Kelionės automobiliu po Europą gali atnešti ne tik malonių įspūdžių, bet ir netikėtų išlaidų, ypač jei pažeidžiami Kelių eismo taisyklės (KET). Vienam keliautojui iš Šiaulių teko susidurti su nemalonia situacija: grįžęs iš kelionės po Europą, jis gavo laišką iš Italijos policijos apie jam paskirtą baudą už leistino greičio viršijimą. Situacija pasidarė dar sudėtingesnė, kai paaiškėjo, kad už tą patį pažeidimą jam skirta dar viena, gerokai didesnė bauda.
Šis atvejis kelia klausimą: ką daryti, jei gavote baudą iš užsienio šalies, ypač jei nesate tikri dėl pažeidimo aplinkybių ar nesuprantate visų procedūrų? Kaip sumokėti tarptautinę baudą ir kur kreiptis pagalbos?
Dviguba bauda: nepatogumų ir neaiškumų pradžia
Šiauliečiui Ričiui, keliavusiam automobiliu po Europą, teko patirti nemalonų siurprizą. Kelionės metu Italijos greitkelyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir skyrė keliasdešimt eurų baudą už greičio viršijimą. Vyras sumokėjo baudą vietoje, gavo kvitaną ir ramiai tęsė kelionę. Tačiau grįžęs namo, jis rado laišką, kuriame Italijos policija jam skyrė dar beveik 300 eurų baudą už tą patį pažeidimą. Laiške buvo nurodyta, kad atsiskaityti reikia per 3 dienas, kitaip bauda padidės iki 400 eurų, o po 60 dienų - iki 600 eurų.
Ričius buvo labai nustebęs, nes manė, kad už pažeidimą jau atsiskaityta. Jis svarstė, ar įmanoma įrodyti savo tiesą, išsiaiškinti, ar neįsivėlė klaida, ar galbūt vietoje buvo sumokėta tik dalis baudos. Vyras išsiuntė laišką nurodytu adresu, išdėstė savo abejones, tačiau negavęs jokio atsakymo po kelių pakartotinių siuntimų, pradėjo bijoti delsti su mokėjimu, nes bauda galėjo dar labiau padidėti. Jis taip pat nesuprato, kodėl visi dokumentai buvo italų kalba, nors paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo ir anglų kalba.
Kur kreiptis pagalbos, kai nesupranti?
Situacijoje, kai esate nubausti užsienyje ir kyla neaiškumų, svarbu žinoti, kur kreiptis. Deja, Lietuvos Kelių policijos tarnybos atstovai negali tiesiogiai patarti, ar skubėti mokėti baudą, ar bandyti įrodyti savo tiesą. Pasak Ričio Vosyliaus, vyriausiojo specialisto Adiministracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje, pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, bendravimas dėl KET pažeidimo užsienyje vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir asmens, padariusio pažeidimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
"Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija (kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime). Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos", - pataria R. Vosylius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai taip pat patvirtina, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje ES valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. "Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais", - priduria ministerijos atstovai.
Deja, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatrašo arba pats nekalbate užsienio kalba ir neturite galimybės aiškintis situacijos telefonu, nebuvo pateikta konkrečių patarimų, ką daryti.
Bendradarbiavimas tarp institucijų: nustatant pažeidėją
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta nustatant pažeidėją, pavyzdžiui, kai transporto priemonė buvo užfiksuota radaru viršijanti leistiną greitį. R. Vosylius pabrėžia, kad dar 2011 m. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET saugumo taisyklių pažeidimus. "Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, užregistruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą", - teigia R. Vosylius.
Taigi, valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, tačiau nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti ar išsiaiškinti neaiškumus. Tai reiškia, kad besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, lieka tarsi likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savojoje, nei svečioje šalyje.
Teisė į gynybą: bandyti įrodyti savo tiesą
Nors bendravimas su užsienio institucijomis gali būti sudėtingas, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. Pasak R. Vosyliaus, tiek atitinkamos valstybės gyventojui, tiek užsieniečiui yra suteikiamos vienodos teisės ginčyti sprendimą. "Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl, kaip minėta, asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis", - teigia komisaras.
Tačiau praktikoje kyla klausimas dėl priverstinio išieškojimo. Jei asmuo ignoruoja jam paskirtą baudą, ar ji bus išieškota? Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka - dar tik ateities planuose. Nors šalys narės lengvai keičiasi informacija apie pažeidėją, direktyva neišsprendžia priverstinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo. "Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos priverstinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys)", - sako R. Vosylius. Todėl, pasak jo, mažai tikėtina, kad į Šiaulių gyventojo namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus sumokėti Italijos pareigūnų paskirtą baudą.
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė Jūratė Bakšytė-Lozorkienė paaiškina, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda. Jei užsienietis tik pravažiavo pro šalį ir jam buvo paskirta bauda, išieškojimas Lietuvoje negali būti vykdomas, nebent būtų gautas Italijos pareigūnų vykdomasis raštas ir užmegztas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kurio, pasak ekspertės, šiuo metu šioje srityje dar nėra.
Prevencinės priemonės ir tarptautinis bendradarbiavimas
Nors tiesioginis priverstinis baudų išieškojimas tarp ES šalių nėra visiškai sutvarkytas, prevencinės priemonės egzistuoja. Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, tikrindami, ar užsienyje registruotos transporto priemonės nebuvo užfiksuotos greičio matuokliais. Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai. Jei pažeidimas yra pakankamai sunkus, gali būti atimta teisė vairuoti, o iki bylos nagrinėjimo - sulaikomas vairuotojo pažymėjimas.
Trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, gali būti ribojamas vizos išdavimas. Lietuvoje didžiausią dalį pažeidimų padaro užsieniečiai iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų ir kitų šalių. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka.
Taigi, nors tiesioginio priverstinio išieškojimo mechanizmas tarp visų ES šalių dar nėra tobulas, svarbu žinoti, kad vengti atsakomybės gali būti ne taip paprasta. Geriausia praktika - susipažinti su KET taisyklėmis prieš keliaujant į kitą šalį ir, gavus baudą, nedelsiant aiškintis situaciją su atsakingomis institucijomis.
Daugiau informacijos apie tai, kaip išdėstyti mokesčių ar baudų sumokėjimą Lietuvoje, galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainėje.
tags: #kaip #moketi #bauda #tarptautine