Aplinkos ministerija siūlo apmokestinti automobilius, kurie į orą išmeta 130 g/km anglies dvideginio ir daugiau. Tiesa, iki šiol neaišku, ar mokestį mokės visų automobilių savininkai, ar tik naujai registruojamų. Dėl šios iniciatyvos didžioji dalis vairuotojų griebiasi už galvų ir bando išsiaiškinti, kiek gi tektų sumokėti ir kur rasti informaciją apie CO2 emisiją.
Anglies dioksidas (CO2) yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, vertina automobilio daromą žalą aplinkai. Tai nėra tas pats, kas kietosios dalelės ar azoto oksidai, kurie tiesiogiai kenkia žmonių sveikatai miestuose. CO2 yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tiesiogiai susijusios su klimato kaita. Svarbu suprasti, kad CO2 emisija yra tiesiogiai proporcinga suvartojamų degalų kiekiui. Kuo galingesnis variklis ir kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau degalų jam reikia nuvažiuoti šimtą kilometrų, ir atitinkamai - tuo didesnis CO2 pėdsakas paliekamas.
Nuo 2025 metų sausio 9-osios padidėjo vienkartinis automobilių taršos mokestis. Šį mokestį reikia sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Tai aktualu ir perkantiems naudotus automobilius - registracijos mokestis skaičiuojamas pagal išmetamo CO2 kiekį, tačiau gali būti įvairių išimčių.
Kaip sužinoti automobilio CO2 emisiją?
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km).
1. Automobilio registracijos liudijimas: Tai yra patikimiausias šaltinis, jei automobilis jau yra registruotas Lietuvoje arba turi kilmės šalies dokumentus. Ieškokite laukelio, pažymėto kodu V.7. Būtent šiame laukelyje įrašomas CO2 kiekis gramais vienam kilometrui (g/km). Tai oficiali gamintojo nustatyta emisijų reikšmė.
2. Gamintojo techninė dokumentacija arba oficiali interneto svetainė: Įvedus automobilio modelį, variklio tūrį ir gamybos metus, galima rasti automobilio CO2 emisijos duomenis.
3. Specialios transporto duomenų bazės: Yra internetinių paslaugų, leidžiančių sužinoti automobilio išmetamo anglies dioksido kiekį pagal automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
4. Gamintojo išduotas atitikties sertifikatas (angl. Certificate of Conformity - CoC): Perkant naują ar apynaujį automobilį iš užsienio, dažnai pridedamas šis dokumentas, kuriame pateikiami visi techniniai parametrai, patvirtinti gamykloje.
5. Vieša „Regitros” paieška: Jei automobilis jau turi lietuviškus numerius arba jam suteiktas savininko deklaravimo kodas (SDK), informaciją galite patikrinti viešoje „Regitros” paieškoje.
Jei automobilį registravote anksčiau nei 2014 metais, informacijos apie išmetamo CO2 kiekį registracijos liudijime nerasite. Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti nuo 2011 m. pagal ES direktyvą, o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą.
Kaip apskaičiuoti CO2 emisiją, jei jos nėra dokumentuose?
Tais atvejais, kai transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą konkrečios transporto priemonės CO2 kiekį, jis bus skaičiuojamas pagal nurodytas formules. Turint omenyje, kad informacija apie CO2 emisiją pradėta registruoti visai neseniai, minėtos formulės bus naudojamos labai dažnai.
Paprastas būdas apskaičiuoti savo mašinos emisiją - pasirinkti formulę pagal degalų rūšį ir pavarų dėžės tipą. Benzininiams prireiks dviejų rodiklių: eksploatacijai paruošto automobilio masės, kurią rasite G grafoje, ir P.2 eilutėje nurodytos galios. Dyzeliniams ir hibridiniams automobiliams formulėje naudojama tik masė (G eilutėje).
Kaip pavyzdys, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Pagal formules apskaičiuota jų emisija beveik atitinka interneto duomenų bazėse nurodytus rodiklius. Pavyzdžiui, ketvirtos kartos benzininis „Volkswagen Golf“ su 1,6 litro, 74 kW galios varikliu ir mechanine pavarų dėže pagal formulę į aplinką išmeta 152 g/km CO2, o, remiantis internete pateikiama duomenų baze, - 178.
Toks pat modelis su 66 kW galią pasiekiančiu 1,9 litro dyzeliniu varikliu, remiantis skaičiavimais, išmeta 129 g/km CO2. Gamintojo pateikiami duomenys - 132 g/km.
Jei vairuojate hibridinį automobilį, taip pat pasirūpinkite, kad registracijos liudijime būtų įrašytas CO2 rodiklis. 2010 metų „Toyota Prius“ pagal formulę išmeta 116 g/km CO2, nors gamintojas nurodo gerokai mažesnį rodiklį - 92 g/km.
CO2 mokestis ir jo apskaičiavimas
CO2 mokestis arba taršos mokestis Lietuvoje skaičiuojamas pagal tai, kiek Tavo automobilis išmeta CO2. Jei automobilio išmetamo CO2 kiekis viršija 130 g/km, reikia mokėti mokestį. Mokestis skaičiuojamas pagal registracijos liudijime nurodytą CO2 emisiją (g/km). Jei ši informacija dokumentuose nenurodyta, mokestis nustatomas pagal variklio darbinį tūrį ir kuro tipą.
Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokiais degalais varomas automobilis. Už dyzelinius automobilius teks mokėti bent 2,5 karto brangiau nei už varomus benzinu ar dujomis. Aplinkos ministerija skirtingą apmokestinimą nustatė siekdama sudaryti nepalankias finansines sąlygas gyventojams, siekiantiems įsigyti dyzelinius automobilius.
Taršos mokesčio lentelė (galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.)
Ši lentelė parodo, kiek eurų kainuoja taršos mokestis priklausomai nuo CO2 emisijos ir kuro tipo. Mokestis taikomas tik lengviesiems M1 ir N1 klasių automobiliams.
| Išmetamas CO2 kiekis g/km | Dyzelinas* € | Benzinas** € | Dujos*** € |
|---|---|---|---|
| 0 - 115 | 0 | 0 | 0 |
| 116 - 130 | 0 | 0 | 0 |
| 131 - 140 | 30 | 15 | 13.5 |
| 141 - 150 | 60 | 30 | 27 |
| 151 - 160 | 90 | 45 | 40.5 |
| 161 - 170 | 120 | 60 | 54 |
| 171 - 180 | 150 | 75 | 67.5 |
| 181 - 190 | 180 | 90 | 81 |
| 191 - 200 | 210 | 105 | 94.5 |
| 201 - 210 | 240 | 120 | 108 |
| 211 - 220 | 270 | 135 | 121.5 |
| 221 - 230 | 300 | 150 | 135 |
| 231 - 240 | 330 | 165 | 148.5 |
| 241 - 250 | 360 | 180 | 162 |
| 251 - 260 | 390 | 195 | 175.5 |
| 261 - 270 | 420 | 210 | 189 |
| 271 - 280 | 450 | 225 | 202.5 |
| 281 - 290 | 480 | 240 | 216 |
| 291 - 300 | 510 | 255 | 229.5 |
| >=301 | 540 | 270 | 243 |
* Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos dyzelinu, dyzeliniu/dujomis ir dyzelinu/elektra.
** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu ir benzinu/elektra.
*** Šiame stulpelyje nurodytais mokesčio dydžiais apmokestinamos transporto priemonės varomos benzinu/dujomis, benzinu/etanoliu, benzinu/elektra/dujomis, benzinu/etanoliu/dujomis, dujomis/elektra, etanoliu ir etanoliu/dujomis.
Mokestį reikia mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją, per 30 dienų nuo registracijos dienos. Įstatymas turėtų įsigalioti 2020 metų sausio 1-ąją. Už automobilius, registruotus iki šios datos, mokesčio mokėti nereikės.
Didžiausi teršėjai ir kodėl dyzeliniai automobiliai apmokestinami brangiau
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyta, kad, palyginti su kitomis degalų rūšimis, dyzelinu varomi automobiliai gerokai labiau teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Pateikiami ir Europos aplinkos agentūros duomenys, pagal kuriuos dyzelinis automobilis į aplinką išmeta iki 9 kartų daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varoma transporto priemonė. Kitas pateikiamas rodiklis - „Euro 4“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinis automobilis išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei to paties standarto benzinu varoma mašina.
„Dyzelinu varomos transporto priemonės aplinkosaugos požiūriu kelia susirūpinimą ir tais atvejais, kai dėl ekonominių priežasčių paprasčiausiai pašalinami sugedę suodžių filtrai ir taip padidinama tarša kietosiomis dalelėmis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų automobilių varikliai išderinami siekiant padidinti galią ir sumažinti degalų sąnaudas. Šiuo atveju išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja“, - rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinių automobilių ribojimai skatina gyventojus atsisakyti šiais degalais varomų transporto priemonių, tad didelė dalis jų pasieks Lietuvą. Siekiama padaryti taip, jog niekas nebenorėtų pirkti dyzelinių mašinų. Bus bandoma ne tik išvalyti dabartinį transporto priemonių parką, bet ir užkirsti kelią senų dyzelinių automobilių antplūdžiui iš Vakarų Europos.
Mokesčiai bus itin dideli perkant seną dyzelinį automobilį su didelio darbinio tūrio varikliu. Jei CO2 emisija viršija 351 g/km, numatytas mokestis siekia 1400 eurų. Mašinoms, varomoms benzinu ar dujomis, didžiausios sumos bus gerokai mažesnės. Atitinkamai - 590 ir 531 euras.
Skiriasi ir minimali tarša, nuo kurios teks mokėti taršos mokestį. Už dyzelinius automobilius reikės mokėti, jei CO2 kiekis viršys 116 g/km, o už benzininius ir varomus dujomis - kai šis rodiklis bus didesnis nei 130 g/km.
Įvedus tokius mokesčius parduoti seną dyzelinę mašiną taps praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, už lietuvių pamėgtą „Audi A6“ su 2,5 litro dyzeliniu varikliu ir keturių ratų pavara pirkėjas turėtų sumokėti 480 eurų taršos mokestį. Tokį automobilį šiuo metu galima įsigyti už maždaug 1000 eurų, taigi mokestis sudarytų pusę jo vertės. Labiausiai tikėtinas scenarijus - eksploatavimas tol, kol mašina visiškai subyrės.
Skirtingi emisijų standartai: nuo NEDC iki WLTP ir EURO 6
Viena didžiausių painiavų, skaičiuojant taršos mokestį, kyla dėl skirtingų matavimo metodikų. Iki 2017 metų automobilių tarša buvo matuojama pagal NEDC (New European Driving Cycle) standartą. Vėliau įsigaliojo WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) standartas. Šis testas yra gerokai griežtesnis, ilgesnis ir atliekamas sąlygomis, artimesnėmis realiam vairavimui.
Kodėl tai svarbu vairuotojui? Skaičiuojant mokesčius, valstybė dažniausiai remiasi WLTP duomenimis. Jei automobilio dokumentuose (dažniausiai senesnių automobilių) nurodytas tik NEDC rodiklis, taikomos specialios perskaičiavimo formulės arba koeficientai, kurie konvertuoja NEDC reikšmę į lygiavertę WLTP reikšmę.
2014 m. patvirtintas Europos išmetamųjų teršalų standartas EURO 6, kuris registruotiems lengviesiems automobiliams galioja nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Skaičiuojant pagal naujų lengvųjų automobilių pirmosios registracijos datą, EURO 6b buvo taikomas nuo 2015 m. rugsėjo, EURO 6c - nuo 2018 m. rugsėjo, EURO 6d-Temp - nuo 2019 m. rugsėjo, o EURO 6d - nuo 2021 m.
EURO 6d yra naujausias šiuo metu galiojantis Europos išmetamųjų teršalų standartas. Jis įpareigoja gamintojus užtikrinti, kad jų Europos Sąjungoje parduodamų modelių asortimente vidutinė anglies dioksido (CO2) emisija neviršytų 95 g/km. Nuo 2021 m. EURO 6d standarto įsigaliojimo labiausiai baiminosi prekiautojai, kurie nežinojo, ką daryti su jau pagamintomis ir naujojo standarto neatitinkančiomis transporto priemonėmis.
Ekologiško transporto zonose automobiliai, atitinkantys EURO 6 standartą, galės važinėti iki 2035 m. (penkeriais metais ilgiau nei EURO 5 standartą atitinkantys automobiliai). Ilgalaikis Europos Sąjungos tikslas - sumažinti išmetamųjų dujų kiekį iki nulio. O tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau tiek benzininiai, tiek dyzeliniai automobiliai turės atsisveikinti.
Hibridiniai ir elektriniai automobiliai
Renkantis automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į jo ekologiškumą. Hibridinius automobilius pravartu rinktis dėl to, kad taršos mokestis yra mažesnis. Pagal 2025 m. duomenis, mokestis gali būti 30-50 % mažesnis nei įprastiems benzininiams.
Hibridinius automobilius galima skirstyti į mikrohibridus (ang. mild hybrid), pilnus hibridus ir iš tinklo įkraunamus hibridus. Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra, tai leidžia sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisiją, ypač važiuojant mieste. Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias, jie gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km), tai leidžia dar labiau sumažinti CO2 emisiją ir užtikrina mažesnį taršos mokestį.
100 % elektriniai automobiliai (EV) yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO2 ar kitų teršalų. Elektromobilius vairuotojai renkasi ir dėl pigesnės priežiūros - nereikia keisti alyvos, prižiūrėti išmetimo sistemos ar sankabos, o elektros kaina yra mažesnė nei benzino ar dyzelino.
Kada galima susigrąžinti taršos mokestį?
Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kokius veiksmus reikia atlikti.
Galima susigrąžinti mokestį, jei:
- Automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos.
- Registracijos metu buvo padaryta klaida.
Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu.
Išimtys ir papildomos nuostatos
Išimtis numatyta tik istoriniams automobiliams, kurie bus atleisti nuo mokesčio.
Jei manote, kad sistemoje esantys duomenys yra klaidingi (pavyzdžiui, pritaikyta formulė vietoje realių duomenų), turite teisę pateikti papildomus dokumentus.
Nemokantiems mokesčio - numatytos baudos. Azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius taršos mažinimo įsipareigojimus.
Nesumokėjus mokesčio, motorinės transporto priemonės registracija Kelių transporto priemonių registre neatliekama.
Renkantis savo būsimą automobilį „BRC Autocentre“ prie kiekvieno automobilio skelbimo galite rasti taršos mokesčio dydį. Automobilių taršos mokestis (oficialiai - motorinių transporto priemonių registracijos mokestis) - tai vienkartinis mokestis, taikomas registruojant lengvąjį automobilį (M1 ir N1 kategorijos) Lietuvoje.
Norint išvengti nemalonių staigmenų „Regitroje“, namų darbus reikėtų atlikti dar prieš paspaudžiant ranką pardavėjui. Visada paprašykite pardavėjo atsiųsti registracijos liudijimo nuotrauką arba bent jau VIN kodą bei SDK kodą. Taip pat atkreipkite dėmesį į automobilio komplektaciją. Tas pats modelis su skirtingo dydžio ratlankiais ar papildoma įranga gali turėti skirtingą CO2 emisiją. Gamykliniai duomenys dažnai nurodo emisijos intervalą (pvz., 140-155 g/km), o mokestis bus skaičiuojamas pagal konkrečią jūsų automobilio reikšmę.
tags: #lengvuju #automobiliu #anglies #dioksido #ismetimo #lentele