Karštomis dienomis oro kondicionierius automobilyje padeda ištverti kelionę. Tačiau vairuotojai neretai susiduria su klausimu: kokią įtaką įjungtas kondicionierius daro automobilio kuro sąnaudoms? Įprastai manoma, kad įjungtas kondicionierius degalų sąnaudas padidina vienu litru 100-ui kilometrų. Bet ar tai išties teisingas faktas? Pasidoro, viskas priklauso nuo keleto aspektų.
Kuro sąnaudų skirtumai: kondicionierius prieš atidarytus langus
Įsitikinimas, kad kondicionierius smarkiai didina degalų sąnaudas, nėra iš piršto laužtas - jis kilo iš senesnių automobilių patirties. 90-ųjų ir ankstesnių metų modeliuose oro kondicionavimo sistemos veikė visai kitaip nei šiandien. Tų laikų A/C kompresoriai dažnai būdavo nuolat mechaniniu būdu varomi nuo variklio diržo, be jokios elektroninės kontrolės. Kai įjungdavai kondicionierių, variklis gaudavo papildomą apkrovą - o tai tiesiogiai didindavo degalų sąnaudas. Vasarą mieste tai galėjo reikšti net ir 1 litro skirtumą 100 kilometrų. Taip ir gimė mitas - jis buvo pagrįstas realybe, tik... tos realybės technologijos seniai pasikeitusios.
Šiuolaikiniuose automobiliuose oro kondicionavimo sistemos - tai nebe senas kompresorius su vienu režimu, o daugiasluoksnė, išmani sistema, valdoma elektronika. Pagrindinis skirtumas: kondicionierius veikia tik tada, kai to reikia, o apkrovą dažniausiai reguliuoja kintamo tūrio kompresorius. Tokie kompresoriai prisitaiko prie salono temperatūros - dirba intensyviau tik įkaitus automobiliui, o vėliau persijungia į minimalią galią; nėra sujungti su varikliu pastoviai, todėl neveikia be reikalo; dažnai valdomi elektromagnetiniu sankabos mechanizmu, kuris atjungia sistemą, kai A/C nereikia.
Praktiniai bandymai rodo, kad šiuolaikinio kondicionieriaus įtaka degalų sąnaudoms dažniausiai siekia vos 0,2-0,5 l/100 km. Tai priklauso nuo kelių veiksnių: automobilio dydžio ir variklio tūrio - kuo galingesnis variklis, tuo mažiau pastebima A/C apkrova; kintamų keliavimo sąlygų - mieste sąnaudos gali šiek tiek išaugti, magistralėje beveik nesikeičia; lauko temperatūros - kuo karščiau, tuo intensyviau veikia kompresorius; salono dydžio - didesniam automobiliui atvėsinti reikia daugiau energijos.
Įprastai manoma, kad įjungtas kondicionierius degalų sąnaudas padidina vienu litru 100-ui kilometrų. Tačiau kitais duomenimis, nesvarbu kur, mieste ar užmiesčio kelyje, automobilį eksploatuojant su įjungtu oro kondicionieriumi, degalų sąnaudos vidutiniškai padidėja 5-10 proc. Dėl to nemažai vairuotojų tiesiog paspaudžia klimato kontrolės mygtuką „išjungti“. Tačiau dažnai degalų kiekis, kuris yra panaudojamas kondicionieriui, būna mažesnis nei vienas litras, nes važiuojant uždarytais langais, nenukenčia automobilio aerodinaminis pasipriešinimas.
Kai važiuojate daugiau nei 70 km/h greičiu, geriau įjunkite oro kondicionierių. Važiuojant apie 90 km/h su atvirais langais, kuro sąnaudos gali išaugti iki 20 proc.! Itin karštomis dienomis komforto ir saugumo sumetimais įjungti oro kondicionierių automobilyje rekomenduojama ir tuomet, kai važiuojate lėčiau.
Žurnalistų atliktas testas parodė, kad važiuojant 90 km/val. greičiu „Kalina“ be oro kondicionieriaus sunaudoja 5,5 l/100 km. Atidarius langus, esant 90 km/val. greičiui, kuro sąnaudos padidėjo ne daugiau kaip 0,1 l/100 km. Vis greitėjant, sąnaudos didėjo: važiuojant 110 km/val. greičiu su atvirais langais, kuro sudeginama jau 0,35 l/100 km daugiau. Su oro kondicionieriumi sąnaudų padidėjimas yra ryškesnis: nuo 0,5 litro 90-100 km/val. iki 0,4 litro 110 km/val. Esant maždaug 120 km/val. „Kalina“ su atviru langu vartojo benzino tiek pat kaip ir su įjungtu oro kondicionieriumi.
Važiuojant „Ford Focus“ 90 km/val. greičiu, sudeginama 3,8 l/100 km kuro, o 110 km/val. - 5 l. Kaip ir „Kalina“, atidarius langą ir padidinus greitį, sąnaudos padidėja 0,1 l/100 km. O štai įjungus oro kondicionierių ir važiuojant mažu greičiu, „Ford Focus“ „surijo“ beveik litru kuro daugiau. Didėjant automobilio greičiui, sąnaudos tapo mažesnės, o greičio matuoklio rodyklei pasiekus 110 km/val., išlaikyti vėsą salone reikėjo 0,7 l daugiau dyzelino. Atviro lango ir oro kondicionavimo papildomos išlaidos susilygino beveik ties 130 km/val.
Chrisas Evansas, „Leasing.com“ turinio skyriaus vadovas, rėmėsi 2004 m. Automobilių inžinierių draugijos (SAE) atliktu tyrimu, kuriame buvo nagrinėjamas abiejų šių priemonių poveikis. Buvo nustatyta, kad naudojant kintamosios srovės kondicionierių degalų sąnaudos gali padidėti iki 10 proc., tačiau atidarius langus ir važiuojant didesniu greičiu degalų sąnaudos gali padidėti net 20 proc.
Kitas tyrimas parodė, kad hibridinių automobilių degalų ekonomiškumui AC (automobilinė kondicionavimo sistema) naudojimas daro didesnę žalą nei įprastų automobilių, naudojančių tik vidaus degimo variklį. Hibridinio automobilio degalų naudojimo efektyvumas vidutiniškai sumažėjo 6,1 proc., palyginti su standartinio benzininio automobilio degalų naudojimo efektyvumu - tik 3,8 proc., o dyzelinio - 4,6 proc.
Taip pat verta pastebėti, kad žurnalistai testo metu kondicionierių įjungdavo visu pajėgumu, arba atidarydavo visus langus. Verdiktas: abiem atvejais galima rasti ir privalumų, ir trūkumų. Oro kondicionierius - naudingas ir patogus prietaisas, o jo eksploatavimas papildomai kainuoja. Tiesa, išlaidos gali būti mažesnės, jeigu klimato kontrole naudositės teisingai. Be to, oro kondicionierius nuolat reikalauja priežiūros ir valymo, bet gali apsaugoti saloną nuo suodžių ir užteršto oro. O atviras langas praverčia tik geru oru vakarais, kai gatvėse sumažėja automobilių srautai, ir tik važiuojant mažu greičiu.
Kada kondicionierius tikrai tampa degalų „ėdrūnu“?
Nors šiuolaikinės A/C sistemos veikia taupiai, yra situacijų, kai jos išties gali tapti apkrova varikliui - o kartu ir jūsų degalų bakui. Kada verta sunerimti?
- Per mažai šaltnešio (freono) - sistema dirba didesniu intensyvumu, nes negali efektyviai vėsinti. Tai padidina kompresoriaus darbą ir sąnaudas.
- Nesandarus kondensatorius arba pažeistas kompresorius - gali sukelti per didelę apkrovą varikliui.
- Neteisingai naudojama sistema - pavyzdžiui, recirkuliacijos režimas įjungtas nuolat arba kondicionierius paliekamas įjungtas net esant žemai temperatūrai.
- Blogai prižiūrėta sistema - užsikimšę filtrai, apnašos garintuve mažina efektyvumą.
Reguliari patikra ir kondicionieriaus pildymas ne tik užtikrina komfortą, bet ir padeda išlaikyti optimalias kuro sąnaudas. Taigi, pati sistema nėra problema - problemos kyla tada, kai ją pamirštame prižiūrėti.
Sveikatos aspektai ir saugus naudojimas
Vairavimas su įjungtu kondicionieriumi vasarą yra ne tik patogumo klausimas. Tai taip pat saugumo reikalas - ypač ilgose kelionėse, su vaikais ar senjorais, kai perkaitimas gali būti pavojingas.
Karštą saulėtą dieną stovinčio automobilio salone gali būti daugiau kaip 10 laipsnių karščiau nei išorinio oro temperatūra. Nepaisant pagundos laikyti langus uždarytus ir įjungti oro kondicionierių, patartina kelioms minutėms atidaryti langus, nes tai greičiausias būdas pakeisti karštą vidaus orą vėsesniu išorės oru. Po to vėl galite įjungti oro kondicionierių.
Niekada nepalikite atidarytų langų. Prieš įjungdami oro kondicionierių, pasirūpinkite, kad būtų pradėta tinkamai vėdinti patalpas! Šis procesas leidžia oro kondicionavimo sistemai greičiau pasiekti norimą temperatūrą, tačiau nepamirškite po to susukti langus ir uždaryti stoglangį! Įsitikinkite, kad neliko jokių angų. Oro kondicionierius gali tinkamai veikti tik sandarioje aplinkoje. Be to, atviras langas turi tokią pat įtaką degalų sąnaudoms, kaip ir į lauką išleidžiamas atvėsintas oras.
Vidutinė rekomenduojama oro temperatūra automobilio viduje yra nuo 20 iki 22 °C, tačiau labai karštomis dienomis rekomenduojama nevėsinti oro automobilyje daugiau, nei penkiais laipsniais, lyginant su temperatūra lauke. Vienas netinkamo oro kondicionieriaus naudojimo pavyzdžių - vos tik įsėdus į saulės įkaitintą automobilį, kondicionierių įjungti didžiausiu pajėgumu. Tačiau geriau temperatūrą mažinti palaipsniui. Tarkime, jeigu termometro stulpelis lauke rodo 25 laipsnius šilumos, iš pradžių automobilyje nusireguliuokite 23 laipsnius ir mažinkite palaipsniui. Kondicionierius ekonomiškiausiu režimu veikia esant minimaliam temperatūrų skirtumui.
Venkite šaltą orą nukreipti į žmones. Oro srautas turi būti tolygiai paskirstytas: išorinės orlaidės nukreiptos žemyn, vidurinės labiau aukštyn. Šalto oro nukreipimas į langus nėra naudingas, nes sumažina vėsinimo efektą. Svarbu vengti šaltą orą nukreipti tiesiai į kitus asmenis, nes tai gali sukelti peršalimą, galvos skausmą ar ausų infekcijas.
Oro kondicionieriai veikia cirkuliuodami orą uždaroje erdvėje, o tai reiškia, kad tas pats oras cirkuliuoja vis iš naujo. Dėl to ore gali kauptis dulkių dalelės, bakterijos ir grybeliai, kurie pakartotinai cirkuliuojami ir sukelia įvairias kvėpavimo takų problemas. Taip pat dėl ore esančių teršalų žmonės gali patirti alergiją, bronchitą ar kitas kvėpavimo problemas. Asmenims, sergantiems kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma, simptomai gali labai pablogėti. Kad to išvengtumėte, labai svarbu reguliariai valyti ir keisti oro kondicionieriaus filtrus. Tai darant sumažėja dulkių ir kitų dirgiklių kiekis ore, todėl oras cirkuliuoja švaresnis ir sveikesnis.
Oro kondicionieriai liūdnai pagarsėję tuo, kad sumažina drėgmės lygį, todėl patalpose susidaro sausa aplinka. Nors iš pradžių tai gali būti malonu, ilgainiui gali išsausėti oda ir akys, todėl gali atsirasti niežulys, dirginimas ir diskomfortas. Norėdami su tuo kovoti, kartu su oro kondicionieriumi namuose naudokite oro drėkintuvą arba reguliariai naudokite drėkinamuosius kremus, kad oda būtų drėgna. Sausoms akims gali būti naudingi dirbtinių ašarų lašai.
Mūsų kūnai sukurti taip, kad prisitaikytų prie natūralių aplinkos pokyčių, įskaitant temperatūros svyravimus. Ilgesnį laiką praleidę dirbtinai atvėsintoje aplinkoje, o paskui išėję į karštį, galime patirti šiluminį šoką. Žmonėms gali pasireikšti tokie simptomai kaip nuovargis, raumenų mėšlungis, o sunkiais atvejais net ir išsekimas. Svarbu mažinti temperatūrų skirtumą tarp kondicionuojamos aplinkos ir lauko, kad poveikis organizmui būtų kuo mažesnis.
Kondicionieriai gali sukelti komplikacijas ar net peršalimą, jei naudojami netinkamai. Oro kondicionieriai gali palengvinti tam tikrų infekcinių ligų plitimą. Pavyzdžiui, legionierių ligą sukeliančios bakterijos gali vešėti netinkamai prižiūrimose oro kondicionavimo sistemose, todėl gali kilti ligos protrūkis. Be to, kilus COVID-19 pandemijai, kilo susirūpinimas dėl oro kondicionierių vaidmens virusui plisti, ypač uždarose patalpose. Šiai rizikai sumažinti būtina reguliari priežiūra ir tinkama vėdinimo praktika.
Nuolatinis šalto oro poveikis gali sudirginti gleivinę, todėl gali išsausėti burna ir nosis. Dėl šios būklės organizmas gali būti jautresnis infekcijoms. Šiems simptomams sušvelninti gali padėti hidratacija.
Priežiūra ir profilaktika
Nors šiuolaikinės A/C sistemos veikia efektyviai, jos reikalauja reguliarios priežiūros, kad būtų užtikrintas optimalus veikimas ir išvengta problemų. Reguliari patikra ir kondicionieriaus pildymas ne tik užtikrina komfortą, bet ir padeda išlaikyti optimalias kuro sąnaudas.
Dažnai automobilių savininkai stebisi: iš kur atsiranda balutės po automobiliu, kai variklis ir oro kondicionierius jau būna kurį laiką išjungti? Tai ne motoro defektas, o iš orą atšaldančio garintuvo nutekėjęs kondensatas, kuris pašalinamas per tam skirtą vamzdelį.
Jei kondicionierius nešaldo, kaltas AC sistemos nesandarumas. Dažniausiai pasitaikantis gedimas yra sistemos nesandarumas. Aliuminio vamzdeliai ir radiatoriai tiesiogine prasme gali „supūti“ per vieną žiemą, nes kelių druskų „elektrolitas“ koroziją paspartina dešimtimis kartų. Nuo korozijos kenčia ne tik vamzdeliai, bet ir radiatoriai - problemų gali kilti jau 2-3 metų automobiliui! Kenčia ir garintuvas, kuris yra salono viduje.
Kondicionieriaus kompresoriaus gedimus dažnai sukelia normalaus aušinimo trūkumas, nors tai ir įvyksta ne iš karto. Įprastai kompresoriai negali atlaikyti didelių ilgalaikių apkrovų ir nustoja pumpuoti arba užstringa. Dažniausiai, tai užsikimšusio radiatoriaus arba neveikiančio ventiliatoriaus pasekmė.
Svarbu reguliariai valyti ir keisti oro kondicionieriaus filtrus. Tai darant sumažėja dulkių ir kitų dirgiklių kiekis ore, todėl oras cirkuliuoja švaresnis ir sveikesnis.
Prieš imdamiesi gražinti automobilį (pvz. keisti variklio groteles ar patį motorą), pasidomėkite, ar tai nepakenks kondicionieriaus darbui. Įprastai oro kondicionierius montuojamas netoli priekinių oro įtraukimo angų ir bamperio. Problema ta, kad „tiuninguojant“ automobilį, dažnai variklio groteles uždengia kietas paviršius, kuris neretai net trečdaliu sumažina reikiamo vėdinimui oro kiekio prasiskverbimą. Tai gali nulemti ir visos variklio sistemos sutrikimą.
Reguliari priežiūra: Užtikrinkite, kad jūsų oro kondicionavimo sistema būtų reguliariai prižiūrima ir tvarkoma. Tai apima filtrų valymą ir keitimą, taip pat tikrinimą, ar įrenginyje neauga bakterijos ar grybeliai.
Tinkamas vėdinimas: Kai įmanoma, į patalpą įleiskite šviežio oro, kad atskiestumėte ir išstumtumėte oro kondicionieriaus cirkuliuojamą orą.
Kaip oro kondicionierius žiemą gali užtikrinti jūsų saugumą ir sutaupyti pinigų? Ką daro automobilis?
Apibendrinant galima teigti, kad automobilio oro kondicionavimo sistemos sunaudojamų degalų kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių. Šiuolaikinės technologijos, kuriomis siekiama sumažinti oro kondicionavimo sistemos poveikį degalų suvartojimui, leidžia vairuotojams mėgautis šiluminiu komfortu salone ir kartu sumažinti neigiamą poveikį degalų ištekliams. Galiausiai, sumaniai ir apgalvotai naudojant oro kondicionierių, galima pasiekti pusiausvyrą tarp vairavimo komforto ir automobilio energijos vartojimo efektyvumo.