VĮ „Regitra“ duomenimis, iki 2024 m. kovo 1 d. daugiausiai įregistruotų lengvųjų automobilių buvo varoma dyzelinu, antroje vietoje - benzinu varomi automobiliai, trečioje - benzinu ir dujomis. Tai rodo, kad dyzelino ir benzino varikliai išlieka populiariausi tarp vairuotojų. Tačiau kuris kuras yra tinkamesnis ir kokie jų privalumai bei trūkumai?
VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad dyzelino populiarumą suprasti nesunku - jis ekonomiškesnis. Jei lygintume automobilius, turinčius vienodas charakteristikas ir galingumą, dyzelinu varomas automobilis 100 km sunaudos mažiau degalų nei automobilis, varomas benzinu. S. Pukalsko teigimu, dyzelino kaina ir juo varomo automobilio eksploatacinės išlaidos yra mažesnės, tačiau patys automobiliai brangesni, tad toks automobilis atsipirks, jei keliaujate daug. Kitu atveju verčiau įsigyti benzinu varomą automobilį.
Dyzelino ir Benzino Privalumai ir Trūkumai
Tiek dyzelinas, tiek benzinas turi savo privalumų ir trūkumų, kurie lemia jų tinkamumą įvairioms vairavimo sąlygoms ir poreikiams.
Benzininis variklis
- Privalumai:
- Geresnė važiavimo dinamika.
- Nauji benzininiai automobiliai neretai būna pigesni.
- Variklio garsas.
- Lengvesnis užvedimas šaltuoju metų laiku.
- Mažesni ir lengvesni varikliai vakarų valstybėse leidžia sutaupyti mokesčių.
- Galimybė sujungti su dujomis.
- Trūkumai:
- Didesnės kuro sąnaudos.
- Norint išlaikyti geros būklės variklį, reikalinga intensyvesnė priežiūra.
- Lietuvoje benzinas brangesnis nei Europoje.
- Mažų tur
Dyzelinas ar benzinas: ką pasirinkti?
VĮ „Regitra“ duomenimis, iki šių metų kovo 1 d. daugiausiai įregistruotų lengvųjų automobilių buvo varoma dyzelinu, antroje vietoje - benzinu varomi automobiliai, trečioje - benzinu ir dujomis. VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas sako, kad dyzelino populiarumą suprasti nesunku - jis ekonomiškesnis.
Jei lygintume automobilius, turinčius vienodas charakteristikas ir galingumą, dyzelinu varomas automobilis 100 km sunaudos mažiau degalų nei automobilis, varomas benzinu. S. Pukalsko teigimu, dyzelino kaina ir juo varomo automobilio eksploatacinės išlaidos - mažesnės, tačiau patys automobiliai brangesni, tad toks automobilis atsipirks jei keliaujate daug. Kitu atveju verčiau įsigyti benzinu varomą automobilį.
Taikomi sprendimai aplinkai saugoti
Ko gero, ne vienas pastebėjęs iš gatvėje važiuojančio automobilio išmetamojo vamzdžio besiveržiančius juodus dūmus pagalvojo, kad jo vairuotojui ekologija - nė motais. Vis dėlto, tiek dyzelinu, tiek benzinu varomus automobilius siekiama padaryti kuo mažiau taršius. VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas sako, kad reikėtų lyginti vienodą automobilių išmetamųjų dujų emisijos standartą (Euro) atitinkančius automobilius ir tada pamatytume, kad benzinu varomi automobiliai aplinką teršia šiek tiek mažiau.
Anot jo, benzinu varomuose automobiliuose yra pakankamai laiko benzinui susimaišyti su oru ir išgaruoti. Tuo tarpu dyzelinu varomuose automobiliuose laiko dyzeliui sudegti ir visiškai išgaruoti nepakanka, todėl varikliuose formuojasi kietosios dalelės. Dėl to matomi ir iš išmetamojo vamzdžio kylantys tamsūs dūmai. Vis dėlto jis sako, kad naujausios kartos dyzelinu varomi varikliai turi įvairių valymo sistemų, kurias naudojant degalai išvalomi, o į aplinką pasklinda tik pačios smulkiausios filtruose neužsilaikančios kietosios dalelės.
S. Pukalskas sako, kad atsiradus tiesioginio įpurškimo varikliams benzinu varomuose automobiliuose degiojo mišinio paruošimas tapo panašus į dyzelinių variklių. Tačiau nors tokie varikliai savo ekonomiškumu priartėja prie dyzelinių, ima išsiskirti kietosios dalelės. Dėl šios priežasties į juos taip pat montuojami kietųjų dalelių filtrai. Anot jo, ateityje automobilių pramonė turės prisitaikyti prie griežtesnių aplinkosauginių ir Euro 7 reikalavimų.
Biodegalai - mažiau priklausomybės nuo naftos
Biodegalai, skirtingai nei benzinas ar dyzelinas, nėra gaminami iš naftos, tačiau pagal visus savo rodiklius ir cheminius parametrus yra panašūs. Biodegalai yra skirstomi į dvi rūšis - biodyzeliną ir bioetanolį, dar vadinamą biobenzinu. „Bioetanolis yra spiritas, išvalytas nuo vandens ir visų priemaišų iki 99,8 proc., o biodyzelinas yra gaminamas iš rapsų, sojų, palmių aliejaus“, - paaiškina Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.
Anot jo, kuro baką galima pripildyti vien biodyzelinu ar bioetanoliu ir automobilis važiuos be jokių problemų. Vis dėlto biodegalai šiuo metu yra maišomi į kitus degalus. Jei automobilis varomas dyzelinu, šiame kure bus 7 proc. biopriedų - tai gali būti RRME (rapsų metilo esteris) arba HVO (dažniausiai gamintas iš palmių aliejaus ar palmių aliejaus šalutinio produkto). O jei automobilis varomas benzinu, 10 proc. kuro sudarys iš javų pagamintas etanolis.
Pagal žaliavą neoficialiai biodegalai skirstomi į pirmos kartos ir antros kartos biodegalus. Pirmos kartos biodegalai yra gaminami iš tokių žaliavų, kurias galima naudoti pašarams arba maistui, o antros kartos biodegalai gaminami iš atliekų - perdirbto aliejaus ar maisto pramonės atliekų. Mūsų šalyje šiuo metu per 90 proc. degalų yra pirmos kartos biodegalai. Antros kartos biodegalų yra labai mažai.
M. Palijanskas sako, kad jeigu variklis yra varomas Lietuvoje pagamintu bioetanoliu, anglies dvideginio išmetimai, lyginant su įprastu kuru varomu automobiliu, mažesni 70 proc., o jei automobilis turi dyzelinį variklį, išmetimai mažesni 60 proc. Šiuo metu apie 20 proc. Lietuvoje sunaudojamų biodegalų gaminama iš palmių aliejaus arba iš šalutinių jo produktų. Beje, praėjusią žiemą palmių aliejaus naudojimas biodegaluose smarkiai išaugo. Vis dėlto, palmių aliejus jau keletą metų susilaukia itin neigiamo vertinimo, mat dėl jo masiškai kertami atogrąžų miškai. Pavyzdžiui, dėl palmių plantacijų Indonezijoje sunaikinta 10 mlrd. hektarų miško. Ir šie skaičiai nuolat auga.
M. Palijanskas. Lietuvoje palmių aliejus gali būti keičiamas tvaria vietine žaliava - rapsais. Gamybiniai pajėgumai šiam sprendimui įgyvendinti šalyje yra pakankami. Pasak M. Palijansko, Lietuvoje biodegalų sektorius yra išplėtotas - nuo tūkstančių rapsų augintojų iki pramonės įmonių, kurios gamina ir tiekia biodegalus ne tik vietos rinkai, tačiau ir eksportuoja juos į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis. „Degalų sudėtyje naudodami daugiau vietoje pagamintų biopriedų ne tik prisidedame prie anglies dvideginio mažinimo, tačiau ir kuriame pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai bei mažiname šalies priklausomybę nuo naftos importo“, - pažymėjo M. Palijanskas.
Dujos kaip papildoma galimybė
Remiantis „Regitros“ tyrimais, dujos yra trečias Lietuvoje registruotų automobilių vairuotojų pasirinkimas. Vis dėlto kalbant apie dujas reikia pabrėžti, kad jos yra kelių rūšių: suskystintos naftos dujos ir gamtinės dujos. Gamtinės dujos gali būti dviejų būsenų: suskystintos arba suslėgtos. Daugiausiai Lietuvoje eksploatuojamų dujinių automobilių varomi suskystintomis naftos dujomis - naudojamas propano ir butano mišinys.
Dujas nesunkiai galima įmontuoti į benzinu varomus automobilius. Tai buvo gana populiarus sprendimas tarp vairuotojų prieš gerą dešimtį metų. „Gamtinėmis dujomis varomų automobilių - labai mažai, nors šios dujos daug ekologiškesnės. Bet anksčiau nebuvo jiems reikalingos infrastruktūros. Ji ėmė rastis tik pastaruoju metu. Šiuo metu žinau tik kelias degalines: po pora Vilniuje ir Kaune, po vieną Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje. Daugiausiai suslėgtos gamtinės dujos naudojamos viešajam transportui“, - sako S. Pukalskas.
Elektromobilių perspektyvos
Elektra - ko gero viena dažniausiai naudojamų alternatyvių degalų rūšių. Energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad iki Alternatyvių degalų įstatymo priėmimo, elektra varomi automobiliai nebuvo pakankamai skatinami - tiesiog jį vairuojantys galėjo naudotis autobusų juosta ir nemokamai statyti automobilį mieste. „Anksčiau elektromobilius vairuodavo tik entuziastai, inovatoriai, kurie domisi naujovėmis, - sako jis. - Jie buvo brangūs, nebuvo padėvėtų. Bet pradėjus skatinti elektromobilių įsigijimą, atsiradus daugiau įkrovimo stotelių, jų skaičius auga. Naujų modelių elektromobiliai toliau nuvažiuoja.“
Elektromobilius galima skirstyti į tokius, kurie varomi tik elektra ir net neturi vidaus degimo variklio ir į hibridinius. Hibridai savo ruožtu dar gali būti skirstomi į įkraunamus hibridus, kurių baterija gali būti įkrauta iš elektros tinklo ir kurie naudoja tiek iškastinį kurą, tiek elektrą, t. y. turi vidaus degimo variklį ir elektros variklį, bei į hibridus, kurie nepakraunami.
Nors elektra varomi automobiliai laikomi „žaliais“, pati elektra šiuo metu vis dar gaminama daugiausiai iš iškastinio kuro. Lietuvoje šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros pagaminama tik 20 proc. Vis dėlto energetikos ekspertas sako, kad tai tikrai nereiškia, jog elektra kaip kuras neturėtų būti naudojama tol, kol galėsime ją gamintis tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anot jo, viskam reikia laiko, o „žalesnės“ elektros poreikis vis didėja.
Viena iš alternatyvų - biometanas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas sako, kad biometanas yra tas pats metanas kaip ir gamtinėse dujose tik pagamintas išvalius biodujas, o jos gaminamos iš to, kas pūva: maisto atliekų, šiukšlių, mėšlo ir kt. „Pagamintas biodujas išvalius lieka grynas metanas, vadinamas biometanu. Cheminėmis savybėmis jis visiškai nesiskiria nuo gamtinių dujų, kurios atiteka iš Rusijos ir Norvegijos“, - sako jis.
Pasak M. Nagevičiaus, biometanas daugiausiai naudojamas viešajam transportui. Jis taip pat galėtų būti naudojamas ir lengviesiems automobiliams, tačiau tokių automobilių kol kas nėra.
Daugiau dėmesio vandeniliui
Vandenilis - dar viena alternatyvi degalų rūšis, kuriai pastaruoju metu tenka vis daugiau dėmesio. Įdomu tai, kad vandenilį galima laikyti viena švariausių alternatyvių degalų rūšių, nes vandenilio tipo varikliai išskiria tik vandens garus. Vairuojant automobilį, varomą tokia degalų rūšimi, iš tiesų pagrįstai būtų galima sakyti, kad važiuojate vandeniu.
Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, kad Lietuvoje vandeniliu varomų automobilių nėra, tačiau galima pamatyti Japonijoje, kuri savo laiku nemažai investavo į vandenilio naudojimo technologijas, todėl gali rinkai pasiūlyti vandenilinius automobilius. Vis dėlto net ir Tekančios Saulės šalyje vyrauja įprastesniais degalais varomos transporto priemonės. Kalbant apie vandenilį svarbu atkreipti dėmesį, kad nors juo varomos transporto priemonės visiškai neteršia aplinkos anglies dvideginio emisijomis, pats vandenilio išgavimas dažnai yra taršus. Kai kuriais duomenimis, dėl vandenilio gavybai taikomų būdų į aplinką kasmet išmetama 830 mln. tonų anglies dvideginio.
Benzinas, dyzelinis kuras ar dujos?
Variklio tipo pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų perkant automobilį. Kiekvienas iš trijų degalų tipų (dyzelinis kuras, benzinas ir dujos) turi savo privalumų ir trūkumų.
Benzininis variklis
- Privalumai: Geresnė važiavimo dinamika, nauji benzininiai automobiliai neretai būna pigesni, mažesnis variklio triukšmingumas ir vibracijos, dažnai žvalesnė dinamika, greičiau įšyla, todėl parankesnis šaltuoju metų laiku ar važinėjant nedidelius atstumus, galimybė sujungti su dujomis.
- Trūkumai: Didesnės kuro sąnaudos, norint išlaikyti gerą būklę reikalinga intensyvesnė priežiūra, mažų turbinų varikliai dažnai nėra patvarūs.
Dyzelinis variklis
- Privalumai: Pigesnis kuras, varikliai būna ekonomiškesni, ilgaamžiškumas, pravažumas sunkiomis sąlygomis, didesnis sukimo momentas.
- Trūkumai: Sunkesnis motoras ir dažnos ydingos turbinų ar su slėgyje dirbančių detalių bėdos, ne greitkelyje važiavimo dinamika nėra maloni bei garsesnis variklis, DPF filtrai ir kitos išskirtinai dyzeliams taikomos technologijos - brangiai taisomos, užvedimas šaltuoju metų laiku, pirkimo kaštai būna didesni, Vakarų Europoje dyzeliniams automobiliams pradedami taikyti ribojimai.
Dujos
- Privalumai: Dujos perpus pigesnės nei benzinas, todėl leidžia sutaupyti.
- Trūkumai: Mažesnė bagažinės talpa - dujų balionas nėra mažas, ilgesnis ir dažnesnis degalų pylimas, ribotas degalų prieinamumas užsienyje.
Dyzelinis kuras yra žymiai energingesnis nei benzinas. Būtent dėl to jis gali sukurti daugiau galios su mažesniu degalų kiekiu. Galutinis rezultatas - didelio suspaudimo, daug energijos reikalaujantis degalų bei oro mišinys, kuris gali veikti efektyviau naudojant tik tam jau tikrus dyzelinius variklius.
Dyzeliniai varikliai ypač blogą reputaciją įgijo po „Dieselgate“ skandalo, kai paaiškėjo, kad kai kurie gamintojai klastojo emisijų testų rezultatus. Benzininiai varikliai dažniausiai išskiria mažiau NOx, tačiau tai nereiškia, kad jie švaresni. Benzino degimo metu susidaro daugiau anglies monoksido (CO) ir anglies dioksido (CO₂). Naujausios kartos dyzeliniai varikliai, atitinkantys Euro 6 standartus, turi pažangias filtravimo ir selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemas. Jos reikšmingai sumažina NOx išmetimą.
Didžiausia problema vertinant degalų taršą - skirtumas tarp laboratorinių ir realaus važiavimo sąlygų. Nors laboratorijose abiejų rūšių kuras atrodo „švarus“, realiame eisme duomenys skiriasi. Dyzeliniai varikliai dažnai būna efektyvesni - jie sunaudoja mažiau degalų tam pačiam atstumui. Tai reiškia ir mažesnį CO₂ kiekį vienam kilometrui.
Dujų pildymo bamperyje ir prie benzino užpylimo palyginimas - Servisas 007
Jeigu perkate naują
Nusprendę įsigyti naują automobilį (iki 3-5 metų amžiaus) neprašausite bet kokiu atveju. Kadangi automobiliams iš salono taikoma garantija, jis tikriausiai buvo prižiūrėtas autorizuotame servise ir jokių bėdų kilti neturėtų, tad čia apsisprendimą galėtų lemti tik keli faktoriai. Mažesnė kaina, komfortas automobilio viduje ir važiavimo dinamika. Išlaikymo kaštai susivienodina maždaug po 5-6 metų turėjimo, tačiau tai tikrai mažas skirtumas.
Važinėdami ilgus atstumus greitkeliais ar norėdami pravažaus visureigio - rinkitės dyzelį. Kodėl? Aukštesnis sukimo momentas, ilgaamžiškumas bei kuro ekonomija leis nuvykti ilgą kelią ar pravažiuoti bekelę neužgestant ar be didesnių problemų. Tačiau toks automobilis nebus itin smagus mieste ar juo labiau trasoje. Šaltas variklis dirbs garsiau, o net ir įšilęs nebus toks malonus ausiai kaip benzininis analogas. Tačiau, sutaupysite kuro išlaidų, turėsite universalesnį automobilį ūkio ar kitiems darbams.
Benzininiai varikliai turi būti prižiūrėti. Jie atlaiko mažesnes atstumo apkrovas, tad turite būti užtikrinti praėjusio savininko (jeigu toks buvo) rūpesčiu. Variklis turi dirbti tyliai ir vienodai, o važiavimo dinamika būti maloni ir sklandi. Šis automobilis labiau tiks miesto žmogui, kuris dažniau keičia eiles kamštyje nei rieda greitkeliu. Benzininiai varikliai taip pat būna smagesni trasose. Juos rekomenduojame rinktis vertinantiems vairavimo malonumą ir nevažinėjantiems bekele ar netempiantiems krovinių.
Jei perkate naudotą
Svarbu kuo daugiau sužinoti apie automobilio praeitį. Dyzelinis automobilis pakankamai patvarus gali būti net ir po 20 metų eksploatacijos, kol benzininiai visiškai išsikvėps per 15-17. Pastariesiems reikalingi kapitaliniai remontai, didelės investicijos norint atgaivinti trauką, o dyzelinis motoras, prižiūrėtas, tarnaus kaip ir pirmą dieną. Tiesa, būna visokių savininkų ir tos amžiaus ribos tikrai nėra taisyklė, o daugiau tarnauja kaip orientacinė tendencija.
Perkamo naudoto automobilio VIN numerį patikrinkite internetu ar markės atstovo servise bei visad nuvarykite perkamą automobilį į servisą, jeigu turite tam galimybę. Ten jį patikrins sertifikuoti ekspertai ir padės atrasti bėdas ar gedimus. Netikėkite internete skelbiamomis kuro sąnaudomis. Jos mažų mažiausiai melagingos. Prie oficialiai skelbiamo kuro suvartojimo drąsiai pridėkite 1-1,5 litro vasarą ir apie 2 litrus - žiemą, su didesnio darbinio tūrio agregatais kuro sąnaudos skiriasi dar ženkliau.
Benzininiams varikliams didelį pliusą prideda galimybė suderinti jį su dujomis, taip sutaupant nemažai išlaidų. Tiesa, toks važiavimas irgi nėra labai malonus, bet jis yra labai pigus. Dujinė įranga irgi gali gesti, tad ją reikia aktyviai prižiūrėti ir ja rūpintis. Išlaidos kurui, su dujomis, lenkia dyzelinius automobilius - tai reiškia, kad benzinas+dujos yra dar pigesnė alternatyva nei dyzelis. Vis dėl to, venkite dujų didelio darbinio tūrio varikliuose. Šešių, aštuonių ar net dvylikos cilindrų dujinės sistemos gali tapti baisiausiu galvos skausmu. Jas įrengti kainuoja didelius pinigus, o remontavimas ilgainiui neatpirks įdėtų pinigų.
Naudoti dyzeliniai automobiliai turi keletą ydingų problemų, kurios kartojasi. Jas tikrai žinos ir nustatyti padės patikimo serviso meistrai.
Papildomos žinios
Jeigu jus domina hibridinės technologijos, dyzelinių variklių su elektrinėmis baterijomis beveik nėra. Kadangi dyzelinis variklis gaminamas iš brangesnių medžiagų, į jį montuoti hibridinę technologiją išnaudojančias baterijas gamintojams neapsimoka.
Užsienyje auga tendencija drausti senus dyzelinius automobilius arba atsiranda draudimai riboti jų eismą miesto centre taip siekiant mažinti oro taršą.
Važiuodami užsienyje susidursite su vietovėmis, kur dyzelinis kuras - brangesnis nei benzinas. Tai - Jungtinė Karalystė, dauguma JAV valstijų, Šveicarija. Švedijoje benzino ir dyzelio kainos daugmaž lygios.
