Lietuvos kelių transporto priemonių registre šių metų pradžioje buvo per 2,2 mln. transporto priemonių. Pirkėjai šiuos automobilius dažniausiai įsigyja pagal skelbimus arba turguje. Tačiau perkant naudotą automobilį, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jo kainą, bet ir į ridą, kuri gali būti suklastota. Tai plačiai paplitusi apgaulė, vadinama „atsukta rida“, kuri gali sukelti finansinių nuostolių ir kitų problemų.
Kodėl klastojama automobilio rida?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl pardavėjai klastoja automobilio ridą, yra siekis padidinti automobilio vertę. Mažesnė rida užtikrina didesnę automobilio kainą naudotų automobilių rinkoje. Statistika rodo, kad suklastojus ridą, automobilio kaina gali padidėti net 25%. Tai ypač aktualu perkant automobilius, kurie jau yra nuvažiavę nemažai kilometrų ir kuriems netrukus gali prireikti rimtesnio remonto.
Perkant naudotą automobilį, specialistai pataria bent jau internete pasidomėti, kiek panaši transporto priemonė yra vertinama kitose šalyse. „Suradę automobilį už žemesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė, pirkėjai nebekreipia dėmesio į visus kitus dalykus.“ Daugelis automobilių savininkų mano puikiai žinantys savo automobilio vertę, tačiau neretai jiems tenka nustebti išsiaiškinus, kad ji gerokai mažesnė nei manyta. Priežastis - suklastoti automobilio ridos duomenys, apie kuriuos vairuotojas gali nė nenutuokti.
Jei pasižiūrėtume į naudotų automobilių pardavimo skelbimus, juose praktiškai nerastume parduodamų automobilių su didesne nei 180-220 tūkst. kilometrų rida. Peršasi išvada, kad daugumoje senesnių parduodamų naudotų automobilių yra klastojama rida.
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
Nors ne visada lengva atskirti tikrą ridą nuo suklastotos, yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Vizuali apžiūra: Atkreipkite dėmesį į automobilio salono būklę, vairo, pavarų svirties, pedalų ir apdailos nusidėvėjimą. Taip pat svarbu apžiūrėti kėbulo, ypač priekinės dalies (buferio, variklio dangčio, žibintų) ir priekinio stiklo pažeidimus.
- Techninės priežiūros įrašai: Patikrinkite automobilio techninės priežiūros istoriją. Jei įrašai atrodo pernelyg tvarkingi ar jų trūksta, tai gali būti įtartina. Taip pat svarbu, kad serviso knygelės duomenys atitiktų automobilio prietaisų skydelio rodmenis.
- Diagnostika: Specialistai gali patikrinti automobilio elektroninę sistemą (OBD) ir nustatyti faktinę ridą. Taip pat galima kreiptis į oficialų automobilio prekės ženklo atstovą, kuris gali patikrinti transporto priemonės istoriją pagal VIN numerį.
- Istorijos ataskaitos: Naudokite automobilių istorijos ataskaitas (pvz., carVertical), kurios gali parodyti realią ridą, buvusius eismo įvykius ir kitą svarbią informaciją.
Kartais pardavėjai prieš parduodamas naudotą automobilį koreguoja jo ridą - nuvažiuotų kilometrų skaičių. Naujiena būna tuomet, kai apie tai sužinoma pavėluotai. Dažniausiai - po didesnio auto įvykio.
„Girdėjome šimtus atvejų, kada žmonės skundėsi įsigiję automobilį su paslėptais defektais, suklastota rida ar net padirbta serviso istorijos knygele. Susidaro toks įspūdis, kad į pirkimo procesą vairuotojai žiūri per pirštus, nė neįtardami, jog gali būti apgauti.“
Atkreipkite dėmesį į šiuos vizualius požymius:
- Nusidėvėjęs vairas, pavarų svirtis, pedalai.
- Nusidėvėjusios sėdynės, ypač vairuotojo.
- Nusidėvėjęs vairo ir pavarų svirties odinis apmušalas.
- Durų vyrių būklė (jei durys laikosi netvirtai, automobilis greičiausiai yra nuvažiavęs nemažai kilometrų).
Teisiniai aspektai ir prevencija
Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso pataisose numatyta, kad už transporto priemonės ridos klastojimą grės iki dvejų metų nelaisvės. Tačiau iki 2025 m. liepos 1 d. suklastota rida laikoma nedideliu trūkumu, dėl kurio automobilis vis tiek gali praeiti techninę apžiūrą. Nuo minėtos datos, užfiksuotas ridos klastojimo atvejis bus laikomas dideliu trūkumu, dėl to automobilis negalės gauti teigiamos apžiūros išvados.
Viena pagrindinių žinomų problemų - sudėtinga nustatyti, kurioje šalyje buvo galimai suklastota rida - ar užsienio valstybėje, iš kurios atgabenta transporto priemonė, ar jau Lietuvoje, prieš parduodant automobilį. Asmuo, parduodantis užsienio šalyje pirktą transporto priemonę, paprastai teigia, kad jis tokį automobilį jau pirko užsienio valstybėje ir apie galimą klastojimo atvejį nieko nežino.
Techninės apžiūros kontrolieriui nustačius, kad odometro rodmenys yra nepagrįstai mažesni, nei buvo užfiksuoti ankstesnės techninės apžiūros metu, didelis trūkumas bus fiksuojamas centrinėje techninės apžiūros duomenų bazėje ir atsispindės techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje su neigiama išvada. Pagrindinė žinutė transporto priemonių savininkams - automobilis į techninę apžiūrą neturėtų atvykti turėdamas mažesnę ridą, nei buvo fiksuota praėjusios techninės apžiūros metu, jeigu nėra pateisinamų priežasčių tam ridos sumažėjimui pagrįsti.
Jei techninės apžiūros metu užfiksuojamas didelis trūkumas, nes rida mažesnė nei praėjusios apžiūros metu, automobilio savininkas turėtų vykti į automobilio remonto dirbtuves. LTSA gali nuraminti, kad bet koks odometro duomenų koregavimas į paskutinę žinomą kaip teisingą faktinę padėtį negali būti prilyginamas ridos suklastojimui, nes tokiais veiksmais nesiekiama pateikti iškraipytų ar tikrovės neatitinkančių duomenų.
Kaip patikrinti automobilio ridą?
Geriausia išeitis - kreiptis į oficialų įsigyjamo automobilio prekės ženklo atstovą Lietuvoje. Pagal automobilio kėbulo arba, kitaip, VIN numerį oficialūs atstovai gali patikrinti ankstesnių transporto priemonės apsilankymų ir jai suteiktos priežiūros prekės ženklo atstovybėse užsienyje istoriją.
Taip pat galite pasinaudoti nemokama paslauga ir pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją bei ridos istoriją „Transeksta“ svetainėje (vta.lt). Tam tereikia žinoti transporto priemonės valstybinį numerį ir jai Lietuvoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo numerį.
Pirkėjas gali pareikalauti iš automobilio pardavėjo techninės apžiūros dokumentų, kuriuose užfiksuojama 4 pastarųjų patikrinimų metu rida, ir ją sutikrinti su faktiniais odometro rodmenimis automobilio prietaisų skydelyje ar OBD sistemoje.
„Jei pasižiūrėtume įnaudotų automobilių pardavimo skelbimus, juose praktiškai nerastume parduodamų automobilių su didesne nei 180-220 tūkst. kilometrų rida. Peršasi išvada, kad daugumoje senesnių parduodamųnaudotų automobilių yra klastojama rida“, - sako R. Anot draudimo eksperto, žmogui pačiam nustatyti, kiek kilometrų realiai yra nuvažiavęs automobilis gali būti ir visai neįmanoma, tačiau būdų patikrinti, ar automobilio kilometražo rodmenys nemeluoja, tikrai yra.
Nors ridos klastojimas nepablogina automobilio saugumo, jis gali sukelti rimtų finansinių nuostolių. Draudimo bendrovė gali iki 15% sumažinti draudimo išmokos sumą, jei paaiškėja, kad automobilio rida buvo suklastota. Nesunku paskaičiuoti, kad eismo įvykyje patyrus, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų žalą, „atsukta“ rida gali kainuoti 3 tūkst. mažesnę išmoką.
Apibendrinant:
- Ridos klastojimas yra nusikaltimas, siekiant padidinti automobilio vertę.
- Atkreipkite dėmesį į vizualius automobilio būklės požymius ir techninės priežiūros istoriją.
- Naudokite istorijos ataskaitas ir kreipkitės į specialistus, kad patikrintumėte tikrąją ridą.
- Būkite atidūs, nes net 15-20% Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių rida gali būti suklastota.
Draudimo ekspertas pabrėžia, kad nuvažiuotų kilometrų pakoregavimo atvejų pasitaiko be išimties visų prekės ženklų automobiliuose, todėl prieš pirkdami transporto priemonę gyventojai visuomet turėtų minėtais būdais pamėginti nustatyti realų nuvažiuotų kilometrų skaičių, o kartu ir tikrąją transporto priemonės vertę.
tags: #kaip #suklastoti #automobilio #rida