Oro tarša - tai atmosferoje esančių kenksmingų medžiagų (tokių kaip smulkiosios kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas) kiekio viršijimas, kuris gali pakenkti sveikatai.
Oro tarša - ne tik problema aplinkosaugos srityje, ji tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens - dieną ar porą, o be oro - tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, į aplinkos orą patekę teršalai gali būti išsklaidomi aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, su krituliais gali būti išplaunami iš atmosferos ir nusodinami į paklotinį paviršių arba kartu su oro masėmis gali būti pernešami dideliais atstumais į kitus regionus. Kai kurioje nors vietovėje ilgesniam laikui nusistovi ramūs, be kritulių orai, teršalai gali kauptis priežeminiame oro sluoksnyje netoli jų išmetimo vietų, o jų koncentracija aplinkos ore gali pasiekti kenksmingą žmonių sveikatai ar aplinkai lygį, t. y. viršyti teisės aktuose nustatytas normas. Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia.
Oro teršalai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai teršalai į aplinką išmetami tiesiogiai. Tai sieros ir azoto oksidai, anglies monoksidas ir dioksidas ir kiti. Antriniai teršalai susidaro iš pirminių jiems reaguojant tarpusavyje ar su aplinkoje esančiomis medžiagomis. Tipiškas antrinis teršalas - priežemyje susidaręs ozonas, viena pagrindinių fotocheminį smogą sudarančių medžiagų.
Pagrindiniai teršalai, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia ir kurių išmetamą kiekį Europos Sąjungos šalys yra įsipareigojusios palaipsniui mažinti, yra sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai (NOX), nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), amoniakas (NH3), kietosios dalelės. Vienas didžiausių antropogeninės kilmės teršalų šaltinių yra iškastinio kuro - anglies, naftos - deginimas elektros ir šilumos gamybai, t. p. transporto priemonių vidaus degimo varikliuose. Vykstant šiems procesams į aplinkos orą išmetami didžiausi sieros dioksido ir azoto oksidų kiekiai. Gamybiniai procesai pramonės sektoriuje lemia anglies monoksido, angliavandenilių ir kitų cheminių bei organinių junginių patekimą į aplinkos orą. Didžiausi amoniako kiekiai išsiskiria vykdant žemės ūkio veiklą.
Sieros dioksidas - išmetamas išsiveržus vulkanams ir įvairių industrinių procesų metu. Sieros dioksidas taip pat susidaro deginant sieros junginių turinčią anglį arba naftą. Sieros dioksido pagrindinis poveikis žmogui yra kvėpavimo takų dirginimas.
Azoto dioksidas susijęs su kraujotakos sistemos ligomis, astma, miokardo infarktu, pagyvenusių žmonių lėtine obstrukcine plaučiu liga. Nesitikima, kad klimato kaita turės įtakos NO2 koncentracijos lygiams.
Apsinuodiję anglies monoksido dujomis žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina.
Maži vaikai ir kūdikiai yra ypatingai pažeidžiami - PSO skaičiuoja, kad 2021 m. PSO įvertinimu, 2019 m. išorinė oro tarša sukėlė apie 4.2 mln. Oro tarša daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, apytikriai nustatyta, kad maždaug šeštadalis visų vaikų mirties ir ligų atvejų yra susiję su aplinkos veiksniais.
Oro užterštumas yra reikšmingas žmonių sveikatos būklės rizikos veiksnys, galintis sukelti alergiją, kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligas ar jų paūmėjimą. Vis daugėja mokslinių įrodymų, kad oro tarša ne tik neigiamai įtakoja kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą. Kalbant apie žmonių sveikatą, šilumos streso ir oro taršos derinys yra ypač žalingas. Simultaninis aukštos temperatūros ir oro taršos (PM, NO2 arba O3) poveikis gyventojams buvo susijęs su padidėjusiu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų priežasčių.
Europos Sąjungos šalyse aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra opi problema. Ypač dažnai didelė šių teršalų koncentracija susidaro Lenkijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir didžiausiuose kitų šalių miestuose. 2019 m. apie 307 000 ankstyvų mirčių ES 27 buvo susijusios su ilgalaikiu 2,5 μm ar mažesnio skersmens kietųjų dalelių (KD2,5)poveikiu. Prognozuojama, kad kietųjų dalelių koncentracija ore ateityje šiek tiek padidės, nors ir su tam tikru neapibrėžtumu. Be to, dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių sustiprėja cheminės reakcijos, dėl kurių susidaro antrinės KD.
Viena opiausių oro kokybės problemų Lietuvoje yra pasikartojantys, ypač šaltuoju metų laiku, padidėjusio oro užterštumo kietosiomis dalelėmis epizodai. Dažniausiai tai lemia būstams šildyti naudojamas taršus kietasis kuras (akmens anglys, durpės, malkos, medienos granulės). Ypač tai jaučiama tuose miestuose ar jų rajonuose, kuriuose vyrauja individualūs namai, neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Nemažai kietųjų dalelių į aplinkos orą patenka ir dėl kelių bei gatvių barstymo smėliu ar jo ir druskų mišiniu, mažinant jų slidumą, siekiant užtikrinti eismo saugumą. Dėl kietojo kuro naudojimo žiemą miestuose padidėja ir benzo(a)pireno koncentracija.
Kalbant apie pažemio ozoną, Europoje didėja šiaurinio pusrutulio foninė koncentracija, o pasaulinės didžiausios vertės mažėja. Atsižvelgiant į kintantį klimatą, vasarą prognozuojama didesnė antžeminio lygio O3 koncentracija, o didžiausias padidėjimas prognozuojamas šilčiausiems scenarijams ir Pietų bei Vidurio Europai. Prognozuojama, kad didžiausia koncentracija didės, o tai svarbu poveikiui sveikatai, nes trumpalaikis didelės didžiausios pažemio ozono koncentracijos poveikis yra susijęs su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatos problemomis. Pagal RCP4.5 scenarijų numatoma, kad 2050 m. kai kuriose Vidurio ir Pietų Europos šalyse su ozonu susijęs mirtingumas dėl pažemio lygio padidės iki 11 proc. Žemės ozonas susidaro atmosferoje vykstant lakiųjų organinių junginių (LOJ) ir azoto oksidų (NOx) fotocheminėms reakcijoms saulės šviesoje. Tikėtina, kad vykstanti klimato kaita BVOC išmetimą didins dėl didesnio karštų dienų skaičiaus; didėjantis CO2 kiekis atmosferoje taip pat gali turėti įtakos BVOC gamybai. Padidėjusi pasaulinė metano koncentracija ir aukštesnė temperatūra taip pat paspartina antžeminio lygio O3 gamybą. Be to, prognozuojama, kad tikėtinas didesnis stratosferos ozono antplūdis į troposferą dar labiau padidins pažemio ozono lygį visoje Europoje.
Kiti oro teršalai: Didelis pastatų drėgnumas ir potvyniai gali paskatinti pelėsių augimą ir padidinti kvėpavimo takų ligų paplitimą. Be to, miestų teritorijose oro tarša (visų pirma ilgalaikis aukštas NO2 lygis) gali padidinti žiedadulkių alergiškumą, kurio koncentraciją ir sezoniškumą veikia kintantis klimatas.
Taršos šaltinis - vieta, veiksmas ar veiksnys, dėl kurio į atmosferą išmetami teršalai. Kuro, atliekų deginimas. Naftos gryninimas. Sąvartynuose susidarantis metanas.
Nustatant OUI, remiamasi teršalų, kuriems pagal ES ir Lietuvos teisės aktus yra nustatytos trumpo periodo ribinės vertės, koncentracijų lygiais. Šis indeksas pagrįstas kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3) koncentracijų įvertinimu. Įvertinus nustatyto periodo (1, 8 ar 24 valandų) koncentracijas pagal užterštumo lygio skalę nustatomas indeksas. Įvertinama KD10, NO2, SO2, CO, O3 koncentracija stotyse. Pagal koncentracijos lygį iš pradžių kiekvienam matuojamam teršalui nustatomas tarpinis indeksas. Nustatant stoties OUI išrenkama didžiausia tarpinio indekso vertė, t. y. aukščiausias oro užterštumo lygis. Miestuose, kuriuose yra daugiau nei viena oro kokybės tyrimo stotis, miesto OUI nustatomas pagal tos stoties, kur oro užterštumo lygis aukščiausias, duomenis. Tokiu būdu, OUI atspindi blogiausią oro kokybę mieste. „OUI dabar“ nustatomas pagal matavimo stočių duomenis ir atsinaujina kas valandą. OUI yra tik kokybinė oro užterštumo įvertinimo išraiška, neturinti jokios mokslinės vertės ir negali būti naudojama kaip pagrindas ataskaitoms, vertinimams ar kitokioms mokslinėms interpretacijoms.
Tarptautiniu mastu Šiaurės Amerikoje ir Europoje oro tarša reguliuojama Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos, priimtos 1979 metais.
Dabartinės Lietuvos aplinkos apsaugos pagrindinis tikslas - užtikrinti subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę optimizuojant gamtonaudą. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo taršos, kurią sukelia pagrindiniai žmogiškieji šaltiniai, išskirdami įvairias kenksmingas žmonių sveikatai medžiagas, tokias kaip anglies monoksidas, anglies dioksidas, azoto dioksidas, azoto oksidas, kietosios dalelės, sieros dioksidas, angliavandeniliai ir kt.
Vykstantys ir numatomi demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, gyventojų senėjimas ir didėjantis pagrindinių sveikatos problemų paplitimas, taip pat prisidės prie su oro tarša susijusių ligų naštos didėjimo.
Vienas iš aplinkos oro taršos mažinimo būdų yra atsisakyti iškastinio kuro ir pakeisti jį alternatyviomis energijos gavybos rūšimis, pvz., saulės, vėjo ir geotermine energija. Net ir tokia atsinaujinančio kuro rūšis kaip mediena laikoma gana reikšmingu oro taršos šaltiniu, todėl sumažėjęs malkų ar medienos granulių deginimas taip pat gali pagerinti oro kokybę.
Politiniai sprendimai: Peržiūrėtos PSO pasaulinės oro kokybės gairės sudaro tvirtą mokslinių įrodymų pagrindą priimant sprendimus dėl švaraus oro politikos visame pasaulyje. Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, Europos Sąjunga peržiūri savo aplinkos oro direktyvas, kad jos būtų labiau suderintos su naujomis PSO gairėmis. Išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonės dažnai daro teigiamą poveikį transporto, energijos gamybos, būsto šildymo ir kt. sektoriuose išmetamiems oro teršalams ir taip sukuria abiem pusėms naudingą padėtį.
Oro kokybės vertinimus, įskaitant poveikį sveikatai, kasmet atlieka įvairios institucijos. Oro taršos prognozės ir ankstyvojo perspėjimo sistemos kartu su medicininėmis konsultacijomis gali sumažinti pavojų sveikatai. Jie taip pat gali būti naudojami sveikatos priežiūros sistemose, kad būtų pasirengta didesniam pacientų skaičiui skubios pagalbos skyriuose. Prognozavimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos veikia vietos ir regioniniu lygmenimis, pavyzdžiui, pagal EAA Europos oro kokybės indeksą.
Oro tarša - Kaune oras maksimaliai užterštas - TV bei spauda tyli !
Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą.
- Mažinkite energijos vartojimą - išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario.
- Užtikrinkite, kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Esant galimybėms, pakeiskite senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas, prisijunkite prie centralizuotų šilumos tinklų) arba įsirenkite alternatyvios energijos sistemas.
- Naudokite mažiau karšto vandens.
- Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu.
- Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės.
- Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu.
- Vairuokite ramiai - staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos.
- Venkite naudotis automobiliu trumpoms kelionėms - važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu.
Aplinka daro įtaką mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių taikymo įgyvendinimo, norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį.