Branduolinės ir radiologinės avarijos skiriasi savo sunkumu, t. y. poveikio mastu žmonėms ir aplinkai. Dalis gyventojų yra girdėję apie Tarptautinę branduolinių ir radiologinių įvykių skalę (angl. The International Nuclear and Radiological Event Scale, INES), kuri skirta naudoti teikiant informaciją visuomenei, būtent, apie šių avarijų sunkumą. Lygiai taip, kaip nebūtų įmanoma suprasti informacijos apie žemės drebėjimo mastą be Richterio skalės arba oro temperatūros be Celsijaus, INES skalė paaiškina branduolinių ir radiologinių įvykių, atsitinkančių naudojant radioaktyviuosius šaltinius pramonėje, medicinoje ar vežant radioaktyviąsias medžiagas bei eksploatuojant atominių elektrinių ir kitus branduolinius reaktorius (branduoliniai reaktoriai taip pat yra jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai), sunkumą.
Tarptautinė branduolinių ir radiologinių įvykių skalė (INES)
INES skalę sudaro 7 lygiai:
- 1 lygis - anomalija, kai sutrinka įprastinė radioaktyvųjį šaltinį turinčio objekto ar įrenginio veikla, tačiau jokio pavojaus darbuotojams nėra.
- 2 ir 3 lygiai - reiškia, kad smarkiai sutriko saugos sistemų darbas arba įvykis turėjo poveikį, nors ir nedidelį, darbuotojams ir objekto aplinkai. Šie įvykiai priskiriami incidentams.
- Nuo 4 lygio klasifikuojamos branduolinės ar radiologinės avarijos.
4 lygio avarijos yra lokalaus pobūdžio, tai reiškia, kad už objekto teritorijos ribų šio lygio avarija pasekmių žmonėms, tikėtina, neturės.
5 lygio avarija lemia didesnius padarinius. Radioaktyviųjų medžiagų išmetama į aplinką didesniais kiekiais, reikia imtis įvairių apsaugomųjų veiksmų. Pavyzdžiui, 5 lygio avarijoms priskiriamas sunkus reaktoriaus šerdies pažeidimas, įvykęs 1979 m. Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje JAV ir 1987 m. Gojanijos mieste Brazilijoje įvykusi sunki radiologinė avarija, kurią nulėmė paliktas ir pažeistas didelio aktyvumo cezio (137Cs) radioaktyvusis šaltinis.
6 lygio avarijos yra sunkios, jų metu į aplinką išmetami dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Šio lygio avarija 1957 m. įvyko Kyštyme, Rusijoje, kai po sprogimo radioaktyviųjų atliekų rezervuare į aplinką pasklido didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis.
Skalė baigiasi 7 lygiu. Tai didelės avarijos. Tokių avarijų pavyzdžiai yra 1986 m. Ukrainoje įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje, kurios metu į aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos pasklido didelėje teritorijoje ir sukėlė reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir 2011 m. įvykusi avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje, kurios metu plačiai pasklidusios radioaktyviosios medžiagos sukėlė didelę žalą aplinkai.
Branduolinė ir radiologinė avarijos: pagrindiniai skirtumai
Avarijos skirstomos į branduolines ir radiologines. Pirmosios susijusios su nevaldoma branduolių dalijimosi grandinine reakcija atominių elektrinių, moksliniuose, atominių laivų ir kituose reaktoriuose. Radiologinės avarijos įvyksta vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, mokslo srityse ir pan. arba kai radioaktyviosios medžiagos aplinkoje paskleidžiamos terorizmo tikslais. Radiologinių avarijų metu paprastai nuo patirtos apšvitos nukenčia nedaug žmonių.
„Paprastai branduolinės avarijos metu paveikiamos didelės (šimtai kilometrų) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai, kyla pavojus gyventojų sveikatai, dalis jų yra evakuojami, daliai gali būti taikomi kiti apsaugomieji veiksmai (slėpimasis uždarose patalpose, skydliaukės blokavimas jodu, lauke augančio maisto vartojimo apribojimai ir pan.). Tokių avarijų pasekmės žmonėms ir aplinkai yra didžiulės ir tą mums rodo Černobylio ir Fukušimos atominių elektrinių avarijos. Radiologinės avarijos yra kur kas mažesnio masto, nėra didelių radioaktyvių medžiagų išmetimų į aplinką, todėl radiologinės avarijos dažniausiai yra lokalaus pobūdžio: jos gali apsiriboti patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių kilometrų)“, - skirtumus atskleidžia RSC Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas P.Ruželė.
Branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklinda daug įvairių radioaktyviųjų medžiagų, paveikiamos didelės (šimtai km) teritorijos, užteršiami nemaži žemės plotai, kyla pavojus gyventojų sveikatai, dalis jų yra evakuojami, daliai gali būti taikomi kiti apsaugomieji veiksmai. Tokių avarijų pasekmės žmonėms ir aplinkai yra didžiulės. Radiologinės avarijos metu paprastai aplinkoje pasklinda viena kuri radioaktyvioji medžiaga, nėra didelių radioaktyvių medžiagų išmetimų į aplinką, jos yra kur kas mažesnio masto, dažniausiai yra lokalaus pobūdžio: jos gali apsiriboti patalpa, pastatu arba nedidele teritorija (iki vieno ar kelių km).
Branduolinių avarijų priežastys ir galimas poveikis Lietuvai
Branduolinių avarijų priežastys gali būti įvairios:
- 1957 m. Didžiosios Britanijos branduolinio komplekso „Windscale“ plutonio gamybos reaktoriuje užsidegė grafitas.
- 1979 m. JAV Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje dėl aušinimo problemų išsilydė 50 proc. branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos.
- 1986 m. Černobylio atominės elektrinės IV bloke įvyko sprogimas, visiškai sunaikinęs reaktorių. Viena iš Černobylio atominės elektrinės avarijos priežasčių - konstrukciniai reaktoriaus trūkumai, kita - operatorių klaidos, sukėlusios nekontroliuojamą reaktoriaus galios augimą.
- 2011 m. Japonijoje 15 metrų aukščio cunamio banga užliejo Fukušimos atominės elektrinės aikštelę, sutrikdė reaktorių aušinimą.
Didžiausias branduolinės avarijos rizikos objektas Lietuvai yra kaiminystėje esanti Baltarusijos atominė elektrinė. Įvykus sunkiai branduolinei avarijai Baltarusijos AE, avarijos poveikį pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ypač gyvenantys iki 100 km atstumu nuo šios elektrinės, t. y. apie trečdalis visų mūsų šalies piliečių. Nors pats pavojingiausias žmonių sveikatai atstumas (5 km) į Lietuvos teritoriją nepatenka, neigiamą psichologinį poveikį (stresą, nerimą, baimę dėl galimų pasekmių ir pan.) po avarijos pajustų didžioji dalis gyventojų.
Avarinės parengties zonos ir apsaugomieji veiksmai
Planuojant pasirengimą galimoms avarijoms Baltarusijos AE, Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju išskiriamos šios avarinės parengties zonos ir atstumai:
- Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų planavimo zona (30 km atstumas nuo Baltarusijos AE): čia gyvena apie 20 tūkst. gyventojų. Avarijos metu čia planuojama taikyti skubiuosius apsaugomuosius veiksmus - skubiai evakuoti ir dezaktyvuoti gyventojus.
- Išplėstinio planavimo atstumas (100 km atstumas nuo Baltarusijos AE): šiame atstume planuojama rekomenduoti gyventojams slėptis ir blokuoti skydliaukę stabiliuoju jodu. Vienos šiame atstume esančios teritorijos gali būti užterštos mažiau, kitos - daugiau, daug kas priklausytų nuo vėjo greičio, krypties ir kitų sąlygų.
- Maisto bei kitų produktų vartojimo apribojimų planavimo atstumas (300 km atstumas nuo Baltarusijos AE): apima beveik visą Lietuvos teritoriją. Čia gali tekti taikyti atvirai auginamų maisto produktų vartojimo apribojimus.
Avarijos metu labai daug kas priklauso nuo meteorologinių sąlygų: vėjo greičio, krypties, kritulių. Radiacinės saugos centre kiekvieną dieną modeliuojama, kaip pasiskirstytų radioaktyvusis užterštumas, jei avarija įvyktų dabar. Tokie modeliai leidžia vertinti įvairius galimus avarijos scenarijus.
Branduolinio pasirengimo PSA (su subtitrais)
Didžiausia radiologinė avarija ir situacija Lietuvoje
Didžiausia radiologinė avarija įvyko Brazilijos mieste Gojanijoje 1987 m., kai metalo vagys išardė be priežiūros paliktą medicininę įrangą, atvėrė kapsulę su didelio aktyvumo radioaktyviojo cezio (137Cs) šaltiniu. Išardę radioaktyviojo šaltinio kapsulę, vagys ją pridavė į metalų laužo supirktuvę. Supirktuvės savininkas, pamatęs kapsulę, kurioje kažkas švytėjo, ne tik parsinešė radinį į namus, bet ir pakvietė kaimynus, giminaičius ir draugus pažiūrėti į mėlynai švytinčius miltelius. Tais milteliais trynė odą, dovanojo juos kitiems, ir taip radioaktyvusis užterštumas ėmė sparčiai plisti. Vėliau buvo nustatyta, kad 249 gyventojai buvo apšvitinti, o 46 žmonės gavo didelę apšvitos dozę - keturi iš jų mirė.
Lietuvoje nebuvo tokios radiologinės avarijos, kurios metu būtų nukentėję žmonės. Lietuvoje užfiksuotus atvejus galima vadinti incidentais, pavyzdžiui, kas nors suranda išmestą šaltinį, pabūna prie jo ar pan. Tokį incidentą 2012 m. turėjome Panevėžio rajone, Gitėnų miške, kai metalo ieškikliu žmonės rado neaiškų metalinį daiktą, bet, pamatę jonizuojančios spinduliuotės ženklą, pranešė policijai. Tai buvo gana didelio aktyvumo cezio (137Cs) radioaktyvusis šaltinis. Laimei, žmonės buvo supratingi, neardė, nedaužė šaltinio, todėl radioaktyvusis užterštumas aplinkoje nepasklido ir Gojanijos avarijos scenarijaus buvo išvengta.
Radioaktyvieji šaltiniai aplinkoje nesimėto, tai yra sovietmečio palikimas, tačiau pastaraisiais metais tokių pavojingų šaltinių žmonės neberanda. Vis dar aptinkame senesnius dūmų detektorius, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, bet labai mažai.
Kaip pasiruošti branduolinei ar radiologinei avarijai?
Pirmiausia svarbu pasiruošti tinkamai priimti informaciją apie pavojų. Perspėsime gyventojus trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, sirenomis, bus garsinis ir vaizdinis pranešimas per Lietuvos radiją ir televiziją. Bendrosios rekomendacijos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju gyventojams - eiti į pastato vidų, likti viduje ir išklausyti oficialių institucijų informaciją bei nurodymus.
Išgirdus apie pavojų, reikia nedelsiant eiti į pastato vidų arba likti pastato viduje ir užsidaryti langus. Verta atkreipti dėmesį į bendrąjį pasirengimą esant taršai, t. y. turėti ir dėvėti kvėpavimo takų apsaugas, atėjus iš lauko į namus nusirengti visus drabužius, sudėti juos į maišą, kol išaiškės, ar jie užteršti, ar ne, nusiprausti. Labai svarbu, kad radioaktyviosios medžiagos nepatektų į organizmo vidų - nevartoti radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto vandens, maisto produktų, saugoti kvėpavimo takus nuo jų įkvėpimo.
Vartoti kalio jodido tabletes - tik rekomendavus SAM. Gyventojams svarbu žinoti, kad kalio jodido tabletės pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas būtų vartojamos įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje, siekiant apsaugoti skydliaukę nuo žalojančio radioaktyviojo jodo poveikio. Vartoti kalio jodido tabletes reikia tik tuomet, jei po avarijos aplinkoje pasklistų radioaktyvusis jodas ir būtų paskelbta atitinkama SAM rekomendacija.
Raginu panagrinėti kiekvieną scenarijų, tarkime, kai esate darbe, sodyboje, važiuojate automobiliu, maudotės jūroje, ir esant kiekvienam iš jų apgalvoti, ką galėtumėte padaryti. Svarbu tai padaryti ne vienam, o su savo šeima, bendradarbiais, kaimynais, draugų kompanija. Aptarkite, ką darysite kartu, kaip keisitės informacija, kaip bendrai veikdami padėsite vieni kitiems.
tags: #kuo #skiriasi #branduolines #ir #radiologines #avarijos