Pilant benziną į baką turbūt nelabai norisi matyti, kiek teks už jį sumokėti. Tobulas pasaulis automobilių mėgėjams būtų toks, kuriame kuras būtų nemokamas. Nepaisant to, visi mėgstame dinamiškas mašinas, bet kaip tai suderinti su mažomis kuro sąnaudomis? Variklio tipo pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų perkant automobilį. Kiekvienas iš trijų degalų tipų (dyzelinis kuras, benzinas ir dujos) turi savo privalumų ir trūkumų.
Pagrindinė lengvųjų automobilių kuro rūšis Europoje keičiasi maždaug kas dešimtmetį. Iki vidurio 2000-ųjų visi važinėjo benzinu. Vėliau prasidėjo masinė Europos dyzelizacija dėl mažesnių kuro sąnaudų ir mažiau išmetamo CO2, tačiau kai miestai užduso dyzelių dūmuose - juos ėmė riboti ir dalis vėl grįžo prie benzino, ėmė populiarėti hibridai, o valdžia vis daugiau pradėjo brukti elektromobilius. Tačiau šiais laikais jau tampa aišku, kad kalbos apie elektromobilių ateitį bent jau kol kas taip ir lieka kalbomis, nes žmonės nelinkę jų pirkti, ypač be subsidijų, infrastruktūra dar jiems nepasiruošusi, o ir ekologija abejotina, nes reikia daugiau resursų jiems pagaminti, baterijų neįmanoma utilizuoti ir didelė dalis elektros energijos vis dar gaunama deginant iškastinį kurą. Ribojimai automobiliams su vidaus degimo varikliais atidedami arba naikinami, lengvatos elektromobiliams taip pat, o automobilių gamintojai dar visai neseniai reklamavę "žalius elektromobilius" jau keičia savo kryptį ir grįžta prie benzininių ir hibridinių variklių. Tuo tarpu Lietuvoje situacija nelabai priklauso nuo Europos ar koncernų požiūrio, dauguma žmonių važinėja tuo, kuo gali sau leisti ir kas atvežama iš vakarų.
Dyzelis
Nauji dyzeliniai automobiliai sunaudoja iki 30% mažiau kuro bei išgauna tokią pačią galią kaip benzininės alternatyvos. Dyzeliniai varikliai galingi ir efektyvūs. Dyzelinis kuras taip pat yra pigesnis už benziną, tačiau ir automobiliai su dyzeliniais varikliais kainuoja 3-4 tūkstančiais litų daugiau nei automobiliai su benzininiais varikliais. Lietuvoje prie šio kuro populiarumo smarkiai prisideda, jog yra daugybė nelegalių šaltinių, kur galime gauti šio kuro pigiau. Prieš perkant automobilį jums gali kilti klausimas: ar aš važinėju daug, ar ne? Na, jeigu nedraugaujate su matematika, tai sakoma, kad jeigu per metus nuvažiuojate daugiau nei 20-30 tūkstančių kilometrų, tuomet vertėtų pagalvoti apie automobilį su dyzeliniu varikliu.
Privalumai:
- Mažesnės kuro sąnaudos (litrais, ne eurais), ilgiausias nuvažiuojamas atstumas vienu baku.
- Mažesnės kuro sąnaudos važiuojant dideliais greičiais autostradose.
- Didesnis sukimo momentas, dėl ko mažiau juntama, kai automobilis pakraunamas ar prikabinama priekaba, geresnė trauka žemomis apsukomis.
- Daugumai galima nesunkiai ir palyginus nebrangiai padidinti galią programavimo pagalba.
- Daugiau automobilių pasirinkimo, mažesnės kainos.
Trūkumai:
Dyzeliniai varikliai sudėtingesni, turi daugiau gendančių detalių, tokių kaip turbina, kuro siurblys, purkštukai, pakaitinimo žvakės, dvimasis smagratis, DPF, AdBlue, EGR. Nors kiekviena dalis tarnauja pakankamai ilgai, tačiau tų dalių daug ir jų remontas brangus lyginant su paprastais benzininiais varikliais, kur tos dalys praktiškai negenda arba jų nėra išvis. Prieš perkant automobilį galima nustatyti tik jau susidėvėjusius mazgus, tačiau jei jie veikia gerai - dažnu atveju neįmanoma apskaičiuoti, kiek dar liko resurso. Būna atvejų, kai žmogus su automobiliu važinėja daug metų ir nieko neremontuoja. Tačiau taip pat būna, kad šie agregatai pradeda gęsti vienas po kito ir visi kurui sutaupyti pinigai greitai išgaruoja. Dyzelinių variklių būna daug įvairių tipų - nuo paprasčiausio su mechaniniu kuro siurbliu iki sudėtingo su Pjezo-elemento purkštukais, kurių keitimas gali siekti 2000€.
Benzinas
Neskaitant kai kurių sudėtingų ar nenusisekusių variklių, didžioji dauguma tinkamai prižiūrint nereikalauja jokių didesnių remontų per visą eksploatacijos laikotarpį, nepriklausomai nuo ridos. Patikimumas yra didelis. Paprasta konstrukcija, pigus išlaikymas. Tylus, malonus važiavimas. Naudoti automobiliai dažniausiai būna geresnės būklės, mažiau nuvažiuoti. Galima rasti netgi 20m. senumo auto su labai maža rida.
Privalumai:
- Patikimumas.
- Paprasta konstrukcija, pigus išlaikymas.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Naudoti automobiliai dažniausiai būna geresnės būklės, mažiau nuvažiuoti.
Trūkumai:
Didesnės kuro sąnaudos*, mažiau nuvažiuojama pilnu baku. Persėdus iš dyzelinio automobilio gali pasirodyti, kad žemomis apsukomis variklis netraukia ir reikia jį "drožti" aukštesnėmis apsukomis, nors iš tikro tai yra jo normalios darbinės apsukos. Šiuolaikinių automobilių benzino sąnaudos daug nesiskiria nuo dyzelio, jau baigiasi tie laikai, kai karbiuratoriniai varikliai netraukdavo ir vartodavo virš 10l/100km. Nedidelio, maždaug Golfo klasės, auto vidutinis dyzelio suvartojimas bus 5-6l, benzino 6-7l.
Benzinas/Dujos (SND/LPG)
Populiarus būdas sumažinti kuro išlaidas. Nors variklis dujų sunaudoja apie 20% daugiau nei benzino, tačiau jų kaina yra ženkliai mažesnė, tai yra puiki alternatyva dyzeliniams varikliams. Jeigu turite benzininį automobilį, su kuriuo labai nenorite skirtis ir esate susirūpinęs dėl jo kuro sąnaudų, tai tokiu atveju dujos yra puiki alternatyva. Visi privalumai kaip ir benzinu varomuose automobiliuose. Labai mažos kuro sąnaudos (matuojant pinigais).
Privalumai:
- Labai mažos kuro sąnaudos (matuojant pinigais).
- Visi privalumai kaip ir benzinu varomuose automobiliuose.
Trūkumai:
Mažiau nuvažiuojama pilnu baku, reikia dažniau piltis kurą. Važinėjant labai trumpais atstumais, variklis nespėja įšilti ir persijungti į dujas. Vidutiniškai važiuojant prie dujų sąnaudų reikia pridėti 0,5l benzino. Dujų balionas dažniausiai montuojamas vietoje atsarginio rato, kuris po to užima papildomą vietą bagažinėje arba paliekamas namie. Kai kuriems varikliams reikia dažniau reguliuoti vožtuvus. Su laiku vis mažėja automobilių pasirinkimas su paprastu benzino įpurškimu, kuris gerai draugauja su dujomis. Dujų įranga į tiesioginį įpurškimą kainuoja daugiau ir važiuojant vartoja kažkiek % benzino. Lietuvoje neaptarnaujamos kai kurios užsienyje sumontuotos dujų įrangos. Taip pat dauguma parduodamų automobilių su jau sumontuota dujine įranga būna labiau nuvažinėti, kaip ir dyzeliai. Niekas nemontuos naujos įrangos prieš parduodant. Mažesnė bagažinės talpa - dujų balionas nėra mažas. Ilgesnis ir dažnesnis degalų pylimas - dujų baliono papildymas užtrunka ilgiau, o kai kuriose degalinėse negalėsite to padaryti patys dėl saugumo reikalavimų. Ribotas degalų prieinamumas užsienyje - dujos itin populiarios tik Lenkijoje, todėl išvykus į užsienį gali būti sunku rasti, kur pasipildyti degalų. Prieš automobilyje įrengdami dujų įrangą, paskaičiuokite, ar ją įrengę galėsite sutaupyti, ir jei taip - kiek tiksliai. Įrengimas paprastai kainuoja virš 2 000 PLN, todėl prireiks nemažai laiko, kol įranga atsipirks. Žmonėms, kurie daug važinėja, kuriems nereikia didelės bagažinės talpos, ir kuriems netrukdo dažnas degalų papildymas.
Mitai ir klaidingi stereotipai apie suskystintų dujų įrangą (LPG):
- Dujos gadina variklį. Pagrindinių variklio detalių - velenėlių, cilindrų sienelių, stūmoklių žiedų, indėklų dilimas pagrinde priklauso nuo alyvos kokybės. Kadangi dujos žymiai švaresnės nei benzinas, todėl alyva važiuojant dujomis sensta lėčiau, tą patvirtina tiek laboratoriniai tyrimai, tiek galima pamatyti iš akies - po 10-15k km alyva nupilta iš benzininio variklio jau būna juoda, po dujinio dar šviesi. Taigi minėtos dalys kaip tik dujomis tarnauja ilgiau. Vienintelis mazgas, kuris dujomis dyla greičiau yra vožtuvai ir jų lizdai. Tačiau vienuose varikliuose su tuo susitvarko kompensatoriai, kituose užtenka dažniau pareguliuoti vožtuvus (dažniausiai kas 100k km). O kai lizdai susės tiek, kad jau kompensatoriai ar reguliavimas nebepadės, tai bus sutaupyta keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei kainuos vožtuvų remontas.
- Automobiliuose su dujų įranga smirda salone. Smirdėti gali tik tuo atveju, kai yra dujų nuotėkis arba įranga blogai sureguliuota. Tvarkingame automobilyje negali būti jokių kvapų.
- Variklių su dujų įranga sudėtingesnė ir brangesnė eksploatacija. Dujų servise sumontavus naują įranga gausite 2 metų garantiją, dažniausiai be ridos apribojimo. Dujų filtrai keičiami kaip ir kiti automobilio filtrai kas 10-15 tūkst. km., jų kaina 15€ keičiant servise ir apie 5€ keičiant pačiam. Priklausomai nuo įrangos kainos ir eksploatacijos sąlygų teorinis purkštukų resursas būna 50-300 tūkst. km., reduktoriaus membranos apie 3-5m. Tačiau praktiškai žmonės nuvažiuoja ilgiau. Visko atnaujinimas dažniausiai nesiekia 100-150€.
- Gali atrodyti, kad dujų įranga kainuoja brangiai ir tai yra papildomos išlaidos automobilio eksploatacijoje. Tačiau investavus pinigus į dujų įrangą jie nedingsta - automobilio vertė nuo to padidėja, o dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km. Problemos būna tik pasirinkus pigią įrangą arba nekvalifikuotą meistrą.
- Automobiliai su dujų įranga pavojingi ir gali sprogti. Jei taip būtų iš tikro, tai atitinkamos instancijos neleistų eksploatuoti tokių automobilių. Automobiliai su LPG įranga nemažiau saugūs nei varomi kitu kuru, žinoma, jei nėra nuotekio. Atsiradus nuotėkiui jį galima užuosti greičiau, užgesinus automobilį iš karto užsidaro vožtuvas ant baliono, o išėjusios dujos išsisklaido ore. Dujų balionas yra iš labai storo metalo, jis lieka sveikas net po stiprių eismo įvykių. O įmetus pilną balioną į ugnį jis net nesprogsta, tiesiog atsiradus viršslėgiui iš jo išeina dujos. Internete galima pamatyti vaizdelių, kur neva sprogsta dujų balionai automobiliuose, tačiau tai įmanoma tik su CNG gamtinių dujų įranga, kur žymiai didesnis slėgis.
- Variklis dujomis prasčiau traukia. Tinkamai sureguliavus maksimali galia sumažėja iki 10%, tačiau važiuojant ramiai skirtumo nesijaučia. Geras 4 kartos įrangas galima sureguliuoti taip, kad esant maksimaliai apkrovai būtų primaišomas benzinas, tokiu atveju traukos skirtumo nėra. Su 5-os kartos įranga trauka netgi geresnė nei benzinu.
- Užsienyje neįsipilsi dujų. Vienintelė Europos valstybė, kur visiškai nėra dujų - Suomija. Taip pat Austrijoje LPG kaina tokia pati kaip benzino, todėl neapsimoka piltis. Tačiau visur kitur dujų yra. Net jei kas metus važiuojama atostogauti į tas šalis, kur dujos brangios ar mažai degalinių - vistiek likusį laiką važiuojama Lietuvoje ir tie keli šimtai kilometrų nuvažiuoti benzinu nepasijaus. Kai kur skiriasi antgaliai, kuriuos už kelis € galima prieš kelionę nusipirkti Lietuvoje arba pasiskolinti degalinėje.
Kritiką ir mitus apie LPG skleidžia žmonės, niekada neturėję automobilio su dujomis arba turėję vieną automobilį su prieš 20 metų neaišku kur sumontuota nekokybiška įranga. Jeigu LPG iš tikro būtų blogai, tai taksistai nevažiuotų su dujiniais automobiliais milijonus kilometrų mieste.
Hibridai
Šiuos variklius naudoja tokie automobiliai, kaip Toyota Prius, kurie šiuo metu tampa vis populiaresni. Dyzeliniai hibridai yra dar švaresni bei ekonomiškesni nei benzininiai, bet taip pat jie yra ir žymiai brangesni.
Benzininis hibridas
Privalumai:
- Mažos kuro sąnaudos mieste, kamščiuose.
- Benzininiai varikliai dažniausiai tarnauja ilgiau, kadangi el. variklis nuima nuo jų dalį apkrovos.
- Dažniausiai nėra jokių problemų su transmisijomis.
- Nėra starterio, generatoriaus.
Trūkumai:
Gali pasirodyti nemalonus važiavimas bepakope transmisija, norint greičiau įsibėgėti atsiranda ūžimas. Dažniausiai tai būna žemos klasės modeliai, prasta garso izoliacija, nėra tinkami važiavimui autostradose didesniais greičiais. Baterijos su laiku degraduoja ir kuro sąnaudos vis didėja. Po ~10m gali bet kada užsidegti klaida skydelyje dėl baterijos defekto. Pigus baterijos remontas "tam kartui" kainuoja nuo 200€, pakeičiant blogas cėles į geras. Pilna baterijos restauracija su garantija kainuoja 1000-3000€ priklausomai nuo modelio. Nors tokios išlaidos gali pasirodyti didelės, tačiau išlaikymas vistiek pigesnis nei senų dyzelių. Dauguma taksistų hibridiniais Prius Vilniuje jau nuvažiavę ne vieną milijoną km ir sėkmingai važiuoja toliau. Nors daug kas hibridus prilygina elektromobiliams, tačiau realybėje jis niekuo nesiskiria nuo paprasto benzininio automobilio. Užpylei kuro, užvedei, įjungėi D ir važiuoji. Baterija ir el. variklis tik papildoma technologija mažinanti kuro sąnaudas, paprastam vairuotojui apie ją žinoti nereikia, valdymo sistemos pačios perjungia iš benzininio į elektrinį režimą kada reikia.
Plug-in hibridas
Yra hibridų, kurių benzininis variklis nesujungtas su ratais, veikia tik kaip generatorius, o automobilis visada važiuoja elektra, bet rinkoje tokių modelių labai mažai. Iš pradžių gali pasirodyti, kad plug-in tai tobulas universalus variantas tinkamas visiems - gali važinėti mieste vien elektra, o į tolimesnę kelionę važiuoji benzinu nesibaimindamas, kad nerasi kur pasikrauti. Tačiau iš tikro ne viskas taip idealu. Jų baterijos nedidelės ir skirtingai nei gryni EV - dar reikia vežti benzininio variklio ir jam reikalingų agregatų svorį. Todėl realus atstumas elektra vos keliasdešimt km, ko dažniausiai neužtenka gyvenant priemiestyje ir važiuojant į miestą. Benzininis variklis vistiek bus užvedamas dėl šildymo važiuojant žiemą arba kai reikia daugiau galios, pvz., lenkimo metu. Lygiai taip pat ir važiuojant ilgesnį atstumą - su savimi dar reikia vežti el. variklį ir bateriją, dėl ko benzino sąnaudos didesnės nei paprasto nekraunamo hibrido, kartais net nei paprasto benzino. Dėl šių priežasčių plug-in tinka tik siaurai auditorijai, kai gyvenama vieta yra pačiame mieste, yra krovimo taškas, bet nėra galimybės turėti daugiau automobilių.
Kaip veikia „Toyota“ hibridinė sistema? | Elektrifikuotos jėgos agregatai, 1 dalis | „Toyota“
Elektromobiliai
Privalumai:
- Paprasta ir pigi eksploatacija, beveik nėra aptarnavimų.
- Iš techninės pusės žymiai mažiau gendančių mazgų.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Didelis sukimo momentas net silpniausiose modeliuose.
- Momentinė reakcija į akseleratoriaus paspaudimą, nereikia laukti kol persijungs pavara.
- Galima iš karto važiuoti pilna galia ir įjungti šildymą, nelaukiant kol įšils variklis.
- Pigus važiavimas kraunant namie arba nemokamose stotelėse (Vilniuje jų nebėra).
- Nemokamas parkavimas mieste.
- Nėra taršos mokesčių.
- Galima gauti valstybės subsidiją.
Trūkumai:
Brangūs nusipirkti, tiek nauji tiek dėvėti kainuoja brangiau nei analogiški automobiliai su vidaus degimo varikliu (VDV). Ribotas modelių pasirinkimas, didžioji dalis rinkos vien hečbekai ir krosoveriai. Praktiškai nėra "normalių" automobilių, dauguma EV tai kosminiai laivai su ekranais vietoje mygtukų, kas visiškai nereikalinga paprastam vairuotojui. Per mažai išvystytas krovimo stotelių tinklas Lietuvoje. Labai didelė km kaina kraunant mokamose stotelėse, dažniausiai didesnė nei benzino, jau nekalbant apie LPG. Nuvažiuojamas atstumas realiai mažesnis nei deklaruojamas, o žiemos metu sutrumpėja dar labiau. Nors keliauti šiais laikais jau įmanoma ir su EV (turinčiu DC greitąjį krovimą), užsienyje stotelių tinklas išvystytas, tačiau vistiek kelionė tampa nuotykiu, nuvykimo laikas gerokai ilgesnis nei su vidaus degimo varikliu, reikia keisti maršrutą ir sustojimus pagal stotelių buvimo vietą. Turint tik AC (lėtesnį krovimą) keliauti praktiškai neįmanoma. Nėra taip paprasta pradėti naudotis, už įkrovimą nesusimokėsi kasoje, dažniausiai net nėra banko kortelių terminalo kaip automatinėse degalinėse. Kiekvienam stotelių tinklui reikia siųstis atskirą programėlę, registruotis, suvedinėti įvairius asmeninius duomenis, pririšinėti banko kortelę. Senjorui, nesinaudojančiam išmaniuoju telefonu, praktiškai neįmanoma eksploatuoti EV, išskyrus krovimą tik namie. Viešos stotelės neretai būna užimtos, neveikia, pasitaiko įvairios programų klaidos ir t.t. Kelionėje daugiau laiko iššvaistoma pradėti krovimą, o ne pačiam krovimui. Nors techniškai EV žymiai paprastesni ir patikimesni už VDV, tačiau baterija su laiku degraduoja, po 10-15 metų ji jau reikalaus brangaus remonto arba keitimo.
Mažieji elektromobiliai
Elektromobilius galima skirstyti į mažuosius, apie 20-40kW/h baterijos talpos (Nissan Leaf, VW e-Golf, e-Up, Renault Zoe, BMW i3 ir pan.), bei galinguosius virš 50kw/h talpos (Tesla, Hyundai Ioniq 5, VW ID ir pan.). Mažesni puikiai tinka kaip antras auto turintiems vietą kasdien krauti ir važiuojantiems tik mieste ar netoli jo. Per naktį galima pilnai pakrauti bateriją ir turėti ~100-250km realaus nuvažiuojamo atstumo, ko pilnai užtenka nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ir kitiems kasdieniams poreikiams. Net nebūtinas DC krovimo lizdas ar speciali stotelė namie, užtenka paprastos rozetės. Tokiu atveju reikia turėti antrą pagrindinį šeimos auto su VDV arba kelionėms rinktis kitą transporto būdą, nes kelionėje su mažu EV teks labai dažnai stoti krautis.
Galingieji elektromobiliai
Galingųjų EV didesnis svoris dėl talpesnės baterijos, dėl ko išauga elektros sąnaudos, todėl kilometro kaina tampa gerokai didesnė nei mažųjų. Iš namų rozetės tokį pilnai pakrauti gali trukti 2-3 paras, taigi būtina įsirengti krovimo stotelę. Lėtose stotelėse įsikraus mažiau kilometrų nei mažieji EV per tą patį laiką. Mažuosius EV tikrai galima rekomenduoti pirkimui, bent jau pabandymui.
Apibendrinimas
Svarbus dalykas yra tikslus kuro sąnaudų apskaičiavimas. Iš praktikos tenka pastebėti, kad daugelio benzininių variklių kuro sąnaudos nurodytos gamintojo kataloge dažniausiai yra panašios į realias. Tuo tarpu su dyzeliniu varikliu beveik neįmanoma pasiekti gamintojo deklaruojamų skaičių. Vienas iš pavyzdžių: Toyota Verso 2015m. 1.6 D4D. gamintojas nurodo sąnaudas 4,1l/100km užmiestyje ir 4,5l/100km mišriu režimu. Tačiau realios kuro sąnaudos buvo 6,2 važiuojant autostradoje ir 5,1 t... Kiekvienas variklis su degimo žvakėmis gali veikti ir naudojant SND (SND - suskystintos naftos dujos). Būtent todėl, siekiant pakeisti naudojamo kuro rūšį, tereikia sumontuoti atitinkamą kuro tiekimo sistemą ir štai - jau galima piltis SND, kurių litro kaina daug mažesnė nei benzino. Šių abiejų tipų dujų energinė vertė yra net aukštesnė nei benzino ir dyzelinio kuro. Šiek tiek mažesnis (lyginant su tradicinėmis kuro rūšimis) yra jų stechiometrinių mišinių su oru išskiriamos šilumos kiekis, bet tai galima pastebėti tik tais atvejais, kai akseleratoriaus pedalas nuspaudžiamas „iki dugno“, tai yra varikliui išvystant maksimalią galią. Varikliuose, gamykliškai pritaikytuose dujoms, šis trūkumas nesunkiai kompensuojamas didinant suspaudimo laipsnį, o standartiniuose - atitinkamai ankstinant degimą, nes abiejų rūšių dujų oktaninis skaičius yra gerokai aukštesnis nei bet kurio benzino. Abiejų rūšių dujų sistemų trūkumas - mažesnis nuvažiuojamas atstumas bei sudėtingesnis degalų pildymas. SND atveju šią problemą sušvelnina sąlyginai platus degalinių tinklas, o SGD papildyti kol kas įmanoma tik kai kuriose valstybėse. Be to, dėl dujų pildymo jungčių įvairovės kartais gali kilti problemų dujų pildantis užsienio šalyse. Taip pat tam tikrų problemų kelia tai, kad sudegančios dujos išskiria daugiau šilumos nei benzinas, o tai gali pakenkti standartinių variklių vožtuvų galvutėms ir lizdams. Esant dviguboms maitinimo sistemoms (benzinas-dujos), kelios minutės užvesto variklio darbo su benzinu apsaugo šiuos elementus visą eksploatacijos parą, jei benzinas turi specialų priedą, skirtas senesnių konstrukcijų varikliams. Be to, SND naudojimas yra mažiau saugus nei skysto kuro naudojimas, nes jos yra sunkesnės už orą ir dėl sistemos nesandarumo gali kauptis dirbtuvių duobėse arba prie garažo grindų.
Apskritai, sprendžiant, koks variklis leistų sutaupyti daugiausiai, reikia atsižvelgti į du veiksnius - kiek kilometrų nuvažiuojate per metus ir kokį atstumą nuvažiuojate vienu kartu. Kuo mažiau važinėjate, tuo daugiau sutaupysite pasirinkę benzininį variklį. Jei važinėjate daug, bet trumpais atstumais, galite įsirengti dujų įrangą. Prieš perkant automobilį, degalų tipas - ne vienintelis veiksnys, kurį reikia apsvarstyti. Nepamirškite patikrinti, kaip jūsų pasirinktame modelyje veikia dyzelinis ir benzininis varikliai. Dažnai paaiškėja, kad tame pačiame modelyje du skirtingi varikliai gauna visiškai skirtingus įvertinimus. Jei jūs norėtumėte dyzelinio variklio, bet statistika rodo, kad jis sugenda žymiai greičiau nei benzininis, degalams sutaupytus pinigus išleisite remontui, o tai reiškia tas pačias išlaidas, bet daugiau rūpesčių. Jei ieškote dujinio automobilio, nepamirškite, kad ne kiekviename benzininiame automobilyje galima įrengti dujų įrangą, o jei ir galima, tokie varikliai gali būti linkę dažniau gesti.