Dažnai svarstote, ką daryti ir kokį transportą samdyti, kai reikia pervežti krovinį Lietuvos teritorijoje? Visi žinome, kad tarptautinio krovinių vežimo procesą reglamentuoja „vežimo biblija“ - CMR konvencija. Tačiau ar ji galioja Lietuvoje? Kroviniai Lietuvos teritorijoje vežami vadovaujantis kitu specialiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu.
Organizuojant vietinių krovinių pervežimus, svarbu gerai žinoti, kokios yra Jūsų teisės ir pareigos. Neturite tam laiko? Suprantame Jus, todėl siūlome rinktis profesionalias paslaugas. Ne tik atliksime vietinių krovinių pervežimus, bet ir suteiksime teisines konsultacijas - saugu, greita, patogu ir už prieinamą kainą. Manoma, kad bet koks informacijos šaltinis jau laikomas teisingos informacijos lobynu, tačiau kaip rodo praktika, taip nėra. Savo tinklapyje mes pateikiame tik tą informaciją, kuri yra aktuali mūsų partneriams ir klientams, kad pervežimo procesas būtų paprastesnis ir sklandesnis.
LR Kelių transporto kodeksas ar CMR konvencija?
Pervežimams Lietuvoje - LR kelių transporto kodeksas. Krovinių pervežimui naudojame tik tvarkingą ir visus techninius reikalavimus atitinkanti transportą, todėl visi kroviniai bus pristatyti saugiai ir be sugadinimų. Savo veikloje nuolat siekiame maksimalaus efektyvumo, todėl suprantame, kad tai neįmanoma be greito krovinių pristatymo.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant vežėjo atsakomybės klausimą dėl tarptautiniu maršrutu gabenamo krovinio praradimo ar sugadinimo, CMR konvencijos teisės normos būtų taikomos tik nuo to momento, kai vežėjas priima krovinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nagrinėtų bylų yra pažymėjęs: „Jei vežėjas, be pervežimo dar yra įpareigotas įpakuoti, saugoti ar dalyvauti krovinio pakrovimo procese ar jį stebėti, vežėjas laikomas priėmusiu pervežti krovinį tik šioms operacijoms pasibaigus įrašu.“ Kitaip tariant, jei vežėjo sandėliuose krovinys ruošiamas gabenimui (pvz. tinkamai įpakuojamas), sandėliuojamas, grupuojamas su kitais kroviniais, kraunamas į transporto priemonę ar iš jos iškraunamas ir pan., papildomų operacijų metu (iki krovinio priėmimo vežti) krovinį sugadinusiam vežėjui negalėtų būti taikomos vežėjo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos normos. Tuo tarpu LR Kelių transporto kodeksas nustato, kad vežimu yra laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
Kada prasideda ir kada baigiasi vežėjo atsakomybė?
Tiek pagal CMR konvenciją, tiek pagal LR Kelių transporto kodeksą vežėjas laikomas atsakingu už krovinį nuo krovinio priėmimo pagal važtaraštį. LR Kelių transporto kodeksas numato, jog krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Tuo tarpu CMR konvencijoje yra numatyta taisyklė, kad vežėjui pasirašius CMR važtaraštyje pradeda galioti prezumpcija, kad krovinys yra perduotas vežėjui ir šis nuo aptariamo momento atsako už jam patikėtą krovinį, nebent Šalys įrodytų, kad krovinys buvo perduotas anksčiau arba vėliau nei buvo pasirašyta CMR važtaraštyje. Taigi, LR Kelių transporto kodekso norma tarsi skamba kiek griežčiau, nepalikdama galimybės Šalims įrodinėti, jog krovinio priėmimas įvyko iki ar jau po važtaraščio pasirašymo. Tačiau, atsižvelgiant į kitą LR Kelių transporto kodekso teisės normą, kurioje yra numatyta, jog siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį, bei turint omenyje bendrąsias sutarčių aiškinimo nuostatas, jog Šalims prisiimant teises ir pareigas turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, manytume, kad ir vietinio pervežimo atveju vežimo sutarties šalys galėtų įrodinėti, jog krovinio perdavimas vežėjui (šiam prisiimant atsakomybę už krovinį) įvyko anksčiau / vėliau nei važtaraščio pasirašymas.
Ne ką mažiau svarbu žinoti, kada vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia. Kaip jau minėta, tiek CMR konvencija, tiek LR Kelių transporto kodeksas vežėjo civilinės atsakomybės pabaigą sieja su krovinio perdavimo gavėjui momentu, kuomet yra įgyvendinamos dvi sąlygos - krovinio pristatymas į paskirties vietą ir jo perdavimas tinkamam gavėjui. Krovinio perdavimą, taip pat kaip ir krovinio priėmimą atspindi krovinio gavėjo pasirašymas važtaraštyje. Todėl tiek CMR konvencijoje, tiek LR Kelių transporto kodekse yra numatyta, jog krovinio perdavimo momentas yra fiksuojamas gavėjo parašu važtaraštyje. Tačiau, jeigu Šalys savo valią perduoti-priimti krovinio valdymą aiškiai išreikštų kitais veiksmais, tokios aplinkybės galėtų būti įrodinėjamos atskirai ir krovinio perdavimo prezumpcija pagal įrašą važtaraštyje galėtų būti nuginčyta. Bet kuriuo atveju reikėtų turėti omenyje, jog pristatyto krovinio perdavimo negalima tapatinti su krovinio iškrovimu ir ne visada vežėjo atsakomybė baigiasi iškrovus krovinį. Anot Lietuvos aukščiausiojo Teismo: „pats krovinio perdavimas nesietinas tik su krovinio iškrovimo pradžia ar pabaiga. Krovinio perdavimu laikytinas momentas, kai krovinio gavėjas laisva valia priima krovinį valdymui ir pasirašo važtaraštyje.“
Krovinio perdavimas tinkamam gavėjui
Kalbant apie vežėjo atsakomybę ir jos pabaigos momentą, reikėtų taip pat atkreipti dėmesį, jog krovinio tinkamu perdavimu, kada vežėjo atsakomybė pasibaigia, laikomas krovinio perdavimas tinkamam gavėjui. Jeigu vežėjas, priešingai savo sutartiniams įsipareigojimams, perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), tai prilyginama krovinio praradimui, o vežėjo veiksmai tokiu atveju gali būti traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilygintinas CMR konvencijoje aptartiems tyčiniams veiksmams (t.y. tokiu atveju eliminuojama galimybė remtis CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę ribojančiomis normomis). Ir nors toks reglamentavimas, atrodo, yra savaime suprantamas, kilus ginčui dėl to, ar krovinys buvo pristatytas tinkamam gavėjui, pareiga įrodyti, kad krovinys buvo perduotas tinkamam asmeniui, tenka vežėjui. Teismų praktika rodo, kad vežimo sutarties šalys dažnai skirtingai suvokia savo pareigas ir atsakomybę tiek vežimo sutarties pradiniame, tiek galutiniame etapuose. Kai kuriais atvejais tokių nesusipratimų būtų galima išvengti krovinio perdavimo procesą aiškiau aptarus sutartyse, kai kuriais atvejais galimiems nuostoliams užkirsti kelią galėtų paprasčiausias darbuotojų švietimas ir žinojimas.
Byloje ieškovas nurodė, kad su atsakove sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, kurioje susitarė, jog atsakovė iš pasikrovimo vietos Italijjoje paims krovinį ir pristatys į Lietuvą. Sutartyje šalys nurodė, kad pervežimo paslaugos kaina - 110 Eur (plius PVM). Ieškovė sumokėjo atsakovei 133,10 Eur. Ieškovė teigė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. (ketvirtadienį) nepaėmė krovinio Sutartyje nurodytu pasikrovimo vietos adresu, žadėjo tai padaryti 2018 m. gegužės 18 d. (penktadienį), tačiau, ieškovei 2018 m. gegužės 18 d. susisiekus su atsakove dėl krovinio paėmimo, nurodė, jog krovinį galės paimti tik kitą savaitę. Ieškovė, siekdama užtikrinti savo įsipareigojimus ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 21 d. pristatyti krovinį jo gavėjai, tą pačią dieną (penktadienį) po pietų kreipėsi į kitą vežėją dėl krovinio paėmimo. Kadangi krovinį reikėjo paimti tą pačią dieną ir pristatyti skubiai, tai pigiausiai pervežti krovinį sutikusiai vežėjai ieškovė sumokėjo 900 Eur pervežimo kainą. Dėl netinkamo atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ieškovė patyrė 790 Eur dydžio nuostolius, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas - CMR konvencija. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, inter alia, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti - nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis - konsensualinė, nes pripažįstama, jog ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų.
TIR konvencija ir jos taikymas
TIR (Transports Internationaux Routiers, tarptautinio kelių transporto) sistema suteikia galimybę prekes vežti pakeliui muitinių administracijoms taikant tik būtiniausias intervencijos priemones bei palyginti paprastai naudotis reikiamomis garantijomis. Sprendime pateikiama Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (TIR konvencija) teksto suvestinė redakcija su visais nuo originalios TIR konvencijos paskelbimo 1975 m. padarytais pakeitimais.
Visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir pati ES yra 1975 m. TIR konvencijos susitariančios šalys. TIR tikslais ES yra laikoma bendra teritorija. TIR konvencijos nuostatos gali būti taikomos ES tik tuo atveju, jei prekių gabenimo pradžia arba pabaiga įvyksta ES nepriklausančioje šalyje arba prekės gabenamos tarp ES valstybių narių per ES nepriklausančią šalį ir prekės turi būti gabenamos: kelių transporto priemone, automobiliniu traukiniu arba konteineriu be tarpinio perkrovimo; kai kertama vienos ar kelių valstybių sienos tarp išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos; bent tam tikrą kelio dalį kelių transportu (TIR sistemos taikymas toje kelionės dalyje, kuri vyksta ne kelių transportu, laikinai sustabdomas); garantuojant įgaliotosioms asociacijoms; su oficialia TIR knygele.
Principai ir TIR knygelės
Prekėms, gabenamoms pagal TIR procedūrą, taikomos šios nuostatos: tarpinėse muitinės įstaigose prekėms neturi būti taikomi importo arba eksporto muitai ir mokesčiai; jei prekės vežamos plombuotomis transporto priemonėmis ar konteineriais, paprastai jos neturėtų būti tikrinamos tarpinėse muitinės įstaigose; tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, muitinės įstaigos išimties tvarka, tais atvejais, kai įtariama, kad buvo padarytas pažeidimas, gali prekes patikrinti.
Muitinės įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos suteikia asociacijoms teisę išduoti TIR knygelės ir būti garantais. Asociacijos privalo: būti įsisteigusios bent vienerius metus išdavimo šalyje; įrodyti, kad jų finansinė būklė yra gera ir jos turi galimybę vykdyti prievoles; nebūti padariusios rimtų ar pakartotinių muitinės ar mokesčių srities teisės aktų pažeidimų. TIR knygelė gali būti išduodama tik asmenims: kurie gali įrodyti, kad turi patirties ar sugebėjimą nuolat vykdyti tarptautinius vežimus; kurių finansinė būklė yra gera; kurie nėra padarę rimtų ar pakartotinių muitinės ar mokesčių srities teisės aktų pažeidimų; kurie gali įrodyti, kad turi TIR konvencijos taikymo žinių.
Prekių gabenimas su TIR knygele
Prekės turi būti gabenamos tik tinkamumo liudijimą turinčiomis bei konstrukcijų ir įrangos reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ar konteineriais. Šalys gali nesutikti pripažinti tinkamumo liudijimo galiojimą tų kelių transporto priemonių ar konteinerių, kurie neatitinka šių sąlygų. Tačiau jos turėtų vengti sulaikyti transporto priemones, jei aptikti trūkumai yra nedideli ir nekelia su kontrabanda susijusios rizikos. Pagal TIR procedūrą: laikinai importuojant kelių transporto priemonę ar konteinerį, jokio ypatingo muitinės dokumento pateikti nereikia; prie kelių transporto priemonės pritvirtinamos stačiakampės lentelės su užrašu „„TIR““; viena lentelė tvirtinama priekyje, kita - gale; kiekvienai kelių transporto priemonei ar konteineriui (arba keliems konteineriams, sukrautiems į vieną kelių transporto priemonę arba automobilinį traukinį) įforminama viena TIR knygelė; TIR knygelė galioja tik vienai kelionei; TIR kroviniai gali būti gabenami per ne daugiau kaip aštuonias išvykimo ir paskirties muitinės įstaigas; išvykimo šalies muitinės įstaigos imasi visų būtinų priemonių, kad įsitikintų krovinio manifeste pateiktų duomenų tikslumu; tarpinėse muitinės įstaigose ir paskirties muitinės įstaigose kelių transporto priemonė (ir jos krovinys) ir jį atitinkanti TIR knygelė pateikiami muitiniam tikrinimui; muitinės įstaigos paprastai pripažįsta kitų susitariančiųjų šalių plombas, jeigu jos nepažeistos, tačiau minėtos muitinės įstaigos gali papildomai uždėti savo plombas.
Išskyrus ypatingus atvejus, muitinės neturi reikalauti: kad jų šalies teritorija važiuojančias kelių transporto priemones vežėjo sąskaita lydėtų palyda; kad kelionės metu kelių transporto priemonės būtų tikrinamos. Konvencijoje nustatoma tvarka, taikoma tais atvejais, jeigu muitinės plombos kelionės metu pažeidžiamos arba jeigu krovinys sunaikinamas arba sugadinamas nepažeidus plombų. Sunkiasvorių ir didelių gabaritų krovinių gabenimui taikomos specialios nuostatos.
Pažeidimai
Konvencijos pažeidimo atveju: pažeidėjui taikomos šalies, kurioje padarytas pažeidimas, teisės aktais nustatytos baudos; kiekviena susitariančioji šalis turi teisę iš bet kurio asmens, rimtai pažeidusio tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuojančius muitinės įstatymus, laikinai arba visam laikui atimti teisę taikyti šios konvencijos nuostatas.
Tranter PHE šilumokaičių veikimo principas
Po Brexit laisvas prekių judėjimas buvo sustabdytas ir daugelis vežėjų vėl susidūrė su muitinės formalumais. Šiuo metu kertant JK/ES sieną gali būti paprašyta parodyti ne tik kaip užpildyti muitinės dokumentai, bet ir tikrinami prekių atitikties reikalavimai (pvz. ar vežami vaistai ar kosmetika atitinka visus reikalingus standartus, ar turi sertifikatus). Pasirinkite tinkamą maršrutą ir atvykimo į muitinę laiką. Pavyzdžiui, vežant gyvus gyvūnus ar atšaldytus maisto produktus, reikia žinoti, kad šios prekės turi būti patikrintos veterinarų, o tokius patikrinimus atlieka ne visi muitinės postai.
Bendri dokumentai: kiekvienam vežamam kroviniui būtini dokumentai yra sąskaita faktūra ir pakavimo sąrašas. Eksportuojant iš JK į ES: Privaloma turėti JK įformintą muitinės eksporto deklaraciją, krovinio važtaraštį, sąskaitą faktūrą ir pakavimo lapą. Importuojant iš ES į JK: Importuojant prekes į JK, privaloma turėti muitinės importo deklaracijas, bei krovinį lydintį važtaraštį, sąskaitą faktūra, pakavimo lapą. Sanitariniams ir fitosanitariniams produktams: Į Didžiąją Britaniją importuojant gyvulinės ir augalinės kilmės produktus (taip pat augalus, gyvūnus ir sėklas) būtina pateikti išankstinį pranešimą apie importuojamus kontroliuojamus produktus per IPAFFS (Import of products, animals, food and feed system) sistemą. Rizikingų prekių apžiūra: Nuo 2024 m. balandžio 31 d. Ne visų dokumentų pateikimas: Būtina užtikrinti, kad pateikiami visi reikiami dokumentai. Muito mokesčiai skiriasi priklausomai nuo prekės ir jos tarifinio kodo. Skirtingos prekių grupės gali turėti skirtingus tarifus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ES ir JK muito mokesčiai tai pačiai prekei gali skirtis, pvz. įvežant prekę į JK muito mokesčiai apskaičiuojami pagal vieną tarifą, o tą pačią prekę vežant į ES šalis - pagal kitą. Tarifinio kodo nustatymas: viena pagrindinių ES muitų ir prekybos politikos įgyvendinimo sąlygų yra teisingas prekių tarifinis klasifikavimas. Nuo to, ar teisingai suklasifikuota prekė, priklauso, ar teisingai apskaičiuoti muitai ir kiti mokesčiai, ar taikytini netarifiniai draudimai ir apribojimai, ar prekė laikytina muitinės rizikos ar kitokios muitinės kontrolės objektu. Todėl labai svarbu teisingai nustatyti prekės tarifinį kodą. Pažymos iš muitinės: Jei reikia, galima kreiptis į muitinę išduoti privalomosios tarifinės informacijos (PTI) sprendimą, patvirtinantį prekės tarifinį kodą.
„Bunasta“, turėdama ilgametę patirtį muitinės tarpininkavimo srityje, yra pasiruošusi atsakyti į visus jūsų klausimus ir padėti susidoroti su iššūkiais. Dėl konsultacijų ar paslaugų kreipkitės el.
tags: #kokie #konvencijos #galiojimo #apribojimai #vezant #krovini