Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) tikslas - užtikrinti, kad dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės įvykus kelių eismo įvykiui naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę būtų atlyginta trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui padaryta žala.
Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atlyginami tik eismo įvykio metu nukentėjusios šalies patirti nuostoliai. Paprastai eismo įvykių neturėję asmenys jaučiasi ganėtinai saugiai apdraudę transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pirmiausia dėl to, kad niekas nesitiki patekti į eismo įvykį ar juo labiau jį sukelti. Antra, net jei asmuo ir būtų kaltas dėl eismo įvykio, tikimasi, jog nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą padengs draudikas.
Vairuojant nedraustą transporto priemonę visuomet yra tikimybė būti už tai nubaustam. Bauda už tokį pažeidimą svyruoja nuo 50 Eur iki 100 Eur. Atsakingiems už sutarties sudarymą (t.y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, juridinių asmenų vadovams ar kt. atsakingiems asmenims - nuo 120 Eur iki 240 Eur.
Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. pažeidimų. Patariame: prieš išvažiuojant į kelią, įsitikinkite ar Jūsų naudojama transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Štai 2018 m. sausio 10 d. nutartimi Nr. 3K-3-44-1075/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) išnagrinėjo ginčą dėl įvykio, kurio metu ant geležinkelio bėgių stovėjęs ir triukšmą mažinančias užtvaras įrenginėjęs ieškovo darbuotojo valdomas ekskavatorius susidūrė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiu šilumvežiu (varomąja traukinio dalimi). AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlygino dėl įvykio patirtus nuostolius ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Ieškovą. Šis, savo ruožtu, norėdamas išvengti žalos trečiajam asmeniui atlyginimo, kreipėsi į draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuris buvo apdraudęs transporto priemonės (ekskavatoriaus) valdytojų civilinę atsakomybę.
Aptariamoje nutartyje LAT nurodė, kad draudimo išmokos išmokėjimas ar atsisakymas ją išmokėti iš esmės priklauso nuo to, ar ginčo įvykis patenka į sąvoką „transporto priemonių eismas“. Sąvoka „transporto priemonių eismas“ apima ne tik kelių eismo situacijas. Komentuojamoje byloje Ieškovo darbuotojo valdomas ekskavatorius atliko darbo funkciją (įrenginėjo triukšmą mažinančias užtvaras), t. y., veikė kaip darbo mašina. Kasacinio teismo nuomone, toks transporto priemonės naudojimas nepatenka į „transporto priemonių eismo“ sąvoką, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad draudiko teisė neatlyginti trečiajam asmeniui padarytos žalos dėl to, kad kaltininko transporto priemonė atliko darbo funkciją, nėra įtvirtinta nei TPVCAPDĮ, nei 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir išplaukia tik iš plėtojamos teismų praktikos.
Negana to, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neužtikrina nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui, KASKO draudimas negarantuoja draudėjo transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo, jei žala atsiranda transporto priemonei atliekant darbo funkciją. KASKO draudimo taisyklėse nedraudžiamuoju įvykiu draudikai įvardija kur kas daugiau situacijų, nei privalomojo draudimo atveju. Tikėtina, jog analogiškai klausimas būtų sprendžiamas ir kitais atvejais, kai transporto priemonė yra naudojama ne kaip transporto priemonė, o kaip darbo mašina, t. y., kai transporto priemonė atlieka darbo funkciją, pvz., statybų ar kelių remonto metu ekskavatoriui užkliudžius ir apgadinus kitą transporto priemonę.
Nors nenaudojami automobiliai daugybę metų užima vietą kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir kitose viešose vietose, praėjusių metų kovą pasikeitė šių automobilių išvežimo tvarka. 2024 m. vasarį Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė įsakymą „Dėl Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemones ir organizuojant transporto priemonių priverstinį nuvežimą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis įsakymas nulemia, jog nuo praėjusių metų kovo, sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę atiteko į viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų rankas. Gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti, kad nenaudojami automobiliai būtų nutempti.
Pagal priimtą įsakymą, automobiliai gali būti priverstinai nutempiami šiais atvejais: kai sustoja arba stovi vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) tai daryti draudžiama; kai yra neleistinai palikti vietose, pažymėtose ženklu „Neįgalusis“ ir neturi leidimo ten stovėti; kai transporto priemonė trukdo kitų eismo dalyvių judėjimui, saugumui, kai kelia pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, bei kai kitaip pažeidžia asmens teises. Pastarasis punktas palieka daugiau vietos interpretacijoms - koks gi automobilis gali kelti pavojų „eismo dalyvių saugumui“ ar net žmonių sveikatai?
Kauno miesto Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis nurodė jog tai yra transporto priemonė, „kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama“. Taip pat išvežamos gali būti ir transporto priemonės, kurioms ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba transporto priemonės, kurios yra ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruotos ar išregistruotos.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą, AB „Regitra“ atstovė spaudai Eglė Bačionytė nurodė, jog 2024 m. spalio 10 d. duomenimis, Lietuvoje buvo virš 500 tūkst. visų kategorijų transporto priemonių, kurioms buvo sustabdytas leidimas dalyvauti eisme. Tiesa, šis skaičius nėra visiškai tikslus. „Reikia pabrėžti, kad šis skaičius yra nuolat kintantis, nes leidimo dalyvauti eisme sustabdymas gali trukti keletą metų, jei transporto priemonė yra nebeeksploatuojama arba gali būti momentinis. Kai kurių transporto priemonių sustabdymas dalyvauti eisme galioja vos kelias valandas ir yra greit atstatomas. Pavyzdžiui, pasibaigus techninei apžiūrai ar civilinės atsakomybės draudimui“, - pabrėžė „Regitra“ atstovė.
2024 m. spalio 10 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 319 tūkst. transporto priemonių, kurių leidimas dalyvauti eisme buvo sustabdytas ilgesniam nei 365 dienos periodui. „Regitra“ pastebi tendenciją, kad daugiau sustabdytų leidimų būna šaltuoju sezonu, kai žmonės laikinai nevažinėja su motociklais, mopedais bei neeksploatuoja priekabų.
Už nenaudojamo automobilio palikimą bendro naudojimo vietose gresia piniginės baudos. Štai pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 414 straipsnį, nenaudojamas (neeksploatuojamas) transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Už pakartotinį nusižengimą - bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Be to, teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos.
Anot G. Gatulio, savivaldybei gavus pranešimą apie ne vietoje paliktą automobilį, viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas privalo įspėti automobilio savininką, palikdamas ant transporto priemonės priekinio stiklo informacinį pranešimą. Tuomet visuomenė viešai informuojama apie ketinimą perimti transporto priemonę. Šeimininkui neatsiliepus ir nepašalinus transporto priemonės, neeksploatuojama transporto priemonė priverstinai nuvežama ir saugoma, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu, aikštelėje, adresu Islandijos pl. 203, Kaune.
Savivaldybės pateiktame komentare nurodoma, jog 2024 m. iš bendrojo naudojimo vietų priverstinai išvežti 15 automobilių. Beje, pranešimų apie ne vietoje paliktus automobilius Kauno miesto savivaldybės puslapyje - apstu. Štai vienas toks pranešimas buvo paskelbtas straipsnio rašymo metu - prašoma patraukti Dainavos seniūnijoje bendro naudojimo vietoje paliktą „Kia“ markės automobilį, registruotą Lenkijoje. Gruodžio mėnesio pabaigoje buvo skelbtas panašus pranešimas - apie taip pat Dainavos seniūnijoje, bendro naudojimo vietoje paliktą „Dacia“ markės automobilį. Beje, šis automobilis registruotas Lenkijoje. Tiesa, nepaisant šių dviejų atvejų, G. Gatulis pastebi, jog dažniausiai nutempiami Lietuvoje registruoti automobiliai. Užsienyje registruotų automobilių nutempimas - retenybė.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas teigia, jog daugiausiai priverstinai nutemptų transporto priemonių buvo iš Gričiupio, Petrašiūnų ir Dainavos mikrorajonų. Automobilių pasitaiko įvairių, visgi specialistas kaip dažniau pasitaikančius. išskyrė „VW Golf“ ir „Opel“ markės automobilius.
| Paslauga | Kaina (Eur) |
|---|---|
| Vienas automobilio nutempimas kartu su antstolio paslauga | 138,4 |
| Transporto priemonės įvertinimas bešeimininkiu turtu | 96,8 |
Automobilių nutempimo paslaugos nėra nemokamos. Vienas automobilio nutempimas kartu su antstolio paslauga kainuoja 138,4 euro, o Transporto priemonės įvertinimas bešeimininkiu turtu - 96,8 euro. Jei per 12 mėnesių laikotarpį nutempto automobilio savininkas nuspręstų jį susigrąžinti, šiuos mokesčius tektų sumokėti iš savo kišenės. Susimokėjus, belieka automobilį atsiimti iš saugojimo vietos. Visgi, tokie atvejai - absoliuti retenybė, mat 2024 m. 8 iš 37 222530 automobilių savininkų susigrąžino savo transporto priemones.
Automobilio priežiūra || Kaip prižiūrėti automobilį ir užtikrinti, kad jis tarnautų ilgiau
tags: #nepilotuojamos #sausumos #transporto #priemones