismo dalyviams ir laikosi vairavimo kultūros bei etiketo. Žinoma, būtų galima patobulinti tam tikrose srityse, pavyzdžiui, labiau atkreipti dėmesį į kelių eismo ženklus ir neprarasti koncentracijos. Kartais šios užduotys gali būti sunkiai išpildomos, kadangi moterims dažnai tenka vežti vaikus į mokyklą, būrelius ar iš jų, o bendravimas su vaikais gali nukreipti dėmesį nuo kelio“, - samprotauja pašnekovė.
Anot jos, eisme visiškai nejausti streso yra neįmanoma, jeigu į vairavimą žiūrima atsakingai, o norint jaustis ramiau, labiausiai padeda atidumas, koncentracija ir nesiblaškymas. „Eismas gali gąsdinti bet kurį žmogų, bet labiausiai baimę kelia pradedantiesiems vairuotojams. Moterims, kurios neseniai išsilaikė vairavimo teises, norėčiau duoti patarimą iš savo asmeninės patirties - venkite parkuoti automobilį mažose stovėjimo aikštelėse, kadangi dažniausiai būna labai sudėtinga tiek tvarkingai priparkuoti automobilį, tiek išvažiuoti iš aikštelės, nekliudžius greta stovinčių automobilių. Taip pat stenkitės palaikyti akių kontaktą su kitais vairuotojais - sudėtingesnėse situacijose to pakanka, kad susikalbėtumėte“, - pataria lenktynininkė.
I. Mitkutė teigia, kad vairuoti automobilį gali kiekvienas, bet tai daryti atsakingai - ne visi. „Jeigu ruošiatės laikyti vairavimo egzaminą, pasistenkite sąžiningai išmokti kelio ženklus - visa kita ateis su patirtimi. Per egzaminą nepanikuokite, nes stresas sukelia sumaištį galvoje, vairuokite ramiai ir bandykite prisiminti viską, ką mokėtės. Jeigu nepavyko iš pirmo karto, nenusiminkite - pavyks iš antro“, - pataria ji.
Net ir pati geriausia vairavimo mokykla Vilniuje, Kaune ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste negali numatyti visų atvejų, kas gali nutikti būsimam vairuotojui egzamino metu. Kuomet vyksta praktinis vairavimo mokymas „Rigveda” mokykloje, mes visuomet rekomenduojame iš anksto pasirūpinti atvejais, kurie gali trukdyti mokytis vairuoti. Tai: išmanaus laikrodžio nusiėmimas arba miego būsenos įjungimas jame, telefono garso ir vibracijos išjungimas, patogios avalynės mūvėjimas (ne aukštakulniai, crocs‘ai, šlepetės), ne per šiltų drabužių dėvėjimas (kad nepasidarytų karšta), akinių nuo saulės užsidėjimas, jeigu akys itin jautrios šviesai (rekomenduojame, jog akiniai būtų permatomais tamsintais stiklais, kad instruktorius galėtų matyti, ar stebi akląsias zonas), patogaus kelnių ar suknelės diržo dėvėjimas, kuris nekeltų diskomforto (pasitaiko atvejų, kuomet mokiniams pradeda skaudėti pilvą arba skrandį dėl pernelyg didelio pilvo dalies spaudimo, kurį sukelia kelnių diržas + automobilio saugos diržas ir, žinoma, prie viso diskomforto papildomai prisidedantis stresas).
Būsimi vairuotojai kviečiami pasinaudoti šansu atlikti testinį važiavimą prieš praktinį egzaminą „Regitra“. Anot pasaulinės vairuotojų mokymo platformos „Zutobi“ tyrimo ataskaitos, Lietuva patenka tarp 10 labiausiai stresą keliančių šalių pradedantiesiems vairuotojams. Visgi su tuo nesutinka kai kurie vairavimo instruktoriai ir „Regitros“ atstovai. „Regitros“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė atskleidžia, kad tyrėjai priėjo prie tokių išvadų, įvertinę keturis veiksnius: avaringumą šalyje, kelių kokybę, automobilių srautą ir spūstis. „Ar tai gali prisidėti prie streso lygio mokantis vairuoti? Manau, kad gali. Bet ar tai galima objektyviai vertinti? Tikriausiai ne. <...> Vienas žmogus sako: „Aš per lietų labai nenoriu laikyti egzamino.“ Kitas sako: „Man kaip tik ramiau per lietų arba kai spūstys būna, nes tada visi ramiau, lėčiau važiuoja.“ Viskas yra labai individualu ir, kaip supratau, tie tyrėjai pačių žmonių neapklausinėjo, koks jų streso lygis, tai kažin ar labai galima vien tik į tai orientuotis“, - komentuoja E. Anot jos, jausti stresą ir nerimą pradedantiesiems vairuotojams yra normalu: daugumai besimokančių vairuoti asmenų vairavimo egzaminas yra vienas pirmųjų rimtų išbandymų gyvenime, todėl stresas neretai pakiša jiems koją.
„Pasitikėjimas savimi atsiranda tada, kai tu esi pasiruošęs, kai žinai, kaip laikyti tuos egzaminus. Dalis žmonių ateina į egzaminą ir sako: „Atėjom pabandyti, gal pavyks.“ Mes to tikrai neskatiname. Mes skatiname ateiti tada, kai žmonės jaučiasi tikrai pasiruošę. Patariame išbandyti pasipraktikuoti įvairiais keliais, įvairiomis oro sąlygomis, pasibandyti vairuoti tiek ryte, tiek vakare, pasibandyti net ir su skirtingais instruktoriais, <...> su šeimos nariais. „Jau laikant egzaminą pats automobilio valdymas turi būti beveik automatiškas tam, kad tu galėtum sekti visą situaciją aplinkui ir tau nebereikėtų galvoti apie tai, kaip sankabą perjungti, kaip ten kokį nors valytuvą perjungti. Kadangi eisme situacija žaibiškai keičiasi ir ne visi eismo dalyviai pagal taisykles važiuoja, galbūt kažkas neapsidairęs išeina į gatvę, tai visos tos situacijos ir sukelia žmonėms stresą“, - praktikos svarbą įveikiant vairavimo stresą akcentuoja E. „Atsakome į įvairius klausimus, kaip, pavyzdžiui, ar galima muzikos klausytis, ar galima šnekėtis su egzaminuotoju. Patys egzaminuotojai filmuojasi ir pataria, kaip stresą sumažinti, pataria praktiniais klausimais, pavyzdžiui, kaip veidrodėlius susireguliuoti. Taip pat turime automobilio vaizdą 360 laipsnių, kad būsimi vairuotojai galėtų apžiūrėti. <...> Jaunam vairuotojui tas nežinomybės jausmas irgi labai daug ką duoda.
„Aš manau, kad didžiausia problema yra praktikos trūkumas. O per mažai praktikos yra dėl visuomenės brandos trūkumo. <...> Paprastai tie, kuriems geriau sekasi, mielai važiuoja daugiau, o kam prasčiau, jie jau nebetiki, kad 5 ar 6 pravažiavimai ką nors pagerins. 6 gal ir ne, bet 11 tikrai pagerins. Kita vertus, trūksta brandos. <...> Brandesnis žmogus, gyvenimo daugiau pamatęs ir paniurkytas, kitaip žiūri į tuos dalykus, jis turėjęs išbandymų ir į tai žiūri paprasčiau. Arba priešingai - jaunas žmogus yra drąsesnis. „Aš labai skeptiškai vertinu visus filmukus, kuriuose rodoma, kaip statyti automobilį. Praktikoje tai sunku padaryti, nes turi būti identiška. Mano manymu, praktika, tikras buvimas automobilyje, mokytojų keitimas, automobilio keitimas, įvairios situacijos gerina vairavimą ir mažina stresą“, - įsitikinusi E. „Dirbu jau 29 metus ir tikrai turiu moralinę teisę sakyti, kad per 15 metų pastebiu didžiulę regresiją. Žmonės sunkiau ir sunkiau mokosi vairuoti. „Mokinys klausia: „Kiek man sukti vairą?“ Aš sakau, kad bandymo būdu. Nenori eksperimentuot, bijo, nenori suklysti, klaida jam yra blogis. <...> Dėl to įgūdis ir neateina ilgai. Tiesiog mokymosi metodika neteisinga. O iš kur ji ateina? Iš mokyklos, nes nėra analizės“, - pabrėžia E.
Tik sulaukus pilnametystės, o kartais ir šiek tiek anksčiau, dauguma jaunuolių skuba pirmosios savo svajonės link - vairuotojo teisių ir nuosavo automobilio. Kažkam vairavimas gali būti labai intuityvus, todėl net ir vairavimo mokyklose skirtos pamokos gali būti perteklinės ir jos lankomos labiau iš reikalo, nei iš poreikio. Bet yra ir tokių žmonių, kuriems vairavimas yra visiškai neintuityvus bei kelia daug streso. Jei jūs atpažįstate save pastarojoje vairuotojų kategorijoje, padėsime jums pasidalindami keliomis gudryėmis, kurios pagelbės prie vairo sėdus pirmą kartą. Pradėti reikėtų suprantant, kad dauguma problemų kyla iš psichologinio (ne)pasirengimo. Įtampa, įsitempimas, baimė ir stresas - visa tai yra atsakinga už labai, labai didelę dalį sunkumų už vairo. Tie sunkumai labiausiai išryškėja egzaminų metu ir yra ko gero didžiausia priežastis, kodėl žmonėms nepavyksta egzamino išlaikyti iš pirmo karto. Todėl susitvarkyti su psichologija - būtinybė numeris vienas. Geresnis klausimas - kaip tą padaryti? Iš vienos pusės, supraskite, kad jūs tik mokotės vairuoti, todėl daryti klaidas - natūralu ir neišvengiama. Susitaikykite su tuo, kad jūs galbūt net nesate išskirtinai gera(s) vairuotoja(s), todėl darysite daugiau klaidų nei kiti ir jums reikės daugiau pamokų ir pastangų palyginus su kitais. Tam tikslui labai svarbu, kad jūsų mokytojas būtų supratingas ir nesukeltų jums nereikalingos įtampos. Nesvarbu ar kalbėsime apie jūsų šeimos narį, ar apie vairavimo instruktorių. Kalbant apie pastarąjį, supratingas ir mokantis bendrauti instruktorius yra viena iš svarbesnių priežasčių kodėl reikia įdėti pastangų renkantis vairavimo mokyklą. Be šito, daugiausia problemų jauniems vairuotojams kyla su sankaba ir pavarų keitimu. Šitam tikslui rekomenduojama pasigilinti teoriškai į tai, kaip veikia pavarų sistema. Praktika visada yra geresnis mokytojas nei teorija.
