Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti Taisyklėms. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.
Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.
Eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti - pranešti policijai ar kelio savininkui, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius. Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungiais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka:
- kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
- kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;
- kelyje su skiriamąja kelio juosta ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo vykdyti Taisyklių 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytus reikalavimus.
Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigų transporto priemonėms su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams. Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Jeigu važiuojanti transporto priemonė sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus Taisyklių 234 punkte nustatytus atvejus.
Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti.
Mopedą, motociklą, triratį, taip pat lengvąjį keturratį, keturratį, galingąjį keturratį, sunkųjį keturratį ir T3b kategorijos ratinį traktorių, kuris pagamintas keturračio konstrukcijos pagrindu ir neturi kėbulo (kabinos), privalu vairuoti abiem rankomis (išskyrus tuos atvejus, kai ranka rodomas signalas). Transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo mokėti suteikti pirmąją pagalbą per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir jų junginių su priekaba vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš (nulipęs nuo) transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse.
Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jeigu kelyje yra vaikų arba asmenų su negalia. Transporto priemonių vairuotojai, dalyvaudami viešajame eisme, privalo pasirūpinti, kad ant transporto priemonės įrengta darbo ar kita įranga neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, valstybinio numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų, o papildomos šviesos, skirtos darbo vietai šalia transporto priemonės apšviesti, būtų išjungtos. Transporto priemonių vairuotojams draudžiama įsiterpti tarp mokinio, besimokančio vairuoti mopedą, motociklą, tri...
Kelio ženklų tipai ir jų paskirtis
Kelio ženklai yra pagrindinė eismo kalba. Jų supratimas yra kritiškai svarbus ne tik norint išlaikyti vairavimo egzaminą, bet ir siekiant užtikrinti saugumą kelyje, išvengti eismo įvykių bei baudų. Lietuvos kelio ženklų sistema remiasi formų ir spalvų logika.
Pagal Kelių eismo taisykles, būsimiems vairuotojams reikia išmanyti maždaug 340 kelio ženklų ir kelio ženklinimo elementų. Kelio ženklai - tai vertikaliai įrengtos eismo reguliavimo priemonės, dažniausiai skydai ant stulpų, esantys šalia kelio ar virš jo. Kelio ženklinimas - tai horizontalios linijos, rodyklės, simboliai ir užrašai, kurie yra tiesiogiai ant važiuojamosios dalies paviršiaus.
Norint efektyviai išmokti kelio ženklus, svarbu suprasti ne tik kiekvieno ženklo individualią reikšmę, bet ir jų grupių logiką. KET kelio ženklai yra suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes pagal jų atliekamą funkciją (įspėjamieji, pirmumo, draudžiamieji ir t.t.).
Įspėjamieji kelio ženklai
Įspėjamieji kelio ženklai (Nr. 101-137, 150, 151) žymimas pavojingas kelio ruožas, kuris prasideda už 50-100 m gyvenvietėje ir 150-300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Tai gali būti kelio ruožas su mažo spindulio arba riboto matomumo vingiais, taip pat įspėjimas apie artėjimą prie geležinkelio pervažos ne gyvenvietėse.
Pirmumo ženklai
Pirmumo ženklai nurodo, kas turi pirmenybę kelyje. Pavyzdžiui, ženklas „Pagrindinis kelias“ (Nr. 201) nurodo kelią, kuriuo važiuojama pirmumo teise. Ženklas „Duoti kelią“ (Nr. 203) reikalauja duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu. Ženklas „Stop“ (Nr. 204) reikalauja sustoti prieš „Stop“ liniją arba, jeigu jos nėra, prieš kelio ženklą, ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu.
Draudžiamieji kelio ženklai
Draudžiamieji kelio ženklai (ženklų numeriai nuo 301 iki 341) įveda arba panaikina tam tikrus eismo apribojimus. Dauguma draudžiamųjų ženklų yra apskritimo formos su raudonu apvadu. Pavyzdžiui, ženklas „Eismas draudžiamas“ (Nr. 302) draudžia įvažiuoti į kelią. Draudžiama važiuoti motociklais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą.
Ženklas „Sustoti draudžiama“ (Nr. 332) yra griežtesnis ir draudžia bet kokį transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą toje kelio pusėje, kurioje pastatytas. Išimtis taikoma tik maršrutiniam transportui jam skirtose stotelėse. Ženklas „Stovėti draudžiama“ (Nr. 333) leidžia trumpam sustoti, tačiau draudžia stovėti.
Nukreipiamieji ir nurodomieji kelio ženklai
Nukreipiamieji ženklai (IV grupė) nurodo privalomą važiavimo kryptį sankryžose arba apvažiuojant kliūtį. Nurodomieji ženklai (V grupė) nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, pavyzdžiui, žymi automagistralės pradžią, gyvenamąją zoną ar pėsčiųjų perėją.
Pavyzdžiui, ženklas „Dviračių gatvė“ (Nr. 559) nurodo kelią, kuriame vyksta mišrus eismas, draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h ir lenkti (išskyrus apvažiuoti). Ženklas „Gyvenvietės pradžia“ (Nr. 550) nurodo gyvenvietę, kurioje galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Papildomos lentelės
Papildomos lentelės (VIII grupė) patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą. Jos gali nurodyti galiojimo zoną, laiką, automobilio tipą ar atstumą iki objekto.
Kelio ženklų svarba ir hierarchija
Kelio ženklai yra esminis bet kurios kelių sistemos komponentas, kuris yra esminė vairuotojų ir eismo dalyvių komunikacijos priemonė. Šie ženklai ne tik suteikia informaciją apie eismo taisykles ir kelio sąlygas, bet ir veikia kaip vaizdinės priemonės, didinančios saugumą kelyje. Kelio ženklai paprastai įrengiami strateginėse vietose prie kelių ar greitkelių, kad būtų užtikrintas maksimalus pravažiuojančių transporto priemonių matomumas.
Realiose eismo situacijose neretai tenka susidurti su prieštaringais nurodymais - pavyzdžiui, kai kelio ženklas leidžia važiuoti, o šviesoforas dega raudonai. KET 8 punkte yra nustatyta griežta eismo reguliavimo priemonių hierarchija. Jei nurodymai prieštarauja vieni kitiems, visada reikia vadovautis aukštesnį prioritetą turinčios priemonės signalais. Tai reiškia, kad reguliuotojo nurodymai yra svarbesni už šviesoforo signalus. Šviesoforo signalai yra svarbesni už pirmumo kelio ženklus.
Sąvoka „duoti kelią“ yra viena iš esminių KET. Pagal KET 3.2 punktą, tai yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Egzamino metu dažnai pasitaiko klausimų, kurie yra sukurti patikrinti ne paviršutinišką, o gilų KET taisyklių supratimą. Tai ypač aktualu situacijose, kuriose ženklai yra vizualiai panašūs arba jų reikšmės turi subtilių, bet esminių skirtumų. Pavyzdžiui, svarbu žinoti skirtumą tarp ženklų „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“.
Kelio ženklai Lietuvoje atsirado 1930 m. spalio 1 d. Pirmieji kelio ženklai Lietuvoje buvo patvirtinti pagal įstatymą 2002 m. gruodžio 11 d. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m., ir vėliau buvo priimtos naujos taisyklės ir ženklai, atitinkantys tarptautinius standartus.
KELIO ŽENKLAI PAPILDOMOS LENTELĖS vairavimo egzaminai Kestutis Videikis
Juridiniai ir fiziniai asmenys jiems priklausančiose teritorijose gali pasistatyti būtinus kelio ženklus. Tačiau prieš tai jie privalo suderinti ženklo įrengimo projektą su "Eismo priežiūros tarnybos specialistais". Projektai neturėtų pažeisti galiojančių teisės dokumentų, o gyventojai turi įrodyti, kodėl jiems vienas ar kitas ženklas yra būtinas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad kelio ženklai yra esminis bet kurios kelių sistemos komponentas, padedantis vairuotojams saugiai ir efektyviai važiuoti keliais. Jie suteikia vairuotojams vaizdinius nurodymus, įspėdami apie galimus pavojus ar besikeičiančias kelio sąlygas.