Vyriausybė, siekdama mažinti automobilių taršą ir skatinti aplinkai draugiškesnių transporto priemonių naudojimą, pristatė automobilių taršos mokesčio reformą. Nors iki šiol toks mokestis buvo mokamas registruojant transporto priemonę, naujasis modelis numato kasmetinį automobilių taršos mokestį, kartu išlaikant ir mokestį, taikomą transporto priemonę registruojant, tačiau su daugiau išimčių.
Parengtame projekte numatyta, kad kasmetinis automobilių taršos mokestis bus apskaičiuojamas panašiai kaip ir dabar taikomas registracijos mokestis. Taršos riba išliktų tokia pati, kaip ir iki šiol - 130 g CO2/km. Tačiau tarifas progresyviai didėtų nuo statistinio vidurkio - 160 g CO2/km - ribos. Atsižvelgiant į Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslus ir įsipareigojimus Europos Sąjungai, CO2 slenkstis kasmet bus mažinamas: 2023 m. - 130 g CO2/km, 2024 m. - 120 g, 2025 m. - 110 g, 2026 m.
Skirtingai nei iki šiol, įvedus naująjį mokestį, numatyta ir lengvatų. Mažesnį mokestį galės mokėti kai kurios gyventojų grupės: 50 proc. nuolaida bus taikoma Šeimos kortelės turėtojams - daugiavaikėms šeimoms, kurioms reikalingas didesnis ir daugiau degalų naudojantis automobilis. Tokia pat nuolaida iki 2027 m. būtų taikoma ir pensininkams, turintiems vieną automobilį.
Mokesčio tikslas ir poveikis
Artūras Mizeras, automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovas, vertina siūlomą mokesčio modelį kaip žingsnį teisinga linkme. Jo nuomone, tokio mokesčio įvedimas paskatins taršių automobilių savininkus pagalvoti, ar verta ir toliau jį eksploatuoti, ar verčiau persėsti į mažiau taršų automobilį, ar rinktis viešąjį transportą. „Mokesčio dydis gali tapti ir vienu iš kriterijų renkantis automobilį, tad mažiau taršių automobilių paklausa turėtų ūgtelti. Mokestis, tikėtina, turės įtakos automobilių parkui, tačiau revoliucijos tikėtis nereikėtų“, - teigė A. Mizeras.
Ekspertas prognozuoja, kad gali būti atsisakyta labai retai naudojamų senų automobilių, nes juos išlaikyti taps per brangu, taip bus pagerinti vidutiniai parko rodikliai. Pirkėjas, rinkdamasis automobilį, atsižvelgs ir į mokesčio dydį, todėl turėtų padidėti mažesnės taršos, naujesnių automobilių paklausa. Tačiau jei turima tarši transporto priemonė naudojama dažnai, įvestas mokestis nebus lemiamas veiksnys ir taps tik papildomomis išlaidomis savininkams. Lemiamu kriterijumi jiems liks degalų sąnaudos, todėl bus pasiliekami dyzeliniai automobiliai.
Pasak A. Mizeras, jei gyvenama mieste, kur patogus viešasis transportas, ir vairuojama retai, persėsti į viešąjį transportą atrodys patrauklu. Tačiau gyvenant užmiestyje, kur nėra viešojo transporto infrastruktūros, žmonėms teks susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis ir toliau naudotis automobiliu, ypač jeigu nėra galimybės įsigyti naujesnio ir mažiau taršaus.
Kaip apskaičiuojamas mokestis ir kokie kriterijai svarbūs?
Vienas iš labiausiai aptariamų ir dažnai klausimų keliančių aspektų Lietuvoje yra automobilių registracijos mokestis, visuomenėje dažnai vadinamas tiesiog taršos mokesčiu. Nors taisyklės atrodo aiškios, praktikoje vairuotojai dažnai pasimeta tarp skirtingų CO2 matavimo metodikų, kuro tipų koeficientų ir išimčių. Norint savarankiškai apskaičiuoti ar bent jau apytiksliai numatyti būsimą mokestį, pirmiausia reikia suprasti, kokiais duomenimis remiasi valstybė.
Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojamas mokestis:
- CO2 emisija (g/km): Tai svarbiausias rodiklis. Kuo daugiau anglies dioksido automobilis išmeta į aplinką nuvažiuodamas vieną kilometrą, tuo didesnis bus mokestis.
- Kuro rūšis: Valstybės politika yra nukreipta prieš dyzelinius automobilius dėl jų išmetamų kietųjų dalelių ir azoto oksidų.
Viena dažniausių klaidų, kurią daro pirkėjai - pasitikėjimas skelbimų portalų duomenimis arba bendrine informacija internete. Tikslią informaciją apie CO2 emisiją galima rasti:
- Registracijos liudijime (Techninis pasas): Ieškokite lauko, pažymėto kodu V.7. Būtent čia įrašytas CO2 kiekis gramais kilometrui.
- Atitikties sertifikate (CoC): Tai gamyklinis dokumentas, kuriame nurodyti visi techniniai parametrai.
Problema atsiranda tuomet, kai lyginami du panašūs automobiliai. WLTP metodu išmatuota tarša visada bus didesnė nei NEDC. Lietuvos įstatymai numato tam tikrus koeficientus arba perskaičiavimo formules, kad WLTP duomenys būtų „sulyginti“ su NEDC arba atvirkščiai, priklausomai nuo tuo metu galiojančios mokesčių redakcijos. Tačiau pirkėjui svarbu žinoti: jei registracijos liudijime yra įrašytos abi reikšmės, mokesčio apskaičiavimui dažniausiai imama palankesnė arba įstatymo numatyta konkreti reikšmė.
Nors tikslią sumą geriausia pasitikrinti oficialioje „Regitros“ skaičiuoklėje, suprasti logiką galite ir patys. Pirmiausia nustatomas bazinis tarifas, priklausantis nuo automobilio CO2 intervalo. Antra, taikomas kuro koeficientas. Hibridams taikoma nuolaida priklauso nuo CO2. Galiausiai, gauta suma yra indeksuojama.
Išimtys ir lengvatos
Įstatymas numato tam tikras išimtis, kurios leidžia sutaupyti arba visiškai išvengti registracijos mokesčio:
- Elektromobiliai: Grynieji elektromobiliai, kurie neturi vidaus degimo variklio, pasižymi 0 g/km CO2 emisija, todėl jiems šis mokestis netaikomas.
- Istoriniai automobiliai: Jei transporto priemonė turi pripažintą istorinio automobilio statusą (turi specialius rudus valstybinius numerius), ji yra atleidžiama nuo registracijos mokesčio.
- Neįgalieji: Neretai taikomos lengvatos asmenims, turintiems negalią. Paprastai lengvata taikoma vienam automobiliui per tam tikrą laikotarpį, jei automobilis yra specialiai pritaikytas arba priklauso asmeniui su nustatytu darbingumo lygiu.
- Šeimos kortelės turėtojai ir pensininkai: Jiems taikoma 50 proc. nuolaida metiniam automobilių taršos mokesčiui.
Alternatyvios transporto priemonės ir skatinimas
Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke. Mokestis yra orientuotas ne į papildomą gyventojų apmokestinimą, o į paskatinimą atsisakyti senų, aplinką labiausiai teršiančių automobilių ir juos pakeisti mažiau taršiais. Tai naudinga ne tik visuomenės ir aplinkos sveikatai.
Pavyzdžiui, senas automobilis su 2 litrų tūrio varikliu, suvartojantis 10 litrų degalų šimtui kilometrų ir išmetantis 200 g anglies dioksido, viršija leidžiamą taršos ribą. Tokiam automobiliui teks mokėti metinį taršos mokestį. Be to, didelės degalų sąnaudos sudaro papildomas išlaidas. Vietoj tokio automobilio apsimokėtų įsigyti, pavyzdžiui, vienalitražį, kuriam reikia perpus mažiau degalų ir kuris išmeta 100 g anglies dioksido.
Aplinkos ministerijos vertinimu, pakeitus 2,5 l tūrio variklio automobilį ekonomiškesniu 1,6 l analogiškos klasės automobiliu, galima sutaupyti 800-1000 eurų per metus (jeigu nuvažiuojama 20 tūkst. km). Tačiau ir senas automobilis gali būti palyginti nelabai taršus, pavyzdžiui, senesni nei 10 metų miesto automobiliai, kaip „Toyota Yaris“, „Peugeot 207“, „Citroen C1“, arba naujesni (iki 10 m. amžiaus) automobiliai, kaip „VW Up“, „Hyundai i20“, kurių kaina siekia iki 2-5 tūkst. eurų, nebūtų apmokestinami.
Be to, už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojai gali gauti kompensacijas, skiriamas mažataršiam automobiliui, elektrinėms judumo priemonėms ar daugkartiniam viešojo transporto bilietui įsigyti.
Kaip išsirinkti automobilį | AUTODOC patarimai
Mokesčio įvedimo perspektyvos ir diskusijos
Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas einantis Tomas Grabauskas įsitikinęs, kad taršos mokestis šalyje turi būti taikomas, todėl šią idėją autoverslininkai priima teigiamai. Jis siūlo novatoriškumą, pavyzdžiui, technologijas, kurios leistų tiksliai apskaičiuoti realų nuvažiuotą atstumą ir pagal tai - taršos mokestį. Žmonėms turėtų būti palikta galimybė pasirinkti, kokiais būdais mokestis būtų apskaičiuojamas - pagal lentelę ar pagal nuvažiuotą atstumą.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas, kad pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks. Ministro tikinimu, praėjus pateikimo stadiją, mokesčio projektas gali stipriai keistis ir tapti priimtinesnis jo kritikams. „Vertinčiau, kad mes gana greitai susisukome. Kadangi klimato kaita nelaukia, mūsų aplinkosauginiai mokesčiai buvo pirmieji, kuriuos nuo Vyriausybės teikėme“, - teigė S. Gentvilas.
Automobilių taršos mokesčio kritikai teigia, kad siūlomas projektas yra ne taršos, o turto mokestis. Tačiau Aplinkos ministerija pastebi, kad tai yra vienas populiariausių automobilių taršos apmokestinimo modelių Europoje. Belgijoje, pavyzdžiui, automobilių mokesčiai prasideda nuo 500 eurų, o Lietuvoje vidutinis mokestis sieks iki 100 eurų.
Siūlomas automobilių taršos mokestis pakeičia dabartines taisykles dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje. Neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis.
Sprendimas keisti automobilį priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės.
Pagrindiniai faktai apie automobilių taršos mokestį:
- Mokestis taikomas lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams, kurių išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km.
- Mokestis mokamas kasmet.
- Numatytos lengvatos daugiavaikėms šeimoms, pensininkams ir kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms.
- Mokesčio lėšos nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, investuojant į viešojo transporto plėtrą, dviračių takus ir kitas judumo alternatyvas.
- Tikslas - paskatinti žmones rinktis mažiau taršias transporto priemones ir sumažinti bendrą automobilių parko taršą.
tags: #kaip #vengti #automobiliu #tarsos