Droselinė sklendė (ETM) yra svarbus automobilio variklio komponentas, atsakingas už oro srautą į variklį. Jos gedimai gali sukelti įvairių problemų, pradedant nestabiliais laisvais apsukais ir baigiant pilnu variklio veikimo sutrikimu. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius droselinės sklendės gedimus, jų simptomus ir galimus sprendimus.
Droselinės sklendės gedimų simptomai
Pats pirmasis požymis, rodantis galimus droselinės sklendės gedimus, atsiranda, kai ilgesnį laiką pavažiavus pastoviu greičiu sustojama prie šviesoforo ar sankryžos. Tuomet variklio laisvos apsukos staigiai krenta žemiau 900rpm, pakyla virš 900rpm ir nusistovi ties 900rpm. Normali, tvarkinga droselinė sklendė niekuomet taip nesielgia - jos laisvos apsukos turi būti 850-900rpm ribose. Šis požymis gali išnykti ir po kurio laiko vėl atsirasti.
Tolesnė šio simptomo progresavimo eiga pasireiškia tuo, kad važiuojant pastoviu greičiu variklio apsukos krenta, nors pats variklis dar negęsta. Sekantis simptomas yra panašus į pirmąjį, tik variklio apsukos, sustojus prie šviesoforo ar sankryžos, pradeda plaukioti gana žymiai, panašiai kaip įsijunginėjant/išsijunginėjant kondicionieriaus kompresoriui, nors kondicionierius gali būti ir išjungtas. Trečiasis, ir jau paskutinis simptomas prieš galutinę ETM "mirtį" - važiuojant pastoviu greičiu automobilio greitis staigiai sumažėja - panašiai kaip kad pūstelėjus stipriam priešpriešiniam vėjui.
Kai ETM pradeda galutinai "streikuoti", važiuojant pastoviu greičiu jaučiama, kaip variklis suvibruoja, norėdamas užgesti. Padidinti jo apsukas akceleratoriaus pedalu nepavyksta - variklis į akceleratoriaus pedalo paspaudimą paprasčiausiai nereaguoja. Išsisukti iš šios situacijos galima perjungiant žemesnę pavarą - tuomet variklio apsukos padidėja, droselinė sklendė atsidaro į tokią padėtį, kurioje kampo daviklio potenciometras dar nėra kritiškai išdilęs. Perjungus pavarą vėl į aukštesnę tikėtina, kad ETM vėl dirbs be pertrūkių, tačiau tai jau tik loterija. Galutinė ETM "mirtis" - jau neužilgo.
Pasiekus šią stadiją, variklio apsukų plaukiojimas bus gana dažnas reiškinys tiek esant šaltam, tiek šiltam varikliui. Kartais variklį gali būti sunku užvesti iš pirmo karto. Gali būti, kad šioje stadijoje variklio kompiuteris dar nefiksuos jokių klaidų kodų. Esant tokiems simptomams, laisvų apsukų plaukiojimą jau galima iššaukti dirbtinai, ypač jeigu variklis yra šaltas - automobilis stovi, viena koja - ant stabdžio pedalo, kita koja spusteliame akceleratoriaus pedalą kad padidinti apsukas iki maždaug 2000rpm. Normalus ETM, atleidus akceleratoriaus pedalą, apsukas iki 900rpm sumažins iš karto, be didelių ir ilgų apsukų svyravimų.
Tolimesni požymiai pasireiškia ETS lemputės užsidegimu, variklio perjungimu į avarinį režimą (ang."limp home mode"), kai variklio kompiuteris riboja variklio apsukas. Diagnostine aparatūra skaitant klaidų kodus dažnai susidaro įspūdis, kad kaltas kažkoks kitas mazgas, bet ne ETM. Klaidos kodas P2176 nurodo „Droselinės sklendės padėties diapazono/performance problema“ (Throttle Actuator Control System Idle Position Not Learned). Tai reiškia, kad variklio valdymo blokas (ECU) negalėjo tinkamai nustatyti droselinės sklendės pradinės (idle) padėties. Nors tai gali nebūti kritinis gedimas, netinkamai veikianti droselinė sklendė gali sukelti nestabilų variklio veikimą, ypač laisvosios eigos (idle) metu. Nors galima toliau važiuoti su šiuo klaidos kodu, automobilis gali veikti nestabiliai laisvosios eigos metu. Tai gali būti ypač pastebima stovint vietoje ar esant nedidelėms apsukoms.
Kiti simptomai gali būti netolygus variklio darbas dirbant laisva eiga, trūkčiojimas, įsijungia „Limp Mode“ važiavimo režimas, ribojantis variklio galią. Kai kuriais atvejais vairuotojai pastebi pašalinį garsą iš variklio srities, panašų į čirškimą ar dūzgiimą, kuris išlieka kurį laiką užvedus automobilį, o pakėlus apsukas dingsta. Tai gali reikšti, kad susidėvėjo vidiniai droselinės sklendės krumpliaračiai.
Įsiurbimo kolektoriaus sklendės
Priklausomai nuo gamintojo sumanymų, įsiurbimo kolektoriuje esančios sklendės gali atlikti keletą skirtingų užduočių. Jos gali būti atsakingos už oro ir degalų mišinio savybių pagerinimą, galios ir sukimo momento didinimą tam tikrame sūkių diapazone, variklio vibracijų mažinimą ir žinoma - kenksmingų išmetamųjų dujų mažinimą. Įsiurbimo kolektoriaus sklendės sugenda ne iš karto.
100 000 kilometrų - rida, kuri nemažai daliai naudotų automobilių tampa riba, kurią peržengus pasireiškia skirtingi įsiurbimo kolektoriuje esančių sklendžių gedimai. Laipsniškas nuosėdų kaupimasis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ilgalaikėje perspektyvoje pradeda strigti įsiurbimo kolektoriaus sklendės. Jeigu vairuotojai nesiima elementarių apsaugos priemonių, ilgainiui jos užstringa, sulūžta ir iššaukia eilę problemų.
Netinkamą jų darbą išduoda keli, bet skirtingi požymiai. Pavyzdžiui, netolygus variklio darbas dirbant laisva eiga, trūkčiojimas, įsijungia „Limp Mode“ važiavimo režimas, ribojantis variklio galią. Atlikus kompiuterinę diagnostiką matomi specifiniai kodai, tiesiogiai nurodantys problemą, susijusią su įsiurbimo kolektoriuje esančiomis sklendėmis. Priklausomai nuo gamintojo, klaidų kodai gali atrodyti taip: 004120, P202100, P1475, P2023, P1225, P1109, P2279.
Kodėl sklendės užstringa? Įsiurbimo kolektoriuje susikaupusios nuosėdos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sklendės gali užstrigti arba veikti lėčiau negu turėtų. Vis dėlto, labai dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet sugenda už sklendžių atidarymą ir uždarymą atsakingi komponentai. Pasitaiko atvejų, kuomet vienas iš nedidelių sklendžių tiesiog atsilaisvina ir patenka į degimo kamerą. Tokie atvejai nėra labai dažni, tačiau šių įvykių padariniai būna katastrofiški. Taip pat pasitaiko atvejų, kuomet sklendžių valdymo mechanizmas tampa nesandarus. Tuomet pro jį tekanti alyva patenka ant kitų komponentų, galiausiai paveikia efektyvią variklio ir turbinos tepimo sistemą.
Sprendimai ir priežiūra
Įsiurbimo sklendžių valymas - reikalingas
Efektyviausias būdas išvalyti įsiurbimo kolektoriuje esančias nuosėdas - išimti įsiurbimo kolektorių ir jį išvalyti rankiniu būdu, naudojant benziną arba specialų „EGR“ vožtuvams valyti skirtą skystį. Tai - daug laiko pareikalaujantis darbas, tačiau jis taip pat suteikia patį efektyviausią rezultatą. Priklausomai nuo automobilio eksploatavimo ypatumų, tai rekomenduojama daryti kas 50 000 - 80 000 kilometrų. Specializuotose dirbtuvėse išmetimo kolektoriaus valymo procedūra gali trukti nuo 1 iki 2 darbo dienų, o šios paslaugos kaina gali svyruoti nuo 100 ir 500 eurų.
Įsiurbimo sklendžių valymas namie
Vairuotojai šiandien gali rinktis iš eilės skirtingų valymo priemonių, kurios padėtų sumažinti įsiurbimo kolektoriuje esančių sklendžių gedimo riziką. Viena iš tokių priemonių - įsigyti specialų valiklį, kurį reikėtų purkšti į oro įsiurbimo angą. Nors šis procesas nereikalauja išrinkti tuzino detalių variklio skyriuje, tačiau pats valymo procesas, priklausomai nuo cheminio valiklio gamintojo nurodymų, gali trukti nuo 30 min. iki 2 valandų. Be to, šį žingsnį rekomenduojama atlikti žinant, jog įsiurbimo sistemoje nėra labai didelio kiekio nuosėdų, kurios vėliau galėtų užkimšti išmetimo sistemoje. Galiausiai, į pagalbą pasitelkus purškiamas valymo priemones, atlikus šią procedūrą rekomenduojama kuo greičiau pasikeisti variklio alyvą. Tokiu būdu iš variklio pašalinamos visos nuosėdos ir kiti nešvarumai.
Droselinės sklendės patikrinimo žingsniai:
- Elektroninių komponentų patikra: Patikrinti laidyną ir jungtis, vedančias į droselinę sklendę.
- Sklendės užterštumas: Patikrinti pačią sklendę dėl nešvarumų, anglies nuosėdų, kurios gali trukdyti sklendės judėjimui.
- Programinės įrangos patikra: Jei įmanoma, su diagnostine įranga patikrinkite, ar automobilio valdymo sistemoje nėra nenumatytų klaidų pranešimų, dėl kurių sklendė veiktų netolygiai.
- Sklendės mechanizmo patikra: Sklendės varikliuko mechaninė dalis, pvz., dantračiai ar sujungimai, gali būti susidėvėję.
Jeigu po šių patikrų sklendė vis dar veikia netolygiai, rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie gali atlikti detalesnę diagnostiką ir remontą. Droselinės sklendės patikrinimas - patikrinkite, ar droselinė sklendė mechaniškai veikia tinkamai ir nėra užstrigusi. Droselinės sklendės padėties jutiklio (TPS) patikrinimas ir keitimas - patikrinkite TPS jutiklį, kuris gali netiksliai matuoti sklendės padėtį. Droselinės sklendės kalibravimas - kai kuriuose automobiliuose gali prireikti iš naujo kalibruoti droselinės sklendės pradinę padėtį naudojant diagnostikos įrankius.
Jeigu vidiniai krumpliaračiai išdilę, ji strigs bet kokiu atveju. Tik priklausomai nuo išsidėvėjimo - skirtingai pasireikš strigimas. Nauja sklendė gali kainuoti brangiai. Nauja originali gali būti itin brangi. Nauja, neoriginali kaina gali būti prieinamesnė. Naujos originalios dalies kodas gali būti rastas diagramose. Jeigu neklystu, jos pagrindinė užduotis - gesinant variklį mažinti jo vibraciją. Dėl adaptacijos - vargu ar tokiam daiktui ji išvis ką nors duoda. Susijęs šios sklendės darbas su trauka ir oro padavimu į variklį - susiję tai tikrai.
Dyzeliniams varikliams droselinė sklendė taip pat turi įtakos, jos pagrindinė užduotis - gesinant variklį mažinti jo vibraciją. Jeigu EGR išprogramuotas, tai gali turėti įtakos sklendės veikimui.
Kartais gali pasitaikyti ir sudėtingesni gedimai, kuomet pažeidžiamas variklio valdymo kompiuteris. Pavyzdžiui, jei kompiuteris buvo atidarinėtas ir jame matomi pažeidimai, nulaužtos detalės, ar netinkamai panaudotas hermetikas vietoj termopastos, tai gali sukelti rimtų variklio veikimo sutrikimų, tokių kaip savaiminis variklio užvedimas, veikimas išjungus degimą, ar staigus gesimas.
Gedimus išduoda keli esminiai simptomai. Pavyzdžiui, netolygus variklio darbas dirbant laisva eiga, trūkčiojimas, įsijungia „Limp Mode“ važiavimo režimas, ribojantis variklio galią. Atlikus kompiuterinę diagnostiką matomi specifiniai kodai, tiesiogiai nurodantys problemą, susijusią su įsiurbimo kolektoriuje esančiomis sklendėmis.