Lietuvos sostinės širdyje, Katedros aikštėje, kartais nutinka neįprastų įvykių, kurie atkreipia dėmesį ir sukelia diskusijas. Vienas tokių įvykių - automobilio buvimas pačioje aikštės širdyje, kurioje įprastai matome tik pėsčiuosius ir retkarčiais renginių dalyvius. Tačiau istorija pasakoja apie gerokai senesnius laikus, kai automobiliai tik pradėjo savo kelionę Lietuvos keliais ir netgi tapo svarbia susisiekimo priemone tarp miestų.
Retų automobilių kolekcijos ir kelionės
„L’Imperial rallye“ klubo technikos kolekcija išties neeilinė. Sostinės senamiestyje šiuo metu stovi tokie automobiliai kaip „Jaguar MK2“, „Mustang Shelby GT350“, „Mercedes 300 SL“, „BMW 328“, „Jaguar XK140“, „Aston Martin DB5“, „Jaguar XK 150S“, „Mercedes 300 SL“, „Ferrari 250 GT“, „Citroen DS“ kabrioletas, „Jaguar XK 120“, „Porsche 356“, „Lamborghini 350“, „Porsche 911 S“, „Mercedes-Benz 280 SL“. Taip pat ir itin impozantiškas tamsiai mėlynos spalvos „Bentley“.
Kelionėje juos lydės mechanikų komanda ir vienas papildomas automobilis tam atvejui, jei kažkurio iš turistų technika patirtų rimtą gedimą. Kaip lrytas.lt pasakojo šio išskirtinio ralio dalyvių komfortą viešnagės Lietuvoje metu padedanti užtikrinti turizmo agentūrų tinklo „West Express“ atstovė Vilija Malinauskaitė, automobiliai specialiais vilkikais buvo atvežti iš Prancūzijos ir Belgijos. Sekmadienį jie pradės turistinę kelionę po visas tris Baltijos šalis, aplankydami ir vietas, kuriose užsienio turistai matomi kiek rečiau - pavyzdžiui Aukštaitijos nacionalinį parką. „Jie pamėgins kiek plačiau pamatyti mūsų šalių grožį. Tai bus dešimties dienų kelionė, į kurią leisis 36 prancūzai“, - kalbėjo pašnekovė.
Apie turistus V. Malinauskaitė pasakojo tik tiek, kad tai yra žmonės mėgstantys keliauti. Kasdieniniai jų darbai netgi nesusiję su automobiliais, tačiau tai ši kompanija stengiasi bent kartą per metus susirinkti tam, kad retais klasikiniais automobiliais įveiktų nepažįstamus kraštus. „Tai yra žmonės, kurie daugiau mėgsta keliauti savarankiškai. Taip, jie turės maršrutus ir keliaus lyg ir vienoje grupėje, tačiau kiekvienas gali nukrypti nuo kelio savo nuožiūra. Bendri susitikimai įvyks sustojant pavalgyti“, - apie prancūzų įpročius kalbėjo ji.
Įdomu tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija „L’Imperial rallye“ sudominusių šalių sąraše yra greta tokių egzotiškų kraštų kaip Indija, Kinija ar Naujoji Zelandija. Anot V. Malinauskaitės, Baltijos šalys prancūzams vis dar yra labai mažai pažįstamas kraštas.
Automobilių istorija Lietuvoje: nuo pirmųjų registracijų iki tarpmiestinio susisiekimo
Kelionė laiku atgal atskleidžia automobilių atsiradimo ir vystymosi istoriją Lietuvoje. Pirmasis lengvasis automobilis šalyje pasirodė dar 1913 metais. Tai buvo prancūzų gamybos keturvietis automobilis UNIC, su 12 AG varikliu, kurį įsigijo Panevėžio gyventojas Boleslovas Antonovičius Reutas.
1924 m. birželio 12 d. laikraštyje „Panevėžio balsas” buvo skelbiamas skelbimas: „Automobilis, vežantis keleivius iš Panevėžio į Biržus išvyksta 6 valandą ryte ir grįžta 10 val. vakare. Automobilis keleivių laukia Vasario 16 g. ir Laisvės aikštės kampe“.
Praėjus dvejiems metams, 1926 m. liepos mėn., šiuo maršrutu keleivius vežė Juozapas Kondrošas automobiliu FORD TOURING. Iš Panevėžio jis išvažiuodavo 6 val. ryto, Kaune būdavo 10 val. ryto. Bilieto kaina - 20 litų. Į Panevėžį sugrįždavo 8 val. vakaro. Tiesa, vietas ir bilietus reikėdavo užsisakyti iš vakaro adresu: Panevėžys, Vasario 16 g. Nr.19 pas p. Kondrošienę.
Po mėnesio, rugpjūčio mėnesį, atsirado dar vienas vežėjas F. Kurkulis, kuris taip pat vežė keleivius tuo pačiu maršrutu, tik išvykdavo viena valanda anksčiau nei jo konkurentas p. J. Rudens.
Rudens pradžioje keleivius į Kauną pradeda vežti dar vienas vežėjas, tai p. Sutkevičius. 1927 m. balandį broliai Kondrašai įsigiję dar vieną automobilį ir keleivius į Kauną veždavo maršrutu: Panevėžys - Ramygala - Šėta - Žeimiai - Jonava - Kaunas.
Po metų, 1928 m. pavasarį, padidėjo konkurencija tarp geležinkelių susisiekimo ir autobusais. Iš Panevėžio į Kauną geležinkeliu - 196 km, o autobusų keliu - tik 140 km. Autobusai keleivius nuveždavo per 3,30 val., o geležinkeliu - tik per 6,12 val., todėl žmonės mielai mokėjo už bilietą autobusu 15,20 Lt (matyti, kad autobusų bilietų kaina per metus sumažėjo beveik 5 litais), geležinkelio bilieto kaina buvo 13,40 Lt.
Panevėžio autobusų stoties gimimas ir iššūkiai
1930 m. gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas statyti autobusų stotį, iki to laiko Panevėžyje tokios stoties nebuvo. Projektas buvo jau paruoštas. Po mėnesio, kai buvo priimtas sprendimas statyti stotį, darbų imtis norą pareiškė du konkurentai: p. Chazenas ir Šukys. Stotis turėjo būti pastatyta beveik ties miesto valdyba kitoje gatvės pusėje. Reikalavimas buvo: pastatyti saugų, patogų ir erdvų garažą su atskirais nameliais - keleivių informacine ir laukimo vieta. Po dviejų savaičių konkursą statyti laimėjo p. Chazenas.
1930 m. rugpjūčio mėn. laikraštyje buvo aprašyta situacija Panevėžio autobusų stotyje: „Reikia pačiam būt ir matyt, kaip čia Panevėžy, suvažiuoja patys panevėžiečiai, dar ukmergiškiai autobusininkai ir konkuruoja dėl keleivių. Dinatūratas iš gerklės, riksmas, ermidelis, keleivio tampymas, keiksmas, kartais kone muštynės - štai kas aplink autobusus vakarais ir anksti rytais dažnai dedasi. Kaune jie (autobusininkai) sutvarkyti. Čia palaidesni. Dažnai tenka matyti, kaip nuolaidesnis konduktorius stačiai iškoneveikimas akiplėšiškesnių. Dėl vietų autobusuose irgi nekaip. Kadangi stačiai nepakenčiamas važiavimas autobuso gale, nes labai mėto, tai mūsų sodiečius už tą pačią kainą tik tenai ir kiša. O tie mielai sėdasi, manydami, kad bent kartą ir jie „ponais” (gale, mat sėdės!) pabus. Ypač nukenčia moterys. Vidurinės vietos, kažkodėl dažnai vaikų ir pusbernių prisėdusios, kurie mat, vietą kitam saugo. Be to, šoferiai dažnai nakvoja prie savo mašinų, nes ne gali kiekvieną kartą viešbučiuose nakvoti. Tad dabar, kai Panevėžys stato Autostotį ir kai, girdėt, priverstinai ten turės visi autobusai suvažiuoti ir sustot, tai gal pasirūpins ir keletą kambariukų šoferiams įrengt, kur jie galėtų pailsėti ir pavalgyti. Taip yra mūsų geležinkeliuose, taip yra svetur ir geresnėse autostotyse.”
Panevėžio miesto taryba 1930 m. 11 mėn. 11 d. priėmė sprendimą dėl autobusų stoties statybos. 1931-01-02 miesto valdyba pasirašė sutartį su broliais Izraeliu ir Samueliu Kisinais dėl autobusų susisiekimo įvedimo Panevėžio mieste. Pasirašyta sutartis turėjo galioti iki 1934-01-01. Sutartyje buvo numatyti du autobusų maršrutai: „Geležinkelio stotis - Ramygalos gatvė” ir „Miesto skerdykla - Pušaloto gatvė”. Sutartyje buvo numatyta, kad autobusai mieste važinės kas 15 min. Šiuose maršrutuose turėjo kursuoti 4 autobusai, pradžioje taip ir buvo. Bet liepos mėn. pradžioje kursuodavo tik du autobusai, trečias dažnai gesdavo.
Metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, autobusai, važiuodami Ramygalos gatve, kaskart trumpino maršrutą, jie ne tik neprivažiuodavo iki Sietiškių g., bet ir iki Sodų g. Atvažiavę iki žydų ligoninės, apsisukdavo naujai nutiestoje Katedros gatvėje, o žmonės galėjo laukti autobuso net visą parą pažymėtoje vietoje.
1931 m. gegužės mėn. įvyko nelaimė: autobusas, važiuodamas iš Kėdainių į Panevėžį, ties Krekenava nuvirto į griovį. Laimė, autobusas atsirėmė į tvorą, todėl nė vienas keleivis nenukentėjo.
Nuo 1931 m. birželio 20 d. atidarytas naujas maršrutas „Panevėžys - Šiauliai”. Ne retas atvejis buvo, kai autobusai patirdavo avarijas. Taip įvyko ir 1931 m. spalio 25 d. apie 22 val. autobusas važiuodamas iš Ukmergės į Panevėžį už Raguvos įvažiavo į griovį.
1930 m. birželio 15 d. Panevėžio mieste buvo registruota 11 autobusų, o Panevėžio apskrityje - tik du autobusai.
1932 m. pradžioje broliai Samuelis ir Izraelis Kisinai, kurie 1931 metais pagal sutartį su miesto valdyba mieste organizavo autobusų susisiekimą, bankrutavo. Balandžio mėn. 24 d. spaudoje paskelbta, kad parduodami brolių Kesminų visi 4 autobusai iš varžytinių, padengiant Ūkio banko ieškinį sumoje 2391 Lt 90 ct. Varžytinės turėjo įvykti gegužės mėn. 12 d.
Autobusų susisiekimas Panevėžio mieste buvo atnaujintas 1932 m. gegužės mėn. 26 d. Miesto autobusas laukdavo prie geležinkelio stoties ir veždavo į miestą. Ši paslauga kainavo 50 centų. Taip pat buvo maršrutai: „Miestas - Pajuostis” 60 ct., „Miestas - Berčiūnai” 75 ct. Į Berčiūnus autobusai vykdavo pagal miesto Burmistro patvirtintą tvarkaraštį. Taip pat keleiviams galima buvo važiuoti autobusais, kad nepavėluotų į abudu greituosius traukinius. Nuo birželio mėn. 12 d. buvo pakeistas tvarkaraštis susisiekimui su Berčiūnais: 4 kartus darbo dienomis ir 8 kartus šventadieniais. Birželio antroje pusėje autobusai kursuodavo tarp Panevėžio ir Subačiaus.
1933 m. Berčiūnų miesteliui suteiktas kurorto statusas. Susisiekimui tarp Panevėžio ir Berčiūnų nuo birželio 1 d., be vienkartinių bilietų, įdiegti dar ir mėnesiniai bilietai. Mėnesinio bilieto kaina 35 Lt. Mėnesiniai bilietai buvo dviejų rūšių: vardiniai ir „pareiškėjo”. Vardinis bilietas buvo duodamas vienam asmeniui be perdavimo teisės, turėjo keleivio nuotrauką ir galiojo važiuoti autobusais tarp Panevėžio ir Berčiūnų neribotą reisų kiekį. „Pareiškėjo” bilietas galiojo vienai dienai po vieną kartą į kiekvieną pusę, bet su šiuo bilietu galėjo važiuoti kiekvienas, t. y. bilietas galėjo būti perduodamas kitam, jei pats jo (bilieto) šeimininkas nevažiuodavo. Mėnesiniai bilietai galiojo važiuoti visais AMLIT autobusais: tiek važiuojantiems pagal tvarkaraštį, tiek papildomais autobusais, bet autobusų administracija būtinai parūpindavo vietą tokio bilieto šeimininkui tik tai autobusuose, važiuojančiuose pagal grafiką. Vienkartinio bilieto kaina 1933 m. buvo - 1 Lt.
Gegužės mėn. 1933 m. pagal Autovežimių įstatyme įtvirtinus kelių ruožų ir leidimų sistemą, įvedus naujus mokesčius, kai kurie autobusų savininkai, susiskaičiavę pajamas ir mokesčius bei išlaidas, nutraukė susisiekimą kai kuriuose ruožuose. Taip atsitiko Rokiškyje, iš kurio anksčiau autobusais galėjai pasiekti Panevėžį, Kauną ir kitur.
1933 m. liepos mėn. vienas „sodietis”, apsilankęs Panevėžio Autobusų stotyje, parašė straipsnelį į tuometinį laikraštį „Panevėžio Balsas”, kuris vadinosi „Netvarka autobusų stotyje“: „Rėkia, šaukia. Paklausi kelio, nemokės tau lietuviškai atsakyti. Nežinai nė kur informacijų biuras. Nėra prie kai kurių autobusų (pav., į Pakruojį) kainaraščio, tvarkaraščio ir užrašo į kur eina. Stumdo žmonės, keikiasi, plūstasi derasi. Tikros kainos net negali sužinoti. Reiktų kuo greičiausiai valdžios įstaigoms įsikišti, mašinų tvarką patikrint, tarnautojams kokius nors ženklus išduoti, kaip yra gelž., stotyse, suvienodinti kalbą (dabar oficialios kalbos lenkų, rusų ir žydų, o lietuvių nustumta) ir bent smarkiosiomis judėjimo dienomis ir autobusų ėjimo valandomis policininką pastatyti. Baigdamas turiu pasakyti, kad autobusai mėgsta pasivėlinę išvažiuoti“.
1934 m. pavasarį buvo paskelbtas tarpmiestinių autobusų tvarkaraštis ir kainoraštis. Iš Panevėžio į Kauną buvo du maršrutai: vienas ėjo pro Raguvą, kitas pro Naujamiestį. Abiem maršrutais autobusai išvykdavo tuo pačiu metu - 5 val. ryto ir grįždavo apie 21 val. Taip pat autobusai važiuodavo į Biržus (6 Lt.), į Anykščius (3,50 Lt.), į Kupiškį (3 Lt.), bandomieji reisai po ilgesnės pertraukos į Rokiškį (5 Lt), bet vykdavo ne kasdien ir į Pasvalį, bet veždavo keleivius su lengvuoju automobiliu.
Rugpjūčio mėn. maršrutu „Panevėžys - Kaunas” pradėjo vežti du lietuvių savininkų autobusai Nr. Pa 9 ir Nr. P 26., sprendžiant iš registracijos numerių, vienas buvo registruotas Panevėžio apskrityje, kitas Panevėžio mieste. Vieną dieną važiuodavo pro Krekenavą, kitą dieną per Ramygalą.
Antroje metų pusėje mieste autobusų susisiekimą organizavo Amerikos lietuvių akcinė bendrovė AMLIT. Buvo vienas maršrutas: Laisvės aikštė - Geležinkelio stotis. Per dieną atlikdavo penkis reisus. Pirmas prasidėdavo nuo Laisvės aikštės 14,10 val., paskutinis iš Geležinkelio stoties - 2,30 val. nakties. Matyt, grafikai buvo suderinti su traukinių grafiku, kad keleiviams būtų patogu. Kainoraštis buvo toks: Laisvės aikštė - Gelež. stotis arba atgal 30 ct., Laisvės a. - Paštas 20 ct., Paštas - Gelež. stotis 10 ct.
Tą pačią bendrovę tvarkė ir prižiūrėjo Autobusų stotį. Tais pačiais 1934 m. Nors autobusų stotį buvo įsipareigojusi prižiūrėti Akc. bendrovė AMLIT, bet tvarkos stotyje nebuvo tokios, kokios norėjo keleiviai. „Vos patenki į Panevėžio auto garažą, tuoj apipuola pulkas žydų ir stumia į savo autobusą. Keleiviai nenorintieji su žydais reikalų turėti, gauna įvairių išgirsti koliojimų ir epitetų. Jei pakliūva į garažą moteriškė, tai žydai, net neatsiklausdami kur nori važiuoti, stumia į savo autobusą.
Įdomus faktas, kad autobusų maršrutais, jungiančiais Panevėžio miestą su kitais miestais, vežė daugiausia kitų miestų autobusų savininkai, nes pagal Statistikos biuletenį 1934 m. tiek Panevėžio mieste, tiek apskrityje buvo užregistruota po vieną autobusą. Kauno apskr. - 25 autobusai, Kėdainių apskr. - 6 autobusai.
1934 metais Kauno apskrities valdybos autobusai, vežantys keleivius tarp Kauno ir Panevėžio, dažnai keldavo problemų. „Keleivinis autobusas Nr. 12 duotas Kėdainių apskr. valdybos išvažiavo iš Panevėžio auto stoties ir pakeliui į Kauną 11 kartų gedo. Patvirtintame apskr. savivaldybės tvarkaraštyje buvo nurodyta, kad į Kauną atvyksta 10 val, o atvyko 11,30 val. Kitą dieną kitas autobusas Nr. 10 duotas irgi Kėdainių apskr. valdybos išvažiavo iš Kauno ir atvažiavęs iki Šėtos toliau negalėjo važiuoti - buvo tamsu, o sugedo generatorius. Keleiviai išlipo ir sulaukę ta kryptimi važiuojančio antro autobuso baigė tęsti kelionę.
Dar vienas pavyzdys, kad maršrutu Kaunas - Panevėžys vežė ne panevėžiečiai: 1935 m. vasario 20 d. Marijampolės autobusas Nr. 17 (sav. Ant. Babrauskas) vežė 17 keleivių, 19 val., 6-me km. nuo Kėdainių vieškelyje Kėdainiai - Šėta prie Arustuvėlės kaimo važiuodamas į apledėjusį kalną, (kokių 15 m aukščio) pradėjo važiuoti atgal ir įgriuvo nuo stataus 3-4 metrų kranto į Malčiaus upelį. Įgriuvęs apvirto ant šono, dėl to išvengta didesnės nelaimės. Autobusą iki pusės buvo apsėmęs vanduo, todėl keleiviai gavo „šaltą vonią”. Buvo sužeisti lengvai 6 keleiviai. Kiek sunkiau sužeistas šoferis Savickas, kuris buvo nugabentas į Kėdainių ligoninę. Nelaimės ištiktieji prisiglaudė pas pil. Iz. Pupkevičių. Apie įvykį buvo pranešta Kėdainių policijai, kuri su ligoninės gydytoju atvyko į įvykio vietą, perrišo sužeistuosius ir grįžusi atgal, atsiuntė kitą autobusą, su kuriuo keleiviai Panevėžį pasiekė 5 val.
1935 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas autobusų susisiekimo tvarkaraštis. Remiantis juo, iš Panevėžio galima buvo nuvažiuoti į Kauną pro Naujamiestį, Krekenavą, Surviliškį, Kėdainius ir pro Ramygalą, Šėtą, Jonavą. Taip galima buvo nuvažiuoti į Biržus pro Pumpėnus, Pasvalį, Pabiržę. Daugiau tuo metu maršrutų iš Panevėžio nebuvo.
Vežti maršrutu „Panevėžys - Kaunas” lietuviai naudojo tris autobusus, iki 1934 m. Nuo liepos mėn. vidurio Panevėžio - Kauno autobusų linijoje įvesta leidimų sistema, remiantis kuria autobusai turėjo atitikti susisiekimo taisykles. Autobusais galima buvo vežtis (ne leidimų ruožuose) nemokamai bagažo iki 10 kg. Vasaros pabaigoje buvo patikslintas Panevėžys - Biržai vieškeliai autobusais susisiekti tvarkaraštis.
Neįprastas incidentas Katedros aikštėje
Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje, antradienio vakarą įvykęs neįprastas incidentas sukėlė praeivius ir tarnybas ant kojų. BMW vairuotojas suko ratus Katedros aikštėje. Kaip pasakoja liudininkas, vyras mašina apgadino ir bažnyčios duris.
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas įvykio liudininkas Naglis pasakoja, kad antradienio vakarą aplink Katedros aikštę ratus suko 1-os serijos juodo BMW vairuotojas. „Buvome prie Katedros aikštės, pasižiūrime į šoną ir matome, kad kažkoks darbuotojas bėga link važiuojančios mašinos ir išgirstame - bum - BMW 1-uko vairuotojas užvažiavo ant kolonų prie bažnyčios laiptukų ir atsitrenkė į Katedros vartus“, - prisimena Naglis.
Restorano darbuotojams ir policijai veikėjo sugauti kol kas nepavyko. Nuo BMW vairuotojo smūgio į bažnyčios duris, šios liko šiek tiek praviros, sako Naglis. Tuo tarpu vairuotojas, apsukęs keletą ratų Katedros aikštėje, pravažiavo per laiptelius ir nusuko Lietuvos nacionalinio muziejaus link.
Grupuotė jaunuolių iš vairuotoją bandžiusio vytis darbuotojo išsiaiškino, kad vyras pasistatė ir paliko automobilį atviromis durelėmis viduryje Katedros aikštės, kur paprastai stovi Kalėdų eglė. „Sakė, kad žmogus buvo psichiškai nestabilus arba apsvaigęs“, - užsimena jaunuolis. Tačiau viešbučio darbuotojai su naujienų portalu tv3.lt nepasidalino, ką vyras viešbutyje veikė ir kodėl darbuotojas vyrą vijosi.
Policijos duomenimis, 20 val. 29 min. buvo gautas pranešimas apie BMW vairuotoją, važinėjantį Katedros aikštėje. Kitas pranešimas buvo gautas 0 val. 20 min. iš „Grand hotel“ viešbučio darbuotojos, kad vyras lankėsi viešbučio restorane. Pasak Vilniaus policijos komisariato Komunikacijos poskyrio darbuotojo Tomo Bražėno, atvykus pareigūnams, pažeidėjo jau nebebuvo, pretenzijų taip pat niekas neišreiškė. Savininkas buvo nustatytas pagal automobilio numerius.
„Policijos pareigūnai susiskambino su automobilio savininku. Jis pasakė, kad greitai bus namuose, bet nuvykus nurodytu adresu automobilio vairuotojas nepasirodė“, - sakė T. Bražėnas. Automobilį pareigūnai rado Islandijos gatvėje. Vyrui surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo eismo saugumo pažeidimo.
tags: #katedros #aiksteje #pakabintas #automobilis